Nėštumo simptomai ir galimos komplikacijos: išsami informacija

Planuojant vaikelį, moteris tampa jautresnė savo kūnui. Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nuovargis, jautri krūtinė, noras į lovą kristi vos grįžus po darbo - visa tai jai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą.

Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.

Ankstyvieji nėštumo požymiai

Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų. Nėštumo simptomai ima reikštis per pirmas šešias savaites, nors šį tą lemia konkrečios moters organizmas ir gemalų skaičius.

Dažniausiai pasireiškiantys ankstyvieji nėštumo požymiai:

• Dingusios menstruacijos. Mėnesinių nebuvimas - vienas iš patikimiausių požymių, kad jūs nėščia. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu, bet ir su stresu ar hormoniniais sutrikimais. Ir atvirkščiai - kartais pastojus moteris pakraujuoja tomis dienomis, kai įprastai būdavo mėnesinės.
• Pasikeitusi krūtinė. Pasikeitusi krūtinė moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni ir tamsesni. Krūtinės pokyčiai susiję su darbu, kurį krūtims teks nudirbti po devynių mėnesių - žindyti kūdikį.
• Pykinimas ir vėmimas. Pykinimas irgi gali reikšti, jog jūsų svajonė tapti mama ima pildytis. Pykinimas skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jis būna pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais ir labiau kamuoja rytais, kitas pykina labiau vakarais arba visos dienos metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono choriogonadotropino (HCG) lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams.
• Nuovargis ir mieguistumas. Kaip vieną iš nėštumo požymių, jį nurodo daug moterų. Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat jis gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso. Nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego, nes organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui.
• Svyruojanti nuotaika. Dėl nepaaiškinamų priežasčių svyruojanti nuotaika gali liudyti apie pastojimą, ir to priežastis - hormonų pasikeitimai apvaisintos moters organizme. Hormonai veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
• Tempimas pilvo apačioje. Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Todėl jautrios moterys gali jausti tempimą, dilgčiojimą ar nedidelį skausmą pilvo apačioje.
• Padidėjęs apetitas ir skonio pokyčiai. Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų” patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui. Taip irgi gali būti, ypač, jei šalia šio, ji jaučia ir kitus aukščiau išvardintus simptomus. Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais.

Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės.

Nėštumo patvirtinimas

Jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

• Nėštumo testas. Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos, arba praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių. Nėštumo hormonai gaminasi nevienodai, todėl vienai moteriai nėštumą testas gali parodyti anksčiau, kitai - vėliau. Testas, atliktas nesulaukus teorinės mėnesinių datos, yra nepatikimas.
• Kraujo tyrimas. Anksčiau, negu nėštumo testas, nėštumą gali parodyti kraujo tyrimas, kuris gana anksti užfiksuoja nėštumo hormono (hCG) padidėjimą kraujyje.
• Gydytojo apžiūra ir ultragarso tyrimas. Gydytojo apžiūra ir ultragarso tyrimas patvirtins nėštumą ir padės įvertinti gimdos ir jos priedų būklę, gleivinės būklę bei esamus pakitimus.

Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

„Mėnesinės“ nėštumo metu: mitas ir tikrovė

Trumpas atsakymas į klausimą, ar per nėštumą „sirgti mėnesinėmis“ galima, yra „Ne“. Mėnesinės yra cikliškas, kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, nesilaukianti moteris. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. gimda ruošiasi nėštumui. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jų metu išvešėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina.

Mėnesinių ciklo metu vykstančius procesus valdo hormonai, kurių koncentracija nėštumo metu pakinta. Dėl pakitusios hormonų koncentracijos pastojus nebevyksta ovuliacija, sustoja cikliškas gimdos gleivinės audinio atsinaujinimas, storėjimas ir išsivalymas. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis, t.y. nėštumas nutrūktų. Nėštumo metu „mėnesinėmis“ moteris gali palaikyti įvairios kilmės kraujavimą iš makšties, ypač jei moters mėnesinių kraujavimas įprastai yra negausus, o ciklas - nereguliarus.

