Vaiko Depresijos Įvertinimas ir Pagalba

Daug ir nuolat kalbama apie depresiją, tačiau retai susimąstoma, kad depresija gali sirgti ir vaikai. Atrodytų ko gi liūdėti? Juk vaikystė nuolat asocijuojama su vėjavaikiškumu, žaismingumu, lengvumo ir nerūpestingumo jausmais. Deja, taip nutinka ne visada, tuomet kalbame apie depresiją vaikų bei paauglių tarpe. Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos.

Depresija - rimta sveikatos būklė, kuri negydoma padidina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių ateities depresijos epizodų riziką bei gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau neretai vaikų depresija yra sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Patirtis rodo, kad dažnai vaikų depresija yra praleidžiama pro akis, kadangi vaiko patiriama būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei. Nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios. Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai, taip pat, gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.

Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių.

Vaikų Depresijos Riziką Didinantys Faktoriai

• Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai.
• Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas.
• Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai (pvz., negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.).
• Jausmų skirstymas į „blogus“/ „gerus“, nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus.
• Genetinis polinkis į depresiją ar kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje).

Vaikų ir paauglių depresija tyrėjus pradėjo dominti ne taip jau seniai, mat, ilgą laiką buvo manoma, kad depresija yra tik suaugusiųjų liga. Šiuo metu nebeabejojama, kad ne tik suaugę, bet ir paaugliai, vaikai ir netgi kūdikiai gali išgyventi depresines būsenas. Tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje vyraujanti depresija dažnai išreiškiama ne subjektyviu kentėjimu, o labiau orientuota į išorę, pvz., vaikas būna irzlus ir piktas, o ne prislėgtai liūdnas. Depresijos simptomai paauglystėje taip pat gali būti maskuojami agresyviu elgesiu, dirglumu, bėgimu iš namų, mokyklos nelankymu. Depresyvūs vaikai ir paaugliai patiria elgesio problemų mokykloje, daro nemažai atsitiktinių klaidų, jie greitai pavargsta ir dėl šios priežasties nebegali baigti jiems skiriamų užduočių. Skirtingų autorių duomenimis, paauglių, pasižyminčių depresijos simptomais, mokymosi pasiekimai yra ženkliai prastesni nei jų bendraamžių, kurių nekamuoja depresinės būsenos. Paauglystės depresijoje itin pastebimas ir socialinis atsiribojimas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija dažnai reiškiasi nerimu, įvairiais somatiniais skundais, nenoru valgyti, miego problemomis. Pastarieji sunkumai dažnai kamuoja ir depresyvius paauglius. Tokiais atvejais jiems gali būti būdinga ankstyvoji (ilgai vakare negali užmigti), intervalinė (naktį dažnai pabunda) ar vėlyvoji nemiga (anksti pabunda ir nebegali užmigti). Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje, kaip ir suaugystėje, depresinę nuotaiką ir bejėgiškumo jausmus neretai lydi suicidinės mintys, suicidiniai planai ir net suicidiniai bandymai. Įvairūs autoriai nurodo, kad suicidiniai bandymai beveik 10 kartų dažnesni tarp paauglių, kuriems būdinga depresinė simptomatika. Paskutiniuoju laiku mokslininkai identifikavo nemažai rizikos veiksnių, kurie, kaip manoma, susiję su depresijos simptomų atsiradimu ankstyvame amžiuje. Šiuo metu žinoma, kad depresijos simptomai vaikystėje ir paauglystėje turi tiek tiesioginį, tiek netiesioginį ryšį su šeima ir mokykla. Pastebėtos sąsajos ir tarp depresijos simptomų bei asmenybės bruožų, stresinių gyvenimo įvykių.

Depresija, panašiai kaip širdies ir kraujagyslių ligos, tampa viena iš labiausiai paplitusių ligų. Skirtingų tyrėjų duomenimis, ja serga iki 20 proc. išsivysčiusių šalių gyventojų. Todėl labai svarbu, kad gydytojai gebėtų įtarti šią ligą, žinotų jos gydymo metodus bei laiku nusiųstų pacientą pas specialistą. Juk dažnai depresija tiek pačių ligonių, tiek aplinkinių vertinama kaip tingulys, blogas charakteris, išglebimas, egoizmas arba pesimizmas.

Kaip Atpažinti Vaikų ir Paauglių Depresiją?

Yra įprasta, kad kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei jūsų vaikas serga depresija, vaikui gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti. Tačiau vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė.

Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys - pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.

Šie simptomai gali padėti atpažinti, ar jūsų vaikas susiduria su depresiškumu ar depresija tačiau, kad būtų diagnozuota depresija reikalinga vaikų psichiatro ir psichologo išvada.

