Užgavėnės - tai spalvinga, tradicijų kupina šventė, kurios svarbiausias akcentas - įspūdingos kaukės.
Kaukės vaikams. Internete galima rasti nuostabių kaukių, kurias galima atsispausdinti ir kurios vaikučiams tikrai patiks. Atsispausdinkite kaukes, ir tegu jūsų šeimos šventė bus nuotaikinga ir įsimintina. Išsirinkite personažus, kuriais būsite jūsų šventės metu. Vienas kaukes galite nuspalvinti savo mėgstamomis spalvomis, apklijuoti blizgučiais ar dar kaip nors jas papuošti. Kitos kaukės jau yra pateikiamos spalvotos, taigi liks tik priderinti aprangą. Atspausdintas kaukes priklijuokite prie kartono, kad jos būtų tvirtesnės ir nesuplyštų. Prie kaukės šonų prisiūkite gumelę, kad galėtumėte užsidėti ant galvos. Džiaugsmingos šventės!
Užgavėnių kaukės yra būdingas užgavėnių šventės Lietuvoje atributas. Tai yra tradicinė kaukė, kurią dažnai pasigamina žmonės patys, kad būtų linksmiau ir įdomiau švęsti šią šventę. Užgavėnių kaukės būna įvairių formų ir spalvų, nuo smagaus ir šmaikštaus iki siaubo ir bauginančio stiliaus.
Lietuviškos Užgavėnių kaukės yra neatsiejama šios šventės dalis. Jos dažniausiai vaizduoja įvairius personažus - velnius, ožius, raganas ar senolius. Vaikai itin mėgsta Užgavėnių šventę, todėl jiems svarbu, kad kaukės būtų ne tik įspūdingos, bet ir patogios. Suaugusieji dažnai renkasi originalesnes ir netikėtas kaukes, kurios išsiskiria kūrybiškumu.
Nepriklausomai nuo to, kokią kaukę pasirinksite, svarbiausia - linksmai praleisti laiką ir išlaikyti šventės dvasią!

Užgavėnių kaukė turėtų būti kuo baisesnė ir juokingesnė: stengiamasi suformuoti didelę, kumpą nosį, atsikišusius dantis, ragus, priklijuoti barzdą, ūsus ir kt.
Kaukėms pagaminti reikės: popierinių pirkinių maišelių, spalvoto popieriaus, įvairių spalvų krepinio popieriaus, flomasterių, klijų, žirklių.
Nebūtina ieškoti kažkokių išskirtinių specifinių ir šiuo metu sunkiai randamų priemonių - užtenka apsidairyti po namus. Tikiu, kad kiekvienas ras tinkamų priemonių ir medžiagų. Pavyzdžiui, nuo siuntinių likusių kartoninių pakuočių, putų polistirolo, įvairių medžiagų atraižų ar pan. Iš šių priemonių ir siūlau pasigaminti šiųmetes kaukes.
Tradicinės Užgavėnių kaukės gamybai naudojamos tradicinės natūralios medžiagos - mediena, medžių tošys, kailis, siūlai, popierius ir t. t.
Dar vienas variantas - kaukė iš kartono. Reikia susirasti seną dėžę, iškirpti veido formą, kaukę nuspalvinti, nupiešti akis ir burną, priklijuoti plaukus ar ūsus iš siūlų bei kitus pasirinktus aksesuarus (pavyzdžiui, auskarus iš didelių sagų).
Sudėtingesnis variantas - kaukė iš specialios popieriaus (vadinamos papjė mašė). Laikraščių lapai suplėšomi nedidelėmis (maždaug iki 3x3 cm dydžio) skiautelėmis. Ant stiklainio formuojame kaukės trafaretą - išlipdome nosį, žandus, akiduobes, burnos ertmę ir kt. Formuojame pirmąjį kaukės sluoksnį: dedame drėgnus laikraščius, taip užpildydami visą stiklainio paviršių, kad neliktų tarpelių. Patepame klijais ir klojame antrą laikraščių skiautelių sluoksnį. Padedame kaukę džiūti bent 1-2 paroms greta radiatoriaus. Tačiau jeigu kaukės reikia skubiai, galite ją atsargiai nuimti nuo stiklainio (taip, kad neliktų plastilino likučių) ir dėti džiovinti į orkaitę. Temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei 70-80 °C, kitaip kaukė gali susigarbanoti. Orkaitės dureles reikėtų palikti pravertas.