Kraujavimas nėštumo metu: galimos priežastys

Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių. Ši būklė, dar vadinama menoragija, gali kelti nerimą, todėl svarbu žinoti galimas priežastis ir kada kreiptis į gydytoją. Įprastai kraujavimas trunka iki 3-5 dienų, mėnesinių metu netenkama apie 60 ml kraujo. Problemai diagnozuoti efektyvu stebėti, kada mėnesinės prasidėjo ir baigėsi, kiek įklotų ar tamponų pakeitėte. Higieninį įklotą ar tamponą tenka keisti kas 1-2 val.

Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios ir gali skirtis priklausomai nuo nėštumo laikotarpio:

Kada kreiptis į gydytoją dėl kraujavimo?

Kraujavimo nėštumo metu priežastys yra įvairios, tačiau į šį simptomą, ypač jeigu kraujo pasirodė vėlesniu nėštumo laikotarpiu, negalima numoti ranka. Pastebėjus nedidelį tepimą, kraujavimą, kraujingas išskyras, kraujo pėdsakus šlapime, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jeigu kraujavimas labai intensyvus, kraujuojama stambiais krešuliais su audinių gabaliukais, kraujavimą lydi kiti simptomai (nugaros ir/arba pilvo skausmas, spazmai, galvos svaigimas, silpnumas, karščiavimas ir pan.) būtina nedelsiant vykti į ligoninę arba kviesti greitąją pagalbą.

Prasidėjus net ir nedideliam kraujavimui reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių. Kraujuojant reikėtų naudoti tik įklotus arba paketus, o ne tamponus. Galimas gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties, nėštumo savaitės, moters sveikatos būklės ir daugybės kitų faktorių.

Kitos nėštumo komplikacijos ir simptomai, reikalaujantys gydytojo dėmesio

Nėštumas gali būti lydimas įvairių komplikacijų ir nemalonių simptomų, kurie reikalauja gydytojo konsultacijos. Svarbu žinoti, kada nedelsiant kreiptis į gydytoją.

• Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV). Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV) yra dažni simptomai, tačiau jei vėmimas tampa labai dažnas ir intensyvus, būtina kreiptis į medikus. Pykinimas, vėmimas, seilėtekis, svorio kritimas yra NPV požymiai.
• Preeklampsija ir eklampsija. Jeigu pasireiškia aukštas kraujospūdis, baltymas šlapime ar patinimai nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai yra preeklampsijos požymiai, o eklampsija yra dar sunkesnė būklė.
• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC). Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, ypač naktį.
• Priešlaikinis gimdymas. Iki 22 sav., 22-37 sav. priešlaikinis gimdymas, kurio priežastys gali būti motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.). Jo simptomai yra reguliarūs gimdos susitraukimai ir kraujavimas.
• Vaisiaus judesiai. Nuo 18-20 sav. iki 30 sav., nuo 30-31 sav. per 12 valandų. Norint skaičiuoti judesius reikia patogiai atsigulti (rekomenduojama ant kairiojo šono), aplinka turi būti rami, judesius sekti apie 30 min. (turi būti ne mažiau kaip 5 judesiai) 3 kartus per dieną iki 37 sav. Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Žagsėjimas - tai ritmiškas, toje pačioje pilvo vietoje ir vienodais laiko tarpais pasikartojantis vaisiaus gunktelėjimas. Tai nėra judesys. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
• Gimdos susitraukimai. Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių), pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio. Pirmiesiems sąrėmiams prasidėjus naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.
• Kitos virškinimo problemos. Meteorizmas, dirgliosios žarnos sindromas, gastritas.

Taip pat svarbu paminėti, kad šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, daugelį moterų užklumpa ne vieną ir ne du kartus. Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją ir reguliarių vizitų svarba

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmasis vizitas pas gydytoją

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

VLMEDICINA.LT rekomenduoja dėl asmeninių sveikatos problemų kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą. Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba. Rūpinimasis savimi - tai geriausia dovana būsimo kūdikio sveikatai.

Kokius papildus naudinga vartoti nėštumo metu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

• Folio rūgštis (vitaminas B9). Ji būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
• Geležis. Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
• Kalcis. Jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis). Šios rūgštys būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.
• Vitaminas D. Jis padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Kiti naudingi papildai. Magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #sirgti #nestumo #metu

• Apsauga nuo pelių
• Vaikų širdies ritmas
• Apie bites vaikų poezijoje
• Idėjos sveikinimams gimus sūnui
• Juro Taminsko politinės perspektyvos