Ramus ir sklandus nėštumas: patarimai ir patirtys
Nėštumas - tai ypatingas moters organizmo išbandymas, kurio metu gali išryškėti silpniausios jo vietos. Idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto.
Pasiruošimas nėštumui: svarbiausi aspektai
Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę. Konsultacijos metu turėtų būti atliekami nėštumo metu rizikingiausių kūno segmentų kaulų-raumenų sistemos būklę vertinantys testai bei paskiriami tikslingi pratimai, probleminėms kūno vietoms. Medikai pabrėžia, jog nei nėštumo metu, nei apskritai profilaktiškai prižiūrint savo kūno raumenis, atsitiktinai pasirinktos grupinės mankštos ar treniruotės nepadės, priešingai, gali tik pabloginti judėjimo sistemos būklę. Nėščioji, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi nesivaikyti populiarių sporto veiklų, o rūpintis individualia kaulų-raumenų sistemos situacija, atsižvelgiant į savo kūno problematiką.
Stuburo gydymo centro kineziterapeutai teigia, jog 45-75 procentai moterų nėštumo laikotarpiu yra jautusios nugaros skausmus. Ilgą laiką buvo manoma, kad nugaros skausmas nėščiai moteriai - natūrali būsena. Tačiau dėl to nederėtų kaltinti vien nėštumo, mat stuburo negalavimus nėštumo metu nulėmusios priežastys moters kaulų ir raumenų sistemoje slypi dar iki nėštumo. Beveik 40 metų patirtį kaulų-raumenų sistemos gydyme sukaupęs neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis ypač akcentuoja moterų, kurių laikysenai būdingas priekinis dubens pasvirimas, priežiūrą. "Būtina informuoti, kad jos turėtų labiau stiprinti pilvo presą, o ne nugaros raumenis: kadangi augant vaisiui priekinis dubens pasvirimo kampas dar labiau didėja, ypač apkraunama juosmeninės srities tarpslankstelinių diskų užpakalinė dalis, tad iškyla grėsmė juos pažeisti“. Taigi ruošiantis nėštumui nugaros raumenis reikia ne stiprinti, kaip stereotipiškai manoma, o tempti. Tuokart pilvo preso raumenis - ne tempti, o stiprinti.
Nėščiosioms būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įsitempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti. Tiesusis pilvo raumuo yra atsakingas už nugaros lankstumą juosmens dalyje. Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe (dėl nėštumo laikotarpiu stipriai įsitempusios nugaros, kuri stumia pilvą į priekį, labai išsitempia jo sienos poodinė ląsteliena) baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas - diastazė - paskutinį nėštumo trimestrą būdingas daugeliui moterų. Tai lemia gimdoje augantis vaisius. Įprastai po gimdymo prasiskyrusi pilvo siena turi grįžti į pradinę padėtį. Visgi ne visoms pagimdžius prasiskyrę pilvo raumenys suauga, gali prireikti chirurginės intervencijos. Stuburo gydymo centro specialistai rekomenduoja nelaukti šios trauminės patirties ir imtis prevencijos - prieš nėštumą stiprinti pilvo priekinius ir šoninius raumenis.
Nėštumo metu hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui. "Šios traumos riziką padidina silpni pilvo, dubens dugno bei itin elastingi šlaunies pritraukiamieji raumenys. Taigi, nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus padidėjus spaudimui į dubens dugną, - pilvo, dubens dugno ir šlaunies pritraukiamieji raumenys turi būti pakankamai stiprūs, kad tą spaudimą kompensuotų ir užtikrintų dubens kaulų stabilumą.
Visą nėštumą jaučiausi puikiai, nebuvo jokių įtarimų, kad vaikui gali būti kažkas negerai. Mane prižiūrėjo Kauno klinikose ir gydytojai tik buvo pastebėję, kad mažai auga svoris. Vėliau nusprendė, kad cezario pjūvį reikia atlikti savaite anksčiau, kad vaikas pradėtų valgyti mamos pieną ir pradėtų greičiau augti svoris“, - prisiminė Karolio mama Vaida.
