Skrandžio skausmas nėštumo metu: priežastys ir gydymas

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, šis laikotarpis ne visada būna lengvas ir nerūpestingas. Daugelis nėščiųjų patiria įvairius virškinimo trakto (VT) sutrikimus, įskaitant ir stiprų skrandžio skausmą. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias skrandžio skausmo priežastis nėštumo metu, simptomus, diagnostikos metodus ir galimus gydymo būdus, kad būsimos mamos galėtų geriau suprasti savo kūną ir priimti informuotus sprendimus dėl savo sveikatos.

Virškinimo Trakto Sutrikimai Nėštumo Metu: Apžvalga

Virškinimo trakto sutrikimai yra vienas dažniausių moterų skundų nėštumo laikotarpiu. Tai gali būti siejama su padidėjusia progesterono koncentracija kraujyje (pvz., pykinimas, vėmimas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL)) ir / ar padidėjusiu prostaglandinų lygiu (pvz., viduriavimas). Kai kurie VT sutrikimai yra būdingi tik nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai jų gydyti nereikia, tačiau būna atvejų, kai besilaukiančiai moteriai pasireiškia lėtinės su VT susijusios ligos, kai speciali priežiūra ir gydymas tampa būtinybė.

Dažniausios Stipraus Skrandžio Skausmo Priežastys Nėštumo Metu

Funkcinė Dispepsija

Net ir nesergant virškinamojo trakto ligomis, nėštumo metu funkcinė dispepsija - sutrikusi skrandžio motorika, pykinimas, vėmimas, skausmas ar kitokio pobūdžio nemalonūs jutimai skrandžio projekcijoje, pilvo pūtimas - dažnas reiškinys. Moters organizmas patiria didelius išbandymus nėštumo pradžioje, nes turi prisitaikyti prie naujos būklės, hormoninių pasikeitimų, o augant gimdai - prie vidaus organų dislokacijos. Pasibaigus pirmajam trimestrui ir galutinai susiformavus placentai, daugeliui moterų neapibrėžti skundai išnyksta. Tačiau visų negalavimų negalima "nurašyti" nėštumui, nes kai kurios ligos nėštumo metu paūmėja.

Gastroezofaginis Refliuksas (GERL)

Gastroezofaginis refliuksas (GERL) pasireiškia 40-85 proc. nėščių moterų. Daugelyje tyrimų pastebėta, kad esant vėlesniam nėštumui GERL simptomai dažnėja ir intensyvėja, tačiau po gimdymo tampa lengvesni ar visai išnyksta. Nėštumo metu auganti gimda sukelia intraabdominalinio spaudimo padidėjimą ir apatinio stemplės sfinkterio (ASS) poslinkį, o tai gali paskatinti ASS atsipalaidavimą, daugelio autorių laikomą pagrindine GERL priežastimi. Dažniausi GERL požymiai yra rėmuo ir rūgštinis refliuksas. Deginantis skausmas krūtinės srityje, disfagija, kąsnio jausmas gerklėje, seilėtekis pasireiškia rečiau, tačiau taip pat būdingi GERL.

Daugiau nei pusę, o kai kurių šaltinių duomenimis net du trečdalius vaikelio besilaukiančių moterų vargina gastroezofaginis refliuksas. Šis virškinimo sutrikimas gali pasireikšti arba nėštumo pradžioje, arba antroje jo pusėje, tačiau yra nėščiųjų, kurioms nemalonūs simptomai - raugėjimas, pykinimas, deginimo, sunkumo ir pilnumo jausmas, pilvo pūtimas tampa kasdieniu iššūkiu beveik visus devynis mėnesius.

Gastroezofaginiu refliuksu vadinamas sutrikęs stemplės apatinio sfinkterio, apvalios raumeninės juostos, saugančios, kad skrandžio turinys nepatektų į stemplę, darbas. Jis atsiveria ryjant vos 0,5-1 sekundės ir iškart po to vėl sandariai užsidaro. Kai sfinkteris, kuris veikia tarsi vožtuvas, susitraukia nepakankamai, maistas, susimaišęs su skrandžio rūgštimis, iš skrandžio keliauja atgal į stemplę ir ją dirgina.

Nėštumo metu gastroezofaginis refliuksas gali atsirasti dėl kelių priežasčių, jį gali lemti hormonų pusiausvyros ir mechaniniai pokyčiai. Šiuo laikotarpiu nėščiųjų organizme padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, o jie atpalaiduoja raumenis, taip pat ir stemplės, ir sfinkterio. Dėl to jis nebegali tinkamai atlikti vožtuvo funkcijos. Atsipalaidavus raumenims maistas stemple juda lėčiau, ilgiau virškinamas skrandyje.

Įpusėjus nėštumui, kai vaisius paauga, padidėja gimda, sustiprėja spaudimas skrandžiui, kitiems pilvo vidaus organams. Nėščiajai vienu kartu suvalgius daugiau maisto ar po valgio iš karto atsigulus, būnant pasilenkus, skrandžio turinys stumiamas atgal į stemplę. Tai sukelia graužimą už krūtinkaulio, rūgštumą, nemalonų skonį burnoje.

Tos besilaukiančios vaikelio moterys, kurios ir iki nėštumo turėjo padidintą skrandžio rūgštingumą, jau sirgo gastroezofaginio refliukso liga ar turėjo stemplės išvaržą, dažniau jaučia būklės paūmėjimą. Joms simptomai gali būti stipresni ir jaučiami nuo pat nėštumo pradžios.

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.

Nėštumo metu padidėjęs hormonų kiekis gali atpalaiduoti sutraukiamąjį raumenį skrandžio ertmėje (raumenų barjerą). Tuomet raumuo neužsiveria taip, kaip turėtų, todėl rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę - tai vadinama rūgšties refliuksu. Didžiausią įtaką turi hormonas progesteronas, kuris nėštumo metu atpalaiduoja raumenis, kad būtų lengviau įsisavinti maisto medžiagas, keliaujančias į placentą ir palaikančias sveiką kūdikio vystymąsi. Tačiau progesteronas taip pat gali atpalaiduoti raumenų barjerą, todėl rūgštis iš skrandžio keliauja atgal į stemplę.

Rėmeniui nėštumo metu, ypač šio gražaus laikotarpio pabaigoje, įtakos turi ne tik hormonai, bet ir fiziniai moters kūno pokyčiai. Gimda vis labiau plečiasi, palikdama mažai vietos kitiems organams. Šie spaudžia skrandį, todėl didesnė tikimybė, kad iš jo ištekės skrandžio rūgštis.

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.

Nėščios moterys nėštumo metu patiria daugiau dujų dėl padidėjusio progesterono kiekio. Progesteronas atpalaiduoja raumenis, todėl maistas ilgiau virškinamas, todėl susidaro dujos. Maistas ilgiau išlieka storosios žarnos srityje, todėl skrandis gamina daugiau dujų.

Hormoniniai Pokyčiai

Nėštumo metu hormonų pusiausvyra keičiasi, ypač padidėja progesterono kiekis. Tai gali paveikti virškinimo procesus, sulėtinti skrandžio ištuštinimą ir sukelti diskomfortą. Hormonai estrogenas ir progesteronas atpalaiduoja raumenis, taip pat ir stemplės, ir sfinkterio. Dėl to jis nebegali tinkamai atlikti vožtuvo funkcijos.

Gimdos Spaudimas

Nėštumui einant į pabaigą gimda kelia skrandį, jo turinys užsibūna ilgiau, gaminasi daugiau skrandžio sulčių. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę ir ją dirgina. Dėl hormonų poveikio sumažėja vožtuvo, esančio tarp stemplės ir skrandžio, tonusas.

Nėštumo metu auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų.

Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

Kitos Pilvo Skausmo Priežastys, Nesusijusios Tiesiogiai Su Skrandžiu

Nėštumo metu pilvo skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su nėštumo pokyčiais arba kitomis sveikatos problemomis.

Raumenų ir Raiščių Tempimas

Augant vaisiui, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Tai gali sukelti skausmą pilvo šonuose, ypač per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą.

Gimdos Augimas

Kaip vaisius auga, gimda plečiasi ir pradeda spausti aplinkinius organus, kas gali sukelti pilvo skausmą. Gimdos augimas dažnai sukelia diskomfortą pilvo šonuose, ypač vėlesniuose nėštumo etapuose. Skausmas gali būti tarsi tempimo pojūtis arba jausmas, kad pilvas „traukiasi“.

Kai kūdikis bando prisitaikyti gimdoje, įsitempia gimda ir raiščiai, šis tempimas gali sukelti aštrų ar nuobodų pilvo, kirkšnių ir klubų skausmą. Be to, vaikščiojimas, čiaudėjimas ar kosulys gali sukelti apvalių raiščių skausmą.

Virškinimo Sutrikimai

Nėštumo metu dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis ar pilvo pūtimas, gali sukelti diskomfortą ir skausmą pilvo šone. Auganti gimda gali daryti spaudimą žarnynui, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti pilvo skausmus.

Apendicitas

Apendicitas yra uždegimas apendikso ir gali sukelti skausmą pilvo šone. Nors apendicitas yra reta nėščioms moterims, jis vis tiek gali atsirasti ir sukelti skausmą dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Apendicito skausmas gali pradėti stiprėti ir apimti visą pilvą, lydimas karščiavimo, pykinimo ir vėmimo.

Preeklampsija

Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri pasireiškia aukštu kraujo spaudimu ir gali sukelti pilvo skausmą, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Be skausmo, preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas.

Ektopinis Nėštumas

Ektopinis nėštumas yra būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų, dažniausiai kiaušintakiuose. Tai gali sukelti stiprų skausmą pilvo šone, ypač dešinėje ar kairėje pusėje.

Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėščiųjų išsivysto kiaušintakyje.

Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) yra išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.

Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.

INC Priežastys:

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.

• Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
• Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
• Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.

INC Poveikis Nėštumui:

Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse.

INC Požymiai:

Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežulio intensyvumas gali būti įvairus - nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų. Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija.

Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.

Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.

INC Diagnostika:

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos.

INC Gydymas:

Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. Ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.

Kada Kreiptis Į Gydytoją Nedelsiant?

Jei jaučiate stiprų skrandžio skausmą nėštumo metu, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Nors daugelis skausmų yra normalūs ir susiję su nėštumo pokyčiais, kai kurie gali rodyti rimtesnes problemas, kurios reikalauja medicininės pagalbos.

• Skausmas yra labai stiprus ir nepakeliamas.
• Skausmą lydi kraujavimas iš makšties.
• Skausmą lydi karščiavimas, pykinimas ir vėmimas.
• Skausmą lydi regos sutrikimai, galvos skausmas ir patinimas.
• Skausmą lydi sunkus dusulys ar spaudimas krūtinėje.
• Jeigu išmatos tampa tamsios spalvos.

Yra situacijų, kai vizitą į gydymo įstaigą neščiosioms atidėlioti pavojinga: tai būtina padaryti nedelsiant, kai refliukso simptomai vargina kiekvieną dieną, jeigu dėl jų pabundate naktį, pasunkėjus rijimui, tarsi kažkas būtų įstrigę gerklėje, esant įkyriam kosuliui, atsiradus dusuliui, spaudimui krūtinės srityje, jeigu išmatos tampa tamsios spalvos, kuomet dažnai ar stipriai skauda pilvą.

Kaip Palengvinti Skrandžio Skausmą Nėštumo Metu?

Nors gydymas priklauso nuo skausmo priežasties, yra keletas bendrų patarimų, kurie gali padėti palengvinti skrandžio skausmą nėštumo metu:

• Valgykite reguliariai ir nedidelėmis porcijomis: Stenkitės valgyti dažniau (penkis ar šešis kartus), bet nedidelėmis porcijomis, užuot valgiusi rečiau, bet gausiai. Taip jūsų skrandis nebus per daug pilnas ir nespaus diafragmos. Jei mažos maisto porcijos jums netinka, stenkitės pagrindinį patiekalą valgyti per pietus, o vakarienę - kuo anksčiau.
• Venkite tam tikrų maisto produktų: Venkite riebaus, kepto, aštraus maisto, citrusinių vaisių, šokolado, gazuotų gėrimų ir kofeino, nes jie gali sukelti skrandžio rūgšties refliuksą.
• Atsipalaiduokite ir mėgaukitės maistu: Stenkitės valgydami neužsigerti dideliu kiekiu skysčio, nes skystis praskiedžia virškinimo sultis, todėl jos tampa mažiau veiksmingos.
• Po valgio nesigulkite: Bent vieną valandą po valgio nesilankstykite ir nesigulkite.
• Miegokite pakėlus galvūgalį: Miegokite pakėlus galvūgalį 15 cm ar daugiau.
• Dėvėkite patogius drabužius: Vilkimi nespaudžiantys, neaptempti drabužiai.
• Venkite streso: Stenkitės išvengti per didelio fizinio krūvio ir stresinių situacijų.
• Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų: Nenaudokite jokių vaistų be gydytojo rekomendacijos, net ir tų, kurie parduodami be recepto.

Nėščiosioms, kurios jaučia refliukso požymius, rekomenduojama valgyti mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, valgymo metu nevartoti skysčių, atsigerti tarp valgymų. Svarbu valgant neskubėti, gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį, daryti nedideles pauzes. Būsimosioms mamytėms gali tekti atsisakyti kai kurių produktų, bet tai nedidelė kaina, nes savijauta paprastai tai padarius pastebimai pagerėja. Pavalgius pravartu kurį laiką neskubant pasivaikščioti, nes tai paspartina virškinimą, pasėdėti tiesia nugara arba pastovėti, nebūti pasilenkus. Padeda ir tai, kad vilkimi nespaudžiantys, neaptempti drabužiai.

Miegant galima pasidėti keletą pagalvių, kad viršutinė kūno dalis būtų pakelta šiek tiek aukščiau.

Patartina valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).

Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.

Valgio metu sėdėkite tiesiai, kad atpalaiduotumėte skrandį. Pavalgę nesėdėkite ir negulėkite. Vietoj to trumpai pasivaikščiokite, kad lengviau suvirškintumėte maistą. Galvūgalį laikykite aukščiau nei kojūgalį. Po pečiais taip pat galite pasidėti pagalvių. Tai neleis skrandžio rūgščiai tekėti link krūtinės.

Valgykite mažais valgiais visą dieną ir padidinkite skysčių vartojimą, galite sumažinti skausmą. Be to, lengvi pratimai padeda pagerinti virškinimą ir sumažinti pilvo spazmus ankstyvojo nėštumo metu.

Geriant daug vandens ir atsipalaidavus, galima sumažinti skausmą, kurį sukelia Braxton Hicks susitraukimai. Pakeiskite savo padėtį, nes tai gali padėti sustabdyti klaidingus susitraukimus.

Į savo kasdienybę įtraukite daugiau skaidulinių medžiagų, gerkite daugiau skysčių ir kasdien išgerkite 8-10 stiklinių vandens. Tai yra namų gynimo priemonės nėščių moterų vidurių užkietėjimui gydyti.

Kadangi auga vaisius, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Tai gali sukelti skausmą pilvo šonuose, ypač per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą. Atsargiai atlikite judesius sėdėdami ar gulėdami, nes tai gali sumažinti raiščių sukeltą skausmą. Pabandykite sulenkti klubus, kai staiga kyla noras čiaudėti ar kosėti.

Kadangi viduriai užkietėję, labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.

Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavykęs, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.

Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime.

Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.

Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja.

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.

Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).

Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.

Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.

Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.

Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Šie nėštumo sukelti nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.

