Hanso Kristijano Anderseno pasakos: kelionė į stebuklų ir išminties pasaulį
Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX-jo amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Andersenas - klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, savo autobiografijos momentais ir gausių kelionių įspūdžiais.
Anderseniškojo pasaulio unikalumas
Ar Andersenas vaikų rašytojas? Sakoma, jog jis pats manęs: ne vien vaikų… Jam, kaip romantizmo krypties atstovui, pasaka, vaikiškumas, grožis ir paprastumas - pirmiausia tam tikras kodas. Priešingai savo meto romantinei literatūrai, Anderseno pasaulis - be siaubo, mistikos ar niūrios paslapties. Tai poetiškas, nuotaikingas, šiek tiek graudokas, šiek tiek linksmas pasaulis - artimas vaiko sielai.
Andersenietiškoje kūryboje esama kažko labai subtilaus ir poetiško. Neišsyk suvoksi, kad tai būtent VAIKYSTĖS ŽEMĖ, vaiko sielos raiška. Tas ypatingas dvasios polėkis, nuostabiai „švarūs“ pojūčiai, vaiko sapnų, svajonių, juoko ir ašarų skaistumas - tai, kas labai tikra ir šventa.
Svarbiausi motyvai ir idėjos
Anderseno pasakose daiktai, augalai ir gyvūnai sužmoginti, ilgimasi stebuklo. Kūriniuose itin dažnas skraidymo motyvas, reiškiantis dvasios polėkį ir romantinį skrydį. O širdies gerumo apologija - padidėjęs vaiko jausmingumas, visko, kas gyva, gailėjimas - tai tikrasis humanizmas vaikystėje.
Šioje lentelėje pateikiami keli garsūs kūriniai ir jų svarbiausios temos:
| Pasaka | Pagrindinė tema |
|---|---|
| „Sniego karalienė“ | Ištikimybė draugui ir visų kliūčių nugalėjimas |
| „Bjaurusis ančiukas“ | Kilnumas ir dvasingumas prieš menkystą |
| „Nauji karaliaus drabužiai“ | Vaiko sielos tiesa prieš suaugusiųjų veidmainystę |
| „Coliukė“ | Širdies gerumas ir rūpinimasis kitais |
Kodėl šios pasakos nemirtingos?
„Nemanykite, kad kai jau pasakos, tai tik vaikams teskaityti,“ - rašė Šatrijos Ragana. Tik vyresnis amžius tegali suprasti visą jose paslėptą prasmę, kuri yra visur kilni ir gili. Kiekviena tų pasakų pakels jūsų sielą ir pralobins širdį. Didelis Anderseno pasakų privalumas yra laisvas, o kartu geriausia prasme vaikiškas kalbėjimo tonas. Šis išminčius, poetizuojantis dvasios dalykus, kartu yra geras psichologas, sukuriantis jaukią, poetišką bendravimo su skaitytoju atmosferą.
Vaikiškumas - ir turiniu, ir pasakotojo kalbos lygmenyje - Andersenui yra svarbus dvasinis reiškinys, principinė jausena. Tai raktas į Anderseno kūrybą: kas išlieka vaikiška, nesustabarėję, tas dar neprarasta kaip tikrasis žmoniškumas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
