Siekiai ir ugdymas vaikų darželyje: išsami apžvalga

Vaikų darželis yra pirmoji socialinė institucija, su kuria susiduria vaikas, palikęs namų aplinką. Sėkminga adaptacija ir kokybiškas ugdymas čia yra esminiai veiksniai, lemiantys tolesnę vaiko raidą ir mokymosi sėkmę. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius siekius ir principus, kuriais vadovaujamasi vaikų darželiuose, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko ugdymą ir gerovę.

Vaiko adaptacija darželyje: individualumas ir bendradarbiavimas

Vaiko adaptacija darželyje yra sudėtingas ir individualus procesas. Nėra vieno atsakymo, kaip palengvinti šį etapą, nes kiekviena šeima ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Sėkmingą vaiko adaptaciją lemia vaiko fiziologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai.

Tėvų vaidmuo adaptacijos procese

Tėvų pasiruošimas prieš pradedant lankyti darželį yra labai svarbus. Tėvai iš anksto turi kalbėti su vaiku, kad darželyje smagu, jo lauks mokytojos ir draugai. Jei tėvai abejoja ar pergyvena, mažieji tai labai greitai pajaučia, ir atsiskyrimas gali būti sunkesnis. Tėvų kalbėjimas su vaiku apie darželį, vaiko nuteikimas ir „paruošimas“ darželiui, pratinimas palaipsniui didinant valandų skaičių padeda vaikui lengviau priprasti prie naujos aplinkos. Svarbu, kad tėvai neturėtų baimių, tada ir vaikai jaučiasi geriau. Tėvų ir vaiko pasiruošimas, paaiškinimas, kas keičiasi, yra esminis.

Kartais atsiranda tokių tėvų, kuriems sunkiau palikti vaiką darželyje, nei pačiam vaikui, o vaikas tai jaučia ir tada būna neramus. Tėvų teigiamas požiūris į ugdymo įstaigą ir noras bendradarbiauti su ugdytojais yra neatsiejama sėkmingos adaptacijos dalis.

Pedagogų ir aplinkos įtaka

Šiltas, dėmesingas pedagogo bendravimas su vaiku, individualus požiūris į kiekvieną vaiką ir jo poreikius yra itin svarbūs. Tėvų ir auklėtojų geri santykiai, jų pagalba vaikui, pokalbiai su tėvais ir bendras darbas, bei siekiai kuria pasitikėjimo ir kantrybės atmosferą, kuri yra palanki vaiko adaptacijai. Aplinka darželyje taip pat turi didelę reikšmę - ji turi būti saugi, jauki ir skatinanti vaiko pažinimą bei veiklą.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys

Ikimokyklinis ugdymas grindžiamas keliais pagrindiniais principais, užtikrinančiais ugdymosi kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymosi kokybę.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas turi atitikti vaiko amžių ir individualius raidos ypatumus.
• Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė vaiko mokymosi forma, kurioje sutelