Kompensuojamos sauskelnės ir slaugos priemonės: tvarka, pagalba ir pacientų patirtys

Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui. Tačiau tik maža dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai pasidalinti su artimaisiais, pasisakyti gydytojui ir prašyti jų pagalbos. Dar mažiau žmonių kreipiasi į gydytojus, esant išmatų nelaikymui. Daugeliui apie tai kalbėti gėda, todėl dažniausiai stengiamasi bėdą nuslėpti ar ignoruoti, taigi situacija lieka neišspręsta.

Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti. Galiausiai, neslepiant savo intymios problemos, galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP) kokybiškesniam kasdieniam gyvenimui.

Kompensavimo tvarkos pokyčiai ir priemonės

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Diagnozavus šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą ir nustačius jo laipsnį, šlapimą/išmatas sugeriančios priemonės, tokios kaip sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, yra kompensuojamos. Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės yra grupuojami pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį. Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.

Kaip gauti kompensuojamas slaugos priemones?

Pirmiausia reikia kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją (šeimos gydytoją), vidaus ligų ar vaikų ligų gydytoją. Jis pagal savo kompetenciją įvertina paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir šlapimo nelaikymo laipsnį. Įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, jis turi diagnozuoti sutrikimą ir išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti - pagal kompetenciją tai priklauso šeimos gydytojui.

„Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti patvirtinti diagnozę pas ginekologą ar urologą“, - sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė. Pasak jos, pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai. Slaugytojai, lankantys neįgalius pacientus namuose, taip pat galėtų išrašyti kompensuojamųjų MPP receptus.

Kompensuojami kiekiai ir keitimo santykiai

Gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, per mėnesį galima gauti PSDF lėšomis kompensuojamas priemones. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. yra nustatyti konkretūs kompensuojami kiekiai:

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau.

• Kai skiriami įklotai nelaikantiems šlapimo žmonėms, jų kiekiui pakeisti vadovaujamasi santykiu:
  • 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba
  • 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.
• Kai skiriami įklotai pacientams nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu:
  • 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba
  • 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Inkontinencijos problema Lietuvoje: statistika ir finansavimas

VLK duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais. VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtas (inkontinenciją sulaikančias) priemones naudojo 77 tūkst. pacientų. Tai yra 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai.

Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Tai yra 2,6 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais. Dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti. Tai reiškia, jog reikiamų MPP priemokos buvo padengtos net 77 proc. visų pacientų, naudojančių kompensuojamąsias inkontinenciją sulaikančias priemones.

Stigma, informacijos trūkumas ir pacientų patirtys

Kaip pažymi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas gali būti tiek onkologinės ligos simptomas, tiek vienas iš šios ligos gydymo sukeltų pašalinių poveikių. Ypač dažnai su šlapimo nelaikymu žmonės susiduria po prostatos vėžio, gimdos kūno ir kaklelio vėžio gydymo, kiaušidžių vėžio, žarnyno vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo, laikinas šlapimo nelaikymas kartais atsiranda chemoterapijos metu. Nors ši būklė kamuoja daugelį, tačiau dažnai apie ją nedrįstama kalbėti nei šeimoje, nei su savo gydančiu gydytoju.

„Siekdami geriau suprasti Lietuvos pacientų poreikius, atlikome savo bendruomenės apklausą, kurioje dalyvavo beveik 1000 asmenų. Iš jų daugiau kaip pusė (60 proc.) susiduria ar yra susidūrę su šlapimo ir/ar išmatų nelaikymu, tačiau apie 5 proc. jų nenaudoja tikslinių šiai būklei skirtų medicinos pagalbos priemonių, o iš tų, kurie naudoja, net 75 proc. negauna kompensuojamų priemonių, gauna jų per mažai, arba gauna ne tai, ko reikėtų“, - sako N. Čiakienė. „Šie apklausos rezultatai iliustruoja, kad nors šlapimo ir (ar) išmatų nelaikymas yra viena iš būklių, ypatingai bloginanti gyvenimo kokybę, tačiau nepaisant dedamų pastangų šviesti tiek visuomenę, tiek medicinos personalą, stigma yra labai įsišaknijusi ir sunkiai išraunama“, - pastebi VšĮ Inkocentras vadovė, POLA valdybos narė gyd. Jurga Misevičienė.

Tą iliustruoja ir pacientų citatos:

• „Kai atsirado šlapimo nelaikymo problema, iškilo daug neaiškumų, nuo ko pradėti, kaip ją spręsti. Buvo labai nekalbi šeimos gydytoja.“
• „Gydytojai niekada nepaklausia apie šlapimo nelaikymą, nors yra daryta ginekologinė operacija.“
• „Šeimos gydytojai turi būti lankstesni ir daugiau domėtis tokiais ligoniais.“

Gydytojų požiūris ir iššūkiai

Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Giedrė Baršauskienė sutinka, kad šlapimo/išmatų nelaikymo klausimas yra viena iš tų sveikatos būklių, apie kurias pacientai retai patys pasipasakoja, dažniau pagalbos ieško savo sergančius artimuosius slaugantys asmenys. „Šeimos gydytojų konsultacijos dėl didelių pacientų srautų yra trumpos, atviriems pokalbiams pritrūksta laiko. Pradėti kalbėti apie šlapimo ar išmatų nelaikymo problemą pacientai nedrįsta, ypač jaunesnio amžiaus. Šeimos gydytojai daugiausiai dėmesio skiria pagrindinių ligų tolimesniam gydymui. Net ir paklausus apie šalinimo funkcijų sutrikimus, pacientai dažnai neprisipažįsta turintys tokių sutrikimų, stengiasi problemą spręsti patys, ieškoti informacijos internete ar kalbėti su artimais žmonėmis,“ - apgailestauja gydytoja.

Be to, pasak jos, padėtį neretai apsunkina ir tai, kad net ir prakalbus šeimos gydytojo kabinete apie šlapimo nelaikymą, moterys nenori kreiptis į urologus dėl tolimesnio gydymo galimybių, nes dauguma specialistų yra vyrai - problema lieka neišspręsta, negydoma.

„Šiuo metu įvairių priemonių, skirtų šlapimo ar išmatų nelaikymui, yra nemažas pasirinkimas, tad pacientui atrasti geriausiai tinkančias yra sudėtinga. Kompensuojamos priemonės skiriamos mėnesiui ar ilgesniam laikotarpiui, taigi įsigijus kompensuojamą netinkamą priemonę, tenka laukti mėnesį, kol bus galima skirti kitos rūšies. Savo praktikiniame darbe visada pacientams patariu pirmiausia savo lėšomis įsigyti po kelias skirtingų rūšių priemones iš kompensuojamų priemonių sąrašo, atrasti, kuri priemonė labiausiai tinka ir tuomet kreiptis dėl kompensuojamų priemonių skyrimo. Dažna problema - pacientui pritaikius priemonę, pasikeičia kompensuojamų priemonių sąrašas ir tenka ieškoti atitinkančios priemonės. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šlapimo ar išmatų nelaikymo problema kamuoja ne tik onkologinius ligonius. Ji gali pasireikšti moterims po gimdymo, įvairių ginekologinių ligų ar operacijų. Todėl tikrai paraginčiau žmones, susidūrusius su šlapimo ar išmatų nelaikymu, nesigėdinti, bet pasikalbėti su savo šeimos gydytoju,“ - sako gyd. G. Baršauskienė.

Specifinės problemos ir visuomenės požiūris

Kad švietimo ir informuotumo trūksta visose grandyse - tiek medicinos personalo, tiek pacientų, iliustruoja apklausos duomenys, parodantys, kad net 47 proc. asmenų, naudojančių šlapimą/išmatas sugeriančias priemones (sauskelnes, įklotus, vienkartines paklodes), už jas moka savo lėšomis, nors jau nuo 2018 m. liepos 1 d. jos yra kompensuojamos, diagnozavus šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą ir nustačius jo laipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad ketvirtadalis pacientų (25 proc.), nurodė, kad nors kompensuojamas priemones ir gauna, tačiau jų kiekis yra nepakankamas arba jie gauna ne tai, ko reikia.

Ypač daug nusiskundimų išsakė asmenys, patiriantys išmatų nelaikymą: „Dariau savo gamybos išmatų surinktuvą moteriai (mamai), kuris nesilaikė, o specialių priemonių pirkti nėra. SAM „patarimas“ - dažniau keiskite sauskelnes - skambėjo kaip pasityčiojimas - ar jie žino, kas tai yra? Kai keičiant sauskelnes „procesas“ vyksta toliau! Čia didelė problema! Ypač moterims!“ Gyd. J. Misevičienė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais būtų tikslinga kreiptis konsultacijos į gydytojus koloproktologus, galbūt jie pasiūlys gydymo būdą ar pasiūlys apsvarstyti stomos suformavimo galimybes, gal šis būdas padėtų palaikyti įmanomai geresnę gyvenimo kokybę tiek slaugomam pacientui, tiek juo besirūpinančiam artimajam.

Su šia būkle gyvenantys pabrėžia pasigendantys ir jų poreikius atliepiančios infrastruktūros, palaikančio požiūrio, supratingumo. Apklausoje dalyvavę asmenys, ypač kenčiantys dėl išmatų nelaikymo, pabrėžia, kad labai trūksta viešųjų tualetų, tualetai, kurie pritaikyti žmonėms su negalia, dažnai yra rakinami, o susilaikyti, ieškant rakto, yra pratiškai neįmanoma, pasitaiko atvejų, kai gamtinius reikalus tenka atlikti ir tam neskirtoje vietoje, todėl svarbu nesmerkianti aplinkinių reakcija, nes tai nėra asocialūs asmenys, nors jie panašūs į sveikus, bet turi rimtą negalią.

tags: #slaugos #skyrius #ligonneje #kompensuojamos #sauskelnes

• Kodėl skauda pilvo apačią nėštumo metu?
• Vaikų globos namuose psichologiniai iššūkiai
• Privalumai ir patarimai renkantis didelę vaikišką palapinę
• išsami Liudo Liutkevičiaus karjeros apžvalga
• Kraujospūdžio valdymas nėštumo metu