Iššūkiai ir neįkainojama meilė
Prieš gimdymą Vaidai žadėjo, kad po pjūvio parodys vaiką, tačiau vos atlikus operaciją, viskas apsivertė aukštyn kojom. „Kai jis jau buvo ištrauktas, man niekas jo neparodė. Sesutės, nuėjusios toliau, pasakė, kad šitam vaikui kažkas negerai. Aš jo nemačiau, jį greitai išsinešė. Iš tikrųjų, man buvo šokas, bet tuo metu nieko neklausinėjau“, - sakė pašnekovė. Kitą dieną, kai Vaida jau buvo atsigavusi po cezario pjūvio, į palatą įžengė gydytoja, skyriaus vedėja ir psichologas. Jie moteriai pranešė, kad gimęs vaikas yra kiek kitoks, jam reikės atlikti daugybę tyrimų. „Dar pasakė, kad kadangi jis mažo svorio, negalėsiu turėti šalia, jis bus inkubatoriuje ir reikės nešti pieną maitinimui“, - sakė Vaida. Tuo metu psichologas nuramino Karolio mamą, paaiškino situaciją, taip pat pranešė, kad įtariama genetinė liga, kuri pasireiškia vienam iš tūkstančio vaikų. Kadangi liga buvo tik įtariama, reikėjo atlikti tyrimus, kurie ją įrodytų. Šeima nuvyko pas Vilniuje dirbančius genetikus, tačiau ten nebuvo priemonių nustatyti šią ligą. Visgi jie, kaip ir Kauno klinikų medikai, įtarė Kornelijos de lange sindromą. „Mums pasiūlė atlikti nemokamą genetinį tyrimą, kuris pagal projektą vyksta Italijoje. Mes sutikome. Paėmė mano, vyro ir Karolio kraują, ir išsiuntė tyrimams“, - kalbėjo pašnekovė. Po metų nežinios, iš Italijos jaunus tėvelius pasiekė atsakymas. Karoliui buvo patvirtintas retas ir kone negirdėtas Kornelijos de lange sindromas. „Lietuvoje, kiek žinau, Karolis vienintelis turi tokią ligą“, - pridūrė Vaida.
Tai, kad Karolis nebuvo įprastas vaikas, matėsi ne tik iš išorinių požymių, bet ir iš prastos vaiko sveikatos. Karolis sirgo labai dažnai ir sunkiai, o viena liga vos netapo lemtinga. Dar esant kūdikiui, Karolį užpuolė kraujo užkrėtimas. Tą kartą gydytojai pasakė, kad jei išgyvens šią naktį, tada gyvens ir toliau. „Vaikas vos nenumirė. Paskui dvejus metus sėdėjau prie Karolio lovos ir verkiau, kodėl man taip atsitiko. Laukėme sveiko vaiko, nežinojome, kad taip nutiks. Bet man niekas nuo to nepasikeitė, aš susigyvenau, esu stipri ir labai myliu Karolį, tikrai niekada jo niekam nepaliksiu. Kad dejuosiu, niekas nuo to nepasikeis. Reikia gyventi ir daryti viską, kad jam būtų geriau“, - pasakojo vaiko mama.
Kornelijos de lange sindromui būdinga asimetriška veido mimika, žvairumas, žemiau nusileidusios ausys, susijungę antakiai, klausos problemos, kitokia oda. Visus šiuos požymius turi ir Karolis. „Nors klausos aparatus reikėtų nešioti, to nedarome, nes vos uždėjus, Karolis pradeda visas drebėti. Yra tikimybė, kad jam gali prasidėti epilepsijos priepuoliai, todėl aparatų nededu, kad jų neiššauktume“, - pasakojo moteris.