Vaistai Nuo Rėmens Nėštumo Metu

Dažnai pajutus graužimą, moterys užsimaišo ir geria valgomosios sodos tirpalą. Jis yra šarminis ir greitai sureaguoja su rūgščiu skrandžio turiniu neutralizuodamas rūgštį skrandyje. Deja, palengvėjimas jaučiamas trumpai. Rennie® kramtomąsias tabletes galima vartoti nėštumo laikotarpiu, tačiau laikantis rekomendacijų, taip pat negalima viršyti didžiausios rekomenduojamos paros dozės ir negalima šių vaistinių preparatų vartoti ilgiau kaip 2 savaites.

Jei yra skrandžio zaizdeles gali drasiai gerti homopatinius vaistus "Gastrikumel" - man juos isunte is LT. Skausmui kuri sukele sukilusios rugstys galima drasiai naudoti Zantac (manau pas jus ju irgi bus), arba kitas ju pavadinimas Rantadimin.

Jei išvardintų negalavimų nepavyko išvengti, juos galima bent jau sušvelninti, tačiau tam kurį laiką reikės pakeisti kai kuriuos savo įpročius.

Jeigu refliukso simptomų atsiranda jau nėštumo pradžioje, tikėtina, kad jie nėštumo eigoje tik stiprės, todėl verta pasikonsultuoti ir su gydytoju gastroenterologu. Devyni mėnesiai - ne toks trumpas laiko tarpas, todėl neverta kentėti ir laukti. Ilgainiui gali būti pažeidžiamos gerklos, atsiranda blogas burnos kvapas, apnašos ant liežuvio. Pasunkėja ir net tampa skausmingu rijimas. Ilgalaikis skrandžio rūgščių poveikis sukelia dantų ėduonį, pažeidžia jų emalį. Neužmirškite, kad pasikartojantys rėmens simptomus gali nulemti skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos ligos - opaligė, stemplės, skrandžio uždegimai, polipai, navikai. Taip gali atsitikti sergant cukriniu diabetu sulėtėjus peristaltiniams stemplės judesiams, Zollinger-Ellisonu sindromu, kai skrandis gamina didelį druskos rūgšties kiekį. Gydytojas atliks tyrimus, kad atmestų ar patvirtintų šias diagnozes. Be to, refliuksą gali išprovokuoti nervų sistemos dirginimas sergant šlapimo takų infekcijoms, alergijomis, inkstų, psichikos, nervų sistemos ligoms. Stemplės rauko veiklą reguliuoja autonominė nervų sistema. Nustatyta, kad kai ji yra paveikta streso, įtampos, nerimo, kurie ypač pirmojo nėštumo metu dažnai pasitaiko nėščiosioms, nebepajėgia tinkamai atlikti savo funkcijos.

Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių nėštumo metu naudojimo, turite kitų klausimų dėl jų pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.

Kadangi turėjau problemų su juo ir anksčiau, tai turiu būdą kaip sutuo kovoti. Reikia tuščiu skrandžiu, kokią valandą prieš valgį išgerti linų sėmenų arbatos. Jie parduodami vaistinėse. Užplikini karštu vandeniu, palauki kol pabrinks ir išgeri su viskuo. Tas glitumas apneša skrandį ir jis mažiau dirginamas.

Gydytojai patarė valgyti mažomis porcijomis ir 10 kartų dienoje, tiesiog kas valandą- pusvalandį, būtų gerai, kad šiltą maistelį... švelnų kad būtų... dešimt minučių iki valgymo išgerti mineralinio (kuris skirtas gastritui, dvylikapirštės žarnos uždegimams ir pan.) dėl rūgštingumo vartoti papildomai kalcio produktus. Ir dar 1000 patarimų...

Mano ginekologas sakė, kad omeprazolį skiria nėščiosioms paskutinį trimestrą.

Pacientui duodama arbatos ir džiūvėlis ar koks traškutis.