Taigi, depresiją galima įtarti, jei jūsų vaikas skundžiasi:

• Liūdesiu ar slogia nuotaika (bent 2 savaites).
• Elgesio problemomis mokykloje.
• Dingusiu susidomėjimu dalykais, kurie visad patikdavo.
• Neryžtingumu, pasitikėjimo savimi stoka.
• Mažesniu bendravimu su draugais ir šeima.
• Tuštumos jausmu, negalėjimu jausti emocijų.
• Mintimis apie savižudybę arba savęs žalojimą.
• Iš tikrųjų žaloja save, pvz. rizikingai elgiasi, vartoja priklausomybes, pjaustosi, perdozuoja ir t.t.

Taip pat, vertėtų susirūpinti jei:

• Sutrikęs miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai).
• Kyla dėmesio koncentracijos problemų.
• Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis.
• Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai).
• Svorio pokyčiai.
• Pastebimi kiti fiziniai simptomai.

Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams.

Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Depresijos simptomus gali imituoti ir nediagnozuota anemija, hipotirozė ar vitamino D trūkumas, todėl prieš diagnozuojant depresija svarbu atmesti šias ligas.

Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija, kurios nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąją depresiją tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.

Šalia simptomų analizės dar svarbesnis yra pojūtis esant šalia. Kartais nutinka, kad net matydamas žmogaus šypseną viduje pajunti gilią skausmo prarają, beprasmybės jausmą, ar tiesiog staiga užėjusį stiprų liūdesį, kuris nėra tavo. Tai įvyksta ne tik psichologo kabinete, bet ir namuose. Svarbu pasitikėti šiuo jausmu, jis gali padėti atpažinti depresijos sutrikimą ne tik vaikuose, bet ir suaugusiuose. Tikėtina, kad intuityviai pajutote būtent tai, ką Jūsų vaikas jaučia giliai viduje, tačiau nemoka išreikšti žodžiais.

Depresija - tai ne paprasčiausiai bloga nuotaika, o liga, turinti pakankamai aiškų biologinį pagrindą, kurią galima efektyviai išgydyti, nes žinomi veiksmingi jos gydymo būdai bei priemonės. Kuo anksčiau bus nustatyta diagnozė ir kuo greičiau pradėta tinkama terapija, tuo daugiau šansų, kad pacientas greitai pasveiks, liga nesikartos ir neįgaus sunkios formos, smarkiai sutrikdančios sergančiojo darbingumą, pabloginančios gyvenimo kokybę, dažnai lydimos noro nusižudyti.

Depresiją galima atpažinti, jei ji trunka bent 2 savaites. Dažnai tai būna nuotaikos svyravimai, kurie laikui bėgant atsistato. Tačiau ką daryti, jei nemaloni nuotaika yra chroniška? Depresija yra ilgalaikė nuotaikos liga, sukelianti melancholiją ir niūrumą bei sutrikdanti mūsų gebėjimą tinkamai veikti. Net ir blogą nuotaiką, pavyzdžiui, žiemos ar rudens laikotarpio liūdesį, nusiminimą dėl santykių ar vienatės, esame įpratę vadinti depresija arba „slogia nuotaika“. Jei pastebite, kad jūsų nuotaika pablogėja tam tikru metų laiku, ypač rudenį ar žiemą, tai gali būti susiję su sezoniniu afektiniu sutrikimu.

Kiti depresijos požymiai:

• Miego sutrikimai.
• Svorio padidėjimas arba sumažėjimas.
• Apetito pokyčiai.
• Dažnai pasitaiko savigrauža ir neviltis.
• Virškinimo problemos.
• Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje.

Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, pasitikrinkite. Jei patiriate panašius simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam.

Psichodiagnostikos Svarba Depresijos Nustatyme

Psichodiagnostika yra išsamus procesas, naudojamas psichiatrų ir psichologų, siekiant įvertinti paciento mąstymo procesus ir emocinę būklę. Gydytojas psichiatras ar psichologas konsultacijos metu gali skirti atlikti šį ištyrimą, kuris yra neatsiejama bet kokio klinikinio vertinimo dalis. Psichodiagnostika yra itin svarbi priemonė, leidžianti psichikos sveikatos specialistams tiksliai diagnozuoti ir skirti individualizuotą gydymą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento unikalius poreikius.

Mąstymo Procesų Ištyrimas

Mąstymo procesų ištyrimas - tai psichologinis ar psichiatrinis vertinimas, skirtas įvertinti žmogaus mąstymo būdą, logiką, nuoseklumą, greitį ir galimus sutrikimus. Tai padeda diferencijuoti psichikos sutrikimus, tokius kaip šizofrenija, depresija su psichoziniais simptomais, demencija.

Emocinis Ištyrimas

Emocinis ištyrimas - tai psichologinis vertinimas, skirtas nustatyti asmens emocinę būklę, emocijų reguliavimo gebėjimus, emocinius sutrikimus ar psichologines traumas. Tyrimo metodai gali būti įvairūs, pavyzdžiui: Becko depresijos ir nerimo skalės - padeda įvertinti emocinę būklę ir polinkį į depresiją ar nerimą, PANAS (Pozityvių ir negatyvių emocijų skalė) - nustato emocinį balansą ir tendencijas. Emocinis ištyrimas dažniausiai atliekamas psichologinių konsultacijų, psichoterapijos pradžioje arba įtarus emocinius sutrikimus (pvz., depresiją, nerimą, PTSS, bipolinį sutrikimą). Tyrimai siekia nustatyti paciento emocinio stabilumo lygį, depresijos požymių buvimą, jaučiamą pyktį ir kitas emocijas.

Instrumentai Depresijai Įvertinti

Šiuo metu yra sukurta nemažai instrumentų, kurie padeda objektyviau įvertinti depresijos simptomų sunkumą ir nustatyti diagnozę.

Becko Depresijos Inventorius (BDI)

Beko depresijos instrumentas yra plačiausiai naudojamas depresijos simptomų sunkumui vertinti. Beko depresijos skalė (BDS), arba kitaip Beko depresijos inventorius (BDI), yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, skirtų depresijos sunkumui įvertinti. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus vadovas, kaip interpretuoti Beko depresijos skalės rezultatus, atsižvelgiant į įvairius sunkumo lygius ir klinikines implikacijas. Beko depresijos skalė yra savęs vertinimo klausimynas, skirtas įvertinti depresijos simptomų sunkumą per pastarąsias dvi savaites. Skalę sudaro 21 teiginys, apibūdinantis įvairius depresijos simptomus, tokius kaip liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir mintys apie savižudybę. Kiekvienas teiginys vertinamas 4 balų skalę nuo 0 iki 3, kur didesnis balas rodo didesnį simptomo sunkumą.

Beko depresijos aprašas-II (BDI-II; Beck et al., 1996) sudarytas iš 21 depresijos simptomus aprašančio teiginio. Šių simptomų patyrimą per paskutines dvi savaites prašoma įvertinti pagal 4 balų skalę nuo 0 iki 3. Dviejuose teiginiuose - 16 (Miego režimo pokyčiai) ir 18 (Apetito pokyčiai) - yra po septynis variantus, kurie taip pat vertinami nuo 0 iki 3. Maksimalus įvertis yra 63 balai, didesni balai rodo stipriau išreikštą depresiją. Originali BDI-II versija grįsta dviejų faktorių struktūra: somatinė-afektinė dimensija ir kognityvinė dimensija.

Surinkus visus 21 teiginio balus, gaunamas bendras rezultatas, kuris naudojamas depresijos sunkumo lygiui nustatyti. Bendras rezultatas interpretuojamas taip:

• 0-10: Minimali depresija.
• 11-16: Lengva depresija.
• 17-20: Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
• 21-30: Vidutinė depresija.
• 31-40: Sunki depresija.
• Daugiau nei 40: Ypač sunki depresija.

Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis.

Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų.

Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.

BDC (Burnso Depresijos Skalė) naudojimas savijautos įvertinimui: BDC galite drąsiai naudoti savo būklei įvertinti periodiškai, kad ir kartą per savaitę, tarp susitikimų su psichoterapeutu ar po saviugdos pratimų. Kai rezultatas žemesnis nei 5, jaučiatės ypač gerai. Rezultatas tarp 6 ir 10, jis vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas. Jei nukris žemiau 10, tarp 11 ir 25, jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų, tačiau jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą. Kai kurie žmonės apimti lengvos depresijos gyvena metų metus, kartais net didžiąją savo gyvenimo dalį ir apie tai visai nė neįtaria. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi ir tęsiasi, vadinama distimija. Išties tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai. Jei BDC tarp 26 ir 50 jūsų depresija vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis”. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia. Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. Laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. Kartais sunkiausios depresijos pasiduoda greičiausiai.

Svarbi pastaba: šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio. Jis nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos.

Nors BDI yra naudinga priemonė depresijos sunkumui įvertinti, svarbu pažymėti, kad ji nėra skirta vien tik savižudybės rizikai nustatyti. Tačiau BDI rezultatai gali padėti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė savižudybės rizika, ypač kai įvertinamas konkretus BDI-II teiginių turinys. Du teiginiai yra skirti suicidinei rizikai įvertinti (Beck et al., 1996).