Kasdienė priežiūra taip pat smarkiai skiriasi nuo įprasto 7-mečio priežiūros. Pats Karolis pasidaryti nieko negali - jis nevaikšto, nekalba, taria tik kelis skiemenis - mamamam ir nenene. Tačiau mylinti mama savo vaiką sugeba suprasti ir iš šių garsų. „Ar jis nori valgyti, ar atsigerti, ar dėmesio, gal nori, kad pakeisčiau sauskelnes. Viską išbandau ir žinau, ko jis nori“, - šypsosi Vaida. Pats berniukas šiuo metu gali tik palaikyti buteliuką rankose, suvalgyti rankose turimą sausainį ar blynelį. „Turi dantukus, tai bando kramtyti po truputį. Domisi žaislais, sėdi. Po daugelio procedūrų, reabilitacijų pradėjo labiau domėtis, tvirtėti, bando pats šliaužti. Bet dar labai daug trūksta iki to, kad galėtų pats vaikščioti“, - kalbėjo Vaida.
Kad augtų svoris, Karolis turi gauti specialius maistingus gėrimus, o tam, kad stiprėtų raumenys ir vystytųsi, reikalingos kasdienės mankštos, dažnos reabilitacijos. „Daktarė mums pasakė - kiek dirbsime, tiek ir turėsime“, - sakė pašnekovė.
Su vyru išsiskyrėme, kai Karoliui buvo 3 metai. Bet nepražuvau, grįžau į gimtąjį miestą, į Uteną, padėjo visi artimieji, draugai. Vaikus prižiūrėti liko viena Kai Karolis sulaukė 3 metukų, tėtis paliko šeimą. Visa priežiūros našta užgriuvo ant vienos Vaidos pečių. Tačiau moteris nepasidavė - persikraustė į gimtąjį Utenos miestą ir, padedant šeimai bei draugams, nenuleido rankų. Dabar pagalbininkė namuose, kaip sako Vaida, yra ir jos 12-metė dukra. Vaida ypač džiaugiasi, kad berniukas galėjo eiti į darželį Utenoje, nes tai vienišai mamai buvo didžiulė pagalba. O šiais metais nudžiugino ir tai, kad Karolis tapo oficialiu pirmoku. Ir į mokyklą jau važiavo mokykliniu autobusu. „Mokytojai sakė, kad viskas gerai, kiti vaikai jį myli, saugo. Tikiuosi, kad greitai pripras. Mokykla bendra, bet padaryta atskira patalpa vaikams su negalia. Yra prailginta grupė iki 19 valandos, iškart po darbo važiuoju jo pasiimti. Tai pati didžiausia pagalba, kad jis gali ilgiau pabūti prailgintoje grupėje, kol aš dirbu“, - džiaugėsi Vaida.
Darbas pilnu etatu, namų ruoša, Karolio priežiūra, finansų išlaikymas - visa tai tenka pakelti vienai Vaidai. Tačiau ji viso pokalbio metu spinduliuoja gera nuotaika ir optimizmu bei pabrėžia: dejuojant į gerąją pusę niekas nepasikeis. „Taip, nėra lengva suderinti su darbu, nemalonu ir vadovų prašyti, kad išleistų į reabilitaciją ar pas gydytojus. Bet prašau, nes neturiu kitos išeities. Džiaugiuosi, nes vadovai supratingi, žino, kad turiu kitokį vaiką. Žinoma, tuo nepiktnaudžiauju, nes reikia pinigų viskam - ir vaiko išlaikymui, ir buto nuomai, kurį nuomojamės, nes galimybės savo neturime nusipirkti, ir reabilitacijai“, - sakė pašnekovė.