Norintiesiems greitesnio rezultato užgavėnių kaukę gali pasigaminti iš vienkartinės popierinės lėkštės: įverkite lėkštės kraštuose gumą, nupieškite akis, nosį, lūpas ir peiliuku išpjaukite skylutes.
Zuikio ir ožio kaukių pagrindą gaminome iš popieriaus, o jaučio - iš polistirolo. Išsipjovę atitinkamas gyvūnų formas ėmėme kaukes dekoruoti. Tam prireikė lipalo klijų ir audinio. Beje, svarbu, kad jis būtų plonas, bet kuo mažiau temptųsi. Klijuojant medžiagą ant pagrindo galima išgauti įdomią faktūrą, raukšleles, iš medžiagos sukūrėme ir ožio barzdą.
Išdžiuvus klijams kaukės tampa tvirtos ir lanksčios, o tada belieka jas nuspalvinti. Ir vėl - laisvė improvizacijai. Mes šį kartą naudojome guašą ir spalvotą popierių.
Užgavėnių kaukių gamybai galima skirti nemažai laiko ir kūrybiškumo. Visų pirma, reikia pasirinkti kaukės formą - gali būti gyvūnų formos, tradicinės senovės formos, arba bet kokia kita, kuri jums patinka ir atspindi jūsų kūrybiškumą. Toliau, reikia pasiruošti reikalingas medžiagų - popieriaus, kartono, spalvų, klijų, dekoro elementų ir kt. Priklausomai nuo pasirinktos formos, reikia sukurti šabloną ir pagal jį iškirpti kaukės pagrindą. Po to, reikia dekoruoti kaukę, suformuoti akis, burną ir kitus veido elementus, kad kaukė atrodytų įdomiai ir linksmai.
Jeigu namuose nerandate gumos, kad kaukę būtų galima pritvirtinti prie veido, vietoj jos galima panaudoti elastinį tvarstį, kurio, tikėtina, rasite ir savo namų vaistinėlėje.
Viena iš paplitusių buitinio antisemitizmo raiškų Lietuvoje - tai tropai, „kultūriškai“ įsišakniję posakiai ar reiškiniai, kurie gali būti tiesiogiai nenukreipti prieš žydų tautą ar net nesąmoningi, tačiau savyje talpina neigiamas konotacijas žydų atžvilgiu ir yra antisemitizmo dalis. Vienas iš ryškiausių tokių reiškinių pavyzdžių - tai Užgavėnių šventės metu naudojami žydų personažai. Nors tą dažnai mėginama pateisinti lietuviškomis tradicijomis, toks žydų vaizdavimas Lietuvos žydams yra nemalonus, žeidžiantis ir atrodo absoliučiai netinkamas.
Profesorius Libertas Klimka siūlė nepamiršti, kad politiniai ir istoriniai įvykiai veikia žmonių sąmones ir tradicijas. Socialinis Užgavėnių aspektas labai svarbus ir to nereikėtų pamiršti. Žydų ir romų „kitoniškumas“ - XIX a. aktualija, kuri tiesiog atkartojama nesigilinant į jos turinį. „Pašiepdami žmonių ydas, persirengėliai stengdavosi jas iš visuomenės šalinti“, - pasakojo profesorius. Jis ragino būti kūrybiškesniems ir žaismingesniems. Anot L. Klimkos, vaikams tinkamesnės gyvūnų ar kitų mitologinių būtybių kaukės. Pasidaryti tokią kaukę reikia daugiau vaizduotės ir išmonės.