Hospitalinė Nerimo ir Depresijos Skalė (HADS)

Naudojant Hospitalinės nerimo ir depresijos skalę (HADS), pacientas, atsižvelgdamas į savo savijautą per paskutinę savaitę, atsako į 14 klausimų, kurių atsakymai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Septyni klausimai vertina depresijos simptomus; septyni - nerimo simptomus. Įverčiai gali varijuoti nuo 0 iki 21 balo. Vertinimo balai rodo depresijos arba nerimo simptomų išreikštumą. HAD metodika (Nerimo, depresijaikumui tirti), jį naudosime ir šiame tyrime. Aptikti tyrimai, kuriuose įkalints asmens emocinei būKsenai ir suicidinei rizikai vertinti naudojama HAD metodika kartu su Beko nevilties skale (Biggam, 1999).‘‘Nerimo ir depresijos skalę‘‘ (angl. HAD, Zigmond and Snaith (1983)). Lietuviškas vertimas dar padarytas R. Bunevičiaus, S. Žilėnienės, 1991. Ją sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 skirti nerimo simptomams vertinti (subskalė HAD-N, klausimai Nr.1, 3, 5, 7, 9, 11, 13) ir 7 - depresijos simptomams vertinti (sub-skalė HAD-D, klausimai Nr. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14). Kiekvienam klausimui priskirti keturi atsakymo variantai, atitinkamai vertinami nuo 0 iki 3 balų. Paciento prašoma pažymėti atsakymą, kuris artimiausias jo savijautai per praėjusią savaitę, Baigus testavimą, HAD-N ir HAD-D balai sumuojami, didžiausia sub-skalės balų suma - 21 balas.

PHQ-9 Testas

PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. PHQ-9 testas plačiai naudojamas depresijai nustatyti net ir sveikatos priežiūros specialistų. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu. Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.

Kaip Padėti Vaikui ir Paaugliui, kuris Serga Depresija?

Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų, - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigrąžinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.

Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančias suicidines mintis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.

Depresijos Gydymo Būdai

Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus.

Medikamentinis Gydymas

Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.

Tricikliai antidepresantai (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.

Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.

Depresijos simptomatika priklauso ne tik nuo serotonino, bet ir nuo kitų biologiškai veiklių medžiagų: noradrenalino bei dopamino cheminės pusiausvyros galvos smegenyse (energijos stoka). Be to, skiriasi AD nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos farmakoterapija nepakankamai efektyvi (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Nuo seno depresijai gydyti skiriama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antid...

Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2018 m. ir elgesio sutrikimais tarp vaikų (0-17 m. gyventojų. Tarp 7-17 m. moksleivių 2017-2018 m. 7-17 m. suaugusiems būdingus depresijos simptomus sunkiau užmaskuota. Dažnas vaikų depresijos požymis - nusiskundimai dėl sveikatos, kuriais gali skųstis vaikas, kai jį kamuoja depresija. Dažnai keistis arba priešingai nuolat kankinti tie patys. Sako, kad skauda pilvą, pradinių klasių vaikai - kad skauda galvą, vakarop. Kaprizingas, sukaustytas. Senukai. Žaisti jokių žaidimų, liūdna nuotaika. Norisi verkti. Depresijos požymių. Depresijos požymis yra ir nepritapimas mokykloje. Perpasakoti perskaityto teksto turinio, jo nesupranta. Koncentracija, dėmesys, jie pamiršta namie sąsiuvinius, knygas. Nusiteikę, kad, kiek besimokytų, vis tiek gaus dvejetą. Priežasčių tėvai labiau myli jų brolį ar sesę. Mokyklą, vystosi mokyklos fobija. Į mokyklą eiti nereikia.

Visuomenėje. Vietoje tarp 15-19 m. paauglių mirties priežasčių. Pažeidžiamiausia visuomenės dalis, kuri sudaro 18 proc. visų gyventojų. Gerovė. Sutrikimų diagnozuojamų suaugusiems, prasideda dar vaikystėje. Kraujagyslių, onkologinių ir kitų lėtinių ligų vystymąsi.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis.

Psichikos sveikatos centrai - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą. 1815 I-V 8-20 val. ir 17-21 val. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt Jaunimo linija - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt Tu esi - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt.

tags: #children #depression #inventory #vaiku

• kaip kurti atvirukus kartu su vaikais
• Kaip veikia WINDI® vamzdelis
• švelnūs sveikinimai dukros gimtadieniui
• Bradley Cooperio režisūrinis debiutas
• Kodėl Saulė yra būtina gyvybei Žemėje?