Reabilitacija ir pagalba - kelias į geresnę ateitį
Nors serga reta sunkia liga, ateityje Karolis turėtų pradėti vaikščioti, šiek tiek kalbėti. Tačiau viskas priklauso nuo to, kiek reabilitacijos, pratimų ir mankštų gaus vaikas. Valstybė Karoliui kompensuoja 3 išvykimus į Lietuvos reabilitacijos centrus per metus. Visgi to neužtenka norint, kad vaikas turėtų galimybę būti kiek įmanoma savarankiškesnis ateityje. Todėl mama sunkiai taupydama stengiasi vykti į papildomą reabilitaciją už savo lėšas. „Buvome išvažiavę į Varšuvą šiais metais balandį, ten buvome dvi savaites, Karolis kasdien sportuodavo po 2 valandas. Po šios reabilitacijos jau pastebėjau, kad jis pats bando šliaužti, daugiau domėtis aplinka, jam tikrai padėjo visos procedūros. Bet finansiškai visas išlaidas padengti labai sunku. Labiausiai pinigų reikia reabilitacijai. Planuojame kitais metais važiuoti į Varšuvą, taip pat į Visaginą, kuriame yra reabilitacijos centras. Man vienai viską išlaikyti yra labai sudėtinga, todėl noriu paprašyti tų, kurie gali, prisidėti prie Karolio stiprėjimo, kad jis galėtų ateityje vaikščioti“, - prašė Vaida.
Nuvažiuoti į reabilitaciją Varšuvoje, kiek skaičiavo Karolio mama, kainuoja apie 3,5 tūkstančio eurų. Praėjusiais metais, norėdama sutaupyti, moteris pati važiavo su savo mašina, tad kurui reikėjo apie 300 eurų, apgyvendinimui 600 eur, vertėjui apie 500 eur, o pačiai reabilitacijai apie 1,5 tūkst. eur. „Gavome nedaug procedūrų - negavome logopedo, gavome tik ergoterapiją ir kineziterapeutą. Tačiau galimybių pasiimti daugiau procedūrų neturėjome. Lenkijoje reabilitacijos kokybė geresnė, mankštos vyksta ilgiau, intensyviau, todėl ir rezultatai būna visai kiti“, - pasakojo pašnekovė. Nors ir sunku, Vaida stengiasi nepasiduoti ir suteikti savo vaikams viską, ką gali. Visgi su žmonių pagalba Karolis turėtų daugiau galimybių ateityje vaikščioti ir būti bent kiek savarankiškesnis. Norėdami prisidėti prie Karolio svajonės vaikščioti, galite padėti aukodami.
Karoliuko labdaros ir paramos fondas Bankas - Swedbank.
Rėmuo nėštumo metu: priežastys ir palengvinimo būdai
Tačiau kokios priežastys sukelia rėmenį nėštumo metu? Dėl to skrandžio rūgštis dažniau patenka į stemplę ir tai sukelia deginantį skausmą už krūtinkaulio ir gerklėje. Tai gali būti labai nemalonus ir varginantis potyris. Rennie® kramtomąsias tabletes galima vartoti nėštumo laikotarpiu, tačiau laikantis rekomendacijų, taip pat negalima viršyti didžiausios rekomenduojamos paros dozės ir negalima šių vaistinių preparatų vartoti ilgiau kaip 2 savaites. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai.
Atsipalaiduokite ir mėgaukitės maistu. Stenkitės valgyti dažniau (penkis ar šešis kartus), bet nedidelėmis porcijomis, užuot valgiusi rečiau, bet gausiai. Taip jūsų skrandis nebus per daug pilnas ir nespaus diafragmos. Jei mažos maisto porcijos jums netinka, stenkitės pagrindinį patiekalą valgyti per pietus, o vakarienę - kuo anksčiau. Stenkitės nevalgyti prieš miegą, o pavalgiusi pasėdėkite, nes atsigulus maistas ir skrandžio rūgštis gali grįžti atgal per atsipalaidavusį skrandžio vožtuvą. Stenkitės valgydami neužsigerti dideliu kiekiu skysčio, nes skystis praskiedžia virškinimo sultis, todėl jos tampa mažiau veiksmingos.
Nėštumo metu svarbi mityba ir skysčių vartojimas
Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto. Nugaros skausmas nėštumo metu yra bendras nėščiųjų nusiskundimas - ir tai nenuostabu, mat priaugama svorio, keičiasi kūno masės centras, o hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja raiščius bei padidina dubens sąnarių laisvumą. Tačiau būsima nėščioji gali užkirsti kelią arba bent jau sumažinti šiuos ateities skausmus bei patiriamą diskomfortą, jeigu nėštumui savo kaulų ir raumenų sistemą pradeda ruošti iš anksto.
