Arbatos nėštumo metu: ką verta žinoti ir ko vengti
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir rūpesčių. Viena iš dažnai kylančių klausimų yra apie vaistažolių arbatų vartojimą. Nors daugelis moterų norėtų mėgautis šiltomis arbatomis, svarbu žinoti, kad ne visos jos yra saugios besilaukiančioms. Vaistažolėse slypi daug veikliųjų medžiagų, kurios gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
„Problema su nėštukėmis yra ta, kad nėra etiška daryti vaistų tyrimų su besilaukiančiomis moterimis, todėl neturime tikros informacijos, ką jos gali vartoti ir vaistų informaciniame lapelyje dažnai parašyta „nėščiosioms nerekomenduojama vartoti“, nes niekas nežino, kaip organizmas sureaguos“, - pirmiausiai paaiškina E. Nevardauskaitė-Rudzikienė.
Saugios arbatos nėštumo metu
Nors vaistažolių pasaulis platus ir įvairus, kai kurios arbatos yra laikomos saugiomis ir netgi naudingomis nėštumo metu. Svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas.
Aviečių lapų arbata
Aviečių lapų arbata yra viena iš labiausiai rekomenduojamų nėštumo metu, ypač nuo 24-os savaitės. Ji turtinga kalcio ir magnio, kurie padeda palaikyti gimdos tonusą ir gali padėti išvengti stipraus kraujavimo po gimdymo. Taip pat aviečių lapų arbata gali būti naudinga peršalimo metu.
Imbiero arbata
Imbiero arbata yra puikus pasirinkimas nėščiosioms, kurias vargina rytinis pykinimas. Ji taip pat gali padėti peršalimo atveju, ypač esant gerklės skausmui.
Pipirmėčių arbata
Pipirmėtės pasižymi raminamuoju poveikiu, padeda nuo pykinimo, vėmimo, pilvo spazmų ir pūtimo. Ji taip pat gali būti naudinga esant stresui ar nemigai.
Raudonoji arbata (Rooibos)
Raudonoji arbata, dar žinoma kaip medaus krūmo arbata, yra gausi antioksidantų, kalcio ir magnio. Ji teigiamai veikia virškinimą ir gali padėti esant rėmens graužimui.
Dilgėlių arbata
Dilgėlių arbata yra turtinga geležies, kalcio ir magnio, todėl ypač rekomenduojama nėštumo metu siekiant išvengti anemijos.
Vaistažolės, kurių reikėtų vengti nėštumo metu
Nors gamta siūlo daugybę naudingų augalų, kai kurie iš jų gali būti pavojingi nėštumo metu. Svarbu žinoti, kokių vaistažolių reikėtų atsisakyti, kad nepakenktumėte nei sau, nei savo būsimam kūdikiui.
Čiobreliai
Nors čiobreliai Lietuvoje labai populiarūs, nėštumo metu jų reikėtų vengti. Jie atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl didelis kiekis čiobrelių gali turėti laisvinantį poveikį, o tai nėštumo metu nėra pageidautina.
Šeivamedis
Šeivamedis yra labai stiprus augalas, kaupiantis veikliąsias medžiagas, kurios kovoja prieš virusus. Tačiau nėštumo metu jo vartojimas nerekomenduojamas dėl galimo stipraus poveikio.
Ežiuolė
Ežiuolę galima trumpai naudoti, bet ne ilgai. Ilgalaikis vartojimas gali būti nepageidautinas.
Rabarbarai ir pelynas
Šių augalų reikėtų vengti, jei nėštumo metu vargina vidurių užkietėjimas. Verčiau rinktis saugesnes priemones, tokias kaip laktuliozė ar magnio citratas.
Ką daryti, kai tinsta kojos ar atsiranda kitų negalavimų?
Nėštumo metu tinimas, ypač kojų, yra gana dažnas reiškinys. Tačiau svarbu atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas ir, jei reikia, kreiptis į medikus.
„Galima trumpą laiką naudoti ežiuolę, bet ne ilgai. Avietes, jų lapus galima naudoti karščiuojant, o geriant aviečių arbatą vėlesniais nėštumo mėnesiais tai gali net palengvinti gimdymą. O, pavyzdžiui, šeivamedis yra nerekomenduojamas - jis yra labai stiprus, kaupia veikliąsias medžiagas, kurios kovoja prieš virusus, bet nėštumo metu netinka. Lygiai tas pats su čiobreliais, kurie Lietuvoje labai populiarūs. Jie atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl didelis kiekis čiobrelių turėti laisvinantį poveikį. Todėl kaip sakau - svarbiausia, saikas“, - šypsosi endobiogenikė.
Endobiogenikė, šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė vardija būdus, kaip nėštukės gali padėti sau. Pasak šeimos gydytojos Evelinos, pagrindinė taisyklė - reikia stebėti temperatūros dinamiką.