Kitas svarbus aspektas - vaikų saugumas ir tinkamų personažų pasirinkimas. Specialistai pataria vengti kaukių, kurios stereotipizuoja tam tikras tautas ar grupes, tokias kaip „žydai“ ar „čigonai“. Vietoj to, rekomenduojama rinktis kaukes, vaizduojančias gyvūnus, mitologines būtybes ar kitus neutralius personažus, kurie skatina vaizduotę ir kūrybiškumą.
Su nuostaba ir pasibjaurėjimu išklausėme „mokslinį“ paaiškinimą, kodėl antisemitiškos šventės apraiškos yra ne rasizmas, bet tik tradicija ir papročiai. Daug amžių žydai Europoje buvo žeminami ir demonizuojami panašių vadinamų linksmų tradicijų. Tokios tradicijos ilgą laiką formavo atitinkamą visuomenės požiūrį, kuris galiausiai prisidėjo prie vadinamų „svetimų“ žydų kaimynų, gyvenusių šalia daugybę amžių, sunaikinimo. <...> Antisemitizmas nėra juokingas. Tai yra liga, kuri pražudė daugybę žmonių. Raginame susimąstyti ir atsisakyti šios „tradicijos“ visiems laikams. Vykite žiemą, o ne žydus.
Etnografė Eglė Valentė sako, kad persirengti minėtų tautų atstovais - nieko blogo. Anot jos, derėtų atskirti mitologiją ir tautosaką nuo realaus gyvenimo. „Sako, kad negerai persirengti žydais ir čigonais, neva tai tam tikrų tautų paniekinimas ar pašiepimas. Na, yra ir kitų dalykų, kurie atsitinka auklėjimo plotmėse, pavyzdžiui, skaitant pasakas. Ta pati kraujo tema, baisi simbolika - visa tai kvailai išsikreipia todėl, kad mes neatskiriame simbolio, neatskiriame mitinio pasaulio nuo realaus pasaulio, kuriame gyvename. Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Tiesiog dabar tai yra suplakama į vieną ir, atrodo, kad jei persirengsiu čigonu, tai tarsi išniekinsiu tautą, bet jei persirengsiu kiškučiu, tai kiškučiui dėl to nepakenksiu. Tai yra kvailystė. Tada negalima rengtis nei kiškučiais, nei raganomis, nei velniais ir apskritai niekuo, nes bus baisu, kad kažką įžeisi.“
Tais svetimaisiais persirengti dėl to ir gerai, nes jie nėra mūsų kasdienybė, mes nesame jais kiekvieną dieną - kaip ir nesame velniai ar raganos. Tai nieko bendro neturi su tikruoju čigonu ar tikruoju vengru, rusu. Šioje šventėje nėra jokios realybės - tai tiesiog žaidimas. Žaidime yra perkeltinės prasmės, vaidmenys. O suvaidinti galime visus ir bet ką. Ir kuo juokingiau, tuo geriau.
Mūsų nepasitenkinimas kyla iš šių laikų sudaiktėjimo, iš pragmatinio požiūrio į mitologiją. O mitologija nėra tai, kaip mes įsivaizduojame duoną kasdieninę. Bet jeigu nebūtų mitologijos, mes nei susišnekėtume su kuo nors, nei gyventi galėtume, nes tai yra visas mūsų dvasingumas.
Lietuvos Žmogaus teisių centro atstovai su šia nuomone nesutinka - jų manymu, kai kurių tradicijų turėtume sąmoningai atsisakyti suprasdami, kad jos nebeatitinka šių dienų realijų arba yra tiesiog žalingos. „Šiuo atveju turėtume išgirsti bendruomenes, kurios nenori, kad jų etninės ir religinės tapatybės būtų Užgavėnių pajuokos objektu.“
Ar jūsų mažieji menininkai jau išbandė visus pieštukus namuose? O gal ieškote kūrybinio užsiėmimo šaltiniam lietingam savaitgaliui? Piešiniai spausdinimui - tai tikras lobis tėvams, kurie nori užimti vaikus naudinga veikla.

tags: #uzgaveniu #kaukes #vaikams #atsispausdinti