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). „Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Skausmo malšinimas ir žalingų įpročių atsisakymas
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas ir kelionės nėštumo metu
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulė, karštis ir poilsis: kaip išlaikyti pusiausvyrą?
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Simona, viena iš straipsnio autorių, dalinasi savo gimdymo istorija: „Štai jau artėjo ta didžioji diena - 2013 metų liepos 8-toji. O aš vis dar nežinojau, kas gi tie paruošiamieji sąrėmiai, ko tikėtis, ko čia laukti? Iki termino beliko vos 4 dienos, o mano savijauta puiki. Tvarkiausi sau naujuose namuose, dėliojau daiktus, puoselėjau kūdikėlio kambarį. Grojant smagiai muzikai kartas nuo karto palinguodavau klubais, šokau, drąsiai ploviau grindis. Liepos 4-tosios vidurnaktį miegus išblaškė pilvuko apačios maudimas. Hmmm… Gal jau? Naktys buvo karštos, išėjau į balkoną, kvėpavau tyru oru ir laukiau, kas bus toliau. O gi, nieko. „Turbūt pajutau paruošiamuosius sąrėmius“, - su pasitenkinimu pagalvojau ir kritau atgal į lovą. Miegu. Ir vėl skausmelis - laikrodis kuždėjo, kad praėjo vos pusvalis. Vėl balkonas ir vėl laukimas: kas toliau? Nieko. Vėl guluosi. Po 40 minučių skausmą palydėjo ir noras į WC. Naktimis rimto reikalo niekad nesinorėdavo… Hmm.. Ech, tas nėštumas - kupinas staigmenų. Daugiau miegoti ir nebenuėjau. Skaičiavau laiką ir mėgavausi mintimi, kad visgi gal tai ne paruošiamieji, o tikrieji sąrėmiai. Kaip tik iš ryto, 10 valandą turėjau būti ligoninėje ir pamatuoti vaisiaus širdelės tonusus. Rytas vis aušo, sąrėmiai dažnėjo ir ilgėjo. Nebuvo jie skausmingi, priminė menstruacijų skausmus. Suskambo vyro žadintuvas, nekantraudama papasakojau nakties „nuotykius”. Pažadėjo nekantriai lauksiąs naujienų iš ligoninės. Išlydėjau vyrą į darbą ir pradėjau ruoštis. Skausmeliai kartojosi kas 7-10 minučių. Iki ligoninės maždaug 4 kilometrai. Laiko turėjau daug, tad nutariau eiti pėstute. Ėjau laiminga, vis stabtelėdama pakvėpuoti, kai suskausdavo. Pasiekiau ligoninę, pasidžiaugiau personalui, kad mano sąrėmiai jau gana reguliarūs, jie ilgėja ir tarpas tarp jų trumpėja. Matuojant tonusėlius kaip tik aplankė toks skausmelis. Skubiai pasakiau sesutei, o ji kartu su gydytoja pasižiūrėjo į aparatą ir teigė, kad tai ne sąrėmis - aparatas nieko panašaus neužfiksavo… Ech, truputį nuliūdau, kad dar ne, bet kartu ir džiaugiausi, kad visgi žinosiu, kas gi tie paruošiamieji. Gydytoja nuramino, kad dar tikrai negimdau, kad kol kas tik įsistatinėja kūdikio galvytė ir išlydėjo į namus, liepė grįžti po poros dienų vėl matuoti tonusų. Grįžau namo (pėstute!) ir kaip tik radau pietaujantį vyrą. Valgom pietus, bet man taip nesinori jų. Tie skausmai jau tokie aštroki. Bandžiau juokauti, kvėpuoti, judėti pagal mėgiamas melodijas. Susirandu internete programėlę skaičiuoti sąrėmių laikui. Skaičiuoju. Vyras į mano “paruošiamuosius” sąrėmius žiūri skeptiškai, ragina važiuoti į ligoninę, bet aš spyriojuosi: „Ką tik buvau, ko ten važiuoti, šiandien tikrai negimdysiu”. Besibaigiant