„Jei stipriai karščiuojate, išgeriate vaistų nuo karščiavimo, jie turi suveikti per 15-30 minučių. Jei per keturias valandas temperatūra nenusimuša, reikia galvoti. Gali būti skysčių trūkumas, nes tada vaistai neveikia, todėl verta važiuoti į priimamąjį susilašinti skysčių. Kita dalykas, jei esant temperatūrai išgėrėte vaistų, karštis nukrito, bet būsena išlieka bloga, tai irgi yra požymis, kad reikia važiuoti į ligoninę.
Stebėkite savo temperatūrą - kils ir ar kris. Kaip tai išsiaiškinti? Man labai patinka paprastas būdas tinkantis visiems, pagal kurį reikia sekti šlaunų ir blauzdų odą - jei ji yra šalta, temperatūra dar kils, jei oda karšta, pasiekėte aukščiausią laipsnį. Tad, pavyzdžiui, jei jūsų temperatūra 38-38,5 laipsniai, bet oda karšta, užteks gerti vandenį ir stebėti save. Jei ta pati temperatūra, bet visa oda šalta, reiškia kils temperatūra ir reikėtų imtis rimtesnių priemonių, galbūt vykti į priimamąjį“, - pataria medikė.
Kai kūnas ima kaupti vandenį, kojos ar veidas tinsta, o šlapinimasis tampa retesnis, daugelis pirmiausia prisimena liaudiškus būdus - petražolių arbatą, bruknių lapus, spanguoles. Tačiau nors gamta išties siūlo veiksmingų augalų, ne visos priemonės tinka kiekvienam, o kai kurios net gali būti pavojingos, ypač sergant inkstų ar širdies ligomis.
Liaudiškos priemonės šlapimo varymui: ką žmonės naudoja ir ką sako medicina. Liaudiškų diuretikų spektras gana platus - nuo žalių petražolių iki sudėtingesnių žolelių mišinių. Dalis šių priemonių turi pagrįstą fiziologinį poveikį, tačiau svarbu suprasti, kada jos iš tiesų padeda, o kada gali pakenkti.
Petražolės laikomos viena populiariausių natūralių priemonių šlapimo varymui. Jose gausu apiolio ir miristicino - medžiagų, stimuliuojančių inkstų veiklą. Iš jų ruošiama arbata arba nuoviras: 1 šaukštas smulkintų petražolių užpilamas stikline verdančio vandens, paliekama 10-15 minučių. Vis dėlto gydytojai perspėja, kad stiprus petražolių nuoviras gali dirginti inkstus, todėl vartoti reikėtų saikingai - ne daugiau kaip 1-2 puodelius per dieną, trumpais kursais.
Bruknių lapai ir spanguolės pasižymi antibakteriniu poveikiu. Juose esantis benzoinės rūgšties junginys padeda mažinti bakterijų dauginimąsi šlapimo takuose, todėl šios uogos ir jų lapai dažnai vartojami profilaktiškai nuo cistito. Bruknių lapų arbata švelniai didina šlapimo kiekį ir tuo pačiu padeda pašalinti mikrobus. Tačiau per ilgas vartojimas gali dirginti skrandį, todėl patariama kursą riboti iki 10-14 dienų.
Kiaulpienė laikoma natūraliu „švelniuoju diuretiku“. Joje esantis taraksacinas ir kalio druskos padeda ne tik išvaryti vandenį, bet ir kompensuoja elektrolitų netekimą, todėl ji švelnesnė nei petražolės. Kiaulpienių arbata ar papildai dažnai naudojami po sūraus maisto ar tinimų, tačiau jų poveikis pasireiškia palaipsniui, ne per kelias valandas.
Kukurūzų purkos turi kalio ir magnio, o jų nuovirai švelniai didina šlapimo kiekį. Visgi jos nerekomenduojamos nėščiosioms ar žmonėms, vartojantiems diuretikus - gali sustiprinti jų poveikį. Asiūklis - dar viena klasikinė žolelė šlapimo takų priežiūrai. Jo poveikis priešuždegiminis, bet ilgai vartojamas gali mažinti vitaminų B kiekį.
MITYBA NĖŠTUMO METU IR IKI JO | Sveikai su Vaida Kurpiene
Liaudiškų priemonių vartojimo nauda ir rizikos: padeda pašalinti vandens ir druskų perteklių iš organizmo, mažina lengvą tinimą ir pilnumo jausmą, gali padėti šlapimo takų profilaktikai, turi antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, dažnai gerai toleruojamos, jei vartojamos trumpą laiką. Rizikos: gali išplauti elektrolitus, per stipri koncentracija gali dirginti inkstus ar šlapimo pūslę, nerekomenduojama vartoti nėštumo metu ar kartu su diuretikais, per didelis vartojimas gali sukelti dehidrataciją, savidiagnostika gali uždelsti rimtų ligų nustatymą.
Kada liaudiškų priemonių geriau nevartoti: kai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, deginimas šlapinantis; jei šlapimas tampa drumstas ar su kraujo priemaišomis; nėštumo metu ir žindant (kai kurios žolelės gali veikti gimdos raumenis); vartojant diuretikus ar kitus vaistus nuo spaudimo; sergant inkstų nepakankamumu, širdies ar kepenų ligomis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