Vartokite „WAYA StopReflux“ kovai su rėmeniu nėštumo metu. Alginatų pagrindu pagaminti rėmenį malšinantys gaminiai, tokie kaip WAYA StopReflux, gali padėti sustabdyti rėmenį nėštumo metu. Ši medicinos priemonė mažina rėmenį, sustabdydamas refliuksą per mažiau nei tris minutes, taip pat gydo ir apsaugo gleivinę. Prieš vartodamos gaminį nėštumo metu pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba ginekologu.

Gydymo Principai Esant Gastroezofaginiam Refliuksui (GERL)

Pirminis GERL gydymas nėštumo metu susideda iš gyvenimo būdo ir mitybos įpročių keitimo (pvz., galvūgalio pakėlimas miegant, maisto produktų, skatinančių refliukso vystymąsi, vengimas, kt.). Gydymas medikamentais indikuotinas tuomet, kai nepadeda anksčiau minėti būdai. Pradedama nuo antacidinių vaistų. Tiesa, jų sudėtyje yra natrio bikarbonato ir magnio trisilikato, todėl šie vaistai turėtų būti vengtini nėštumo metu. Vėliau skiriamas sukralfatas po 1 g 3 k./d. Nepasiekus norimo poveikio, pereinama prie H2 histamino receptorių blokatorių (pvz., ranitidino po 75-150 mg 2 k./d.).

Pilvo Pūtimo ir Vidurių Užkietėjimo Gydymas

Nėščiosios dažnai skundžiasi pilvo pūtimu ir vidurių užkietėjimu. Obstipacijos simptomams lengvinti nėštumo metu pirmenybė teikiama skaidulinių medžiagų ir skysčių kiekio didinimui maisto racione ar koncentruotų maistinių skaidulų vartojimui, nes šios medžiagos nėra absorbuojamos žarnyne. Sunkiai gydomais atvejais galima skirti laktuliozę ar bisakodilį.

Viduriavimo Gydymas

Gydant svarbiausia atkurti netektų skysčių ir elektrolitų balansą ir palaikyti jį skiriant rehidracijos tirpalus. Medikamentinį gydymą rekomenduojama pradėti nuo bismuto salicilato. Loperamidas, slopinant viduriavimą, taip pat saugus nėštumo metu.

Tulžies Pūslės Akmenligės Gydymas

Atsiradus tulžies pūslės akmenligės simptomams, rekomenduojama malšinti skausmą, taikyti intraveninę skysčių infuziją, dietą, skirti antibiotikų terapiją atsižvelgus į simptomų atsiradimo priežastis. Stiprų skausminį sindromą nėštumo metu galima malšinti intraveniniais opiodais, o neintensyvų skausmą - acetaminofenu. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač po 32 gestacijos savaitės, neturėtų būti skiriami.

Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo. Šios būklės diagnostikoje nepaprastai reikšmingas yra ultragarsinis tyrimas, kurio jautrumas siekia daugiau nei 95%. Tulžies pūslės akmenys (viršutinė rodyklė) bei jų metamas šešėlis (apatinė rodyklė) matomi ultragarsinio tyrimo metu.

Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys. Dažniausi šlapimo takų infekcijos simptomai yra pilvo skausmas virš gaktinės sąvaržos, dizurija, skubus ir dažnas noras šlapintis. Prasidėjus minėtiems simptomas ir laboratoriniais tyrimais patvirtinus infekciją būtina paimti šlapimo pasėlį ir pradėti gydymą antibiotikais.

Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.

Apibendrinant, skrandžio skausmas nėštumo metu yra dažnas, tačiau dažniausiai jį galima suvaldyti keičiant mitybos ir gyvenimo būdo įpročius. Svarbiausia - atidžiai stebėti savo kūną ir, kilus abejonių ar stipriam skausmui, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

tags: #skrandzio #skausmas #nestumo #metu

• Ortopedijos technika gimdymo metu
• Kirpyklos vaikams Palangoje
• Skaitykite apie plaukų pokyčius nėštumo metu
• Veiklos darželyje per Kalėdas
• Kaip Atpažinti Tėvų Atstūmimą