vyro pietums pajutau, kad man sunkoka vis prieiti prie kompiuterio ir spausti mygtuką tiek skausmui prasidėjus, tiek jam pasibaigus. Pasikviečiu anytą ir ji tęsia šią užduotį. O aš tai ant lovos, tai ant žemės mankštinuosi, tūpčioju, kvėpuoju, šoku, kėloju kojas, vaidinu Pandą Kung Fu, juokauju (nors darėsi jau tikrai nebejuokinga). Kai paklausiu anytos, kokie laiko intervalai, ši atsako: „Vaikeli, kaip tiksliai čia viskas - 3 minutės 58 sekundės, paskui 4 minutės, 4 minutės ir 4 sekundės”. Prisiminiau, kad paruošiamuosius sąrėmius švelnina dušas. Ką gi, maudausi duše, bet „švelnėjimas” neaplanko. Išėjusi iš dušo toliau prašau anytos skaičiuoti laiką. Vis dar 4 minutės. Vyras vis skambina, pastebiu, kad man jau sunku kalbėti. Sutariam, kad jis išsiprašys iš darbo ir vėl nuveš mane į ligoninę. 15 valandą važiuojame į ligoninę (tą dieną lauke buvo +32 laipsniai). Karšta. Pasipasakoju, kad jau labai nebelinksma su tais paruošiamaisiais. Deja, aparatas sąrėmių nerodo… Tuomet gydytoja nutarė apžiūrėti mane ant ginekologinės kėdės: “Kaklelis atsivėręs 4 centimetrus, greitai gimdysi”. Mano nėštumas buvo rizikingas, negalėjau gimdyti savo miestelyje, todėl netrukus jau sėdėjau „greitukėje” ir tarsi ant sparnų lėkiau į Panevėžį. Vyras nuvažiavo iki namų, paėmė seniai laukiančius krepšius su daiktais ir važiavo iš paskos. „Greitukė” lėkė tikrai greitai ir smagiai „pakratė”- visai kaip ant linksmųjų kalnelių. Ir sąrėmių skausmai, nors kartojosi jau kas 2-3 minutes, bet nebuvo skausmingi - laukimas juos tiesiog užglaistė. Panevėžyje buvau 16:04. Pildant dokumentus vis stojausi pakvėpuoti, akušerė stebėjosi, kad tikrai dažnai čia jau man taip. Hmmm. Po gydytojo apžiūros paaiškėjo, kad pasimatymas su mažyliu jau visai čia pat. Netrukus su vyru atsidūrėme gimdykloje, kartu kvėpavome, alinantį karštį vijome drėgnais rankšluosčiais. Viskas vyko labai greitai ir sklandžiai, pamenu akušerės žodžius: „Štai jau matau galvytę su ilgais juodais plaukučiais!” Tą akimirką abu su vyru pasižiūrėjome vienas kitam į akis, nusišypsojome, dar truputis jėgų ir 19:25 pasaulį išvydo mūsų sūnelis Aistis. Džiaugiuosi, kad pagimdžiau natūraliai, be jokių nuskausminančiųjų, be didelio nerimo ir nesklandumų. Manau, kad svarbiausia yra dvasinė ramybė, nusiteikimas ir didžiulis stebuklo laukimas, troškimas kuo greičiau susipažinti su savo vaikeliu. Beje, giliai širdyje gal net džiaugiuosi, kad aparatas neparodė sąrėmių. Nežinodama, kad tą dieną gimdysiu nepabijojau pėstute taip daug vaikščioti per karščius, šokti, būti namie, maudytis duše ir gana ramiai sulaukti tos stebuklingos akimirkos.
Mano gimdymo istorija / gimdymo video nuotrupos
Miego kokybė ir emocinis stabilumas
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S.
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. 2019 m. žurnale „Obstetrics &Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. Įdomu tai, kad tyrimų duomenimis, motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. 2013 m. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. 2016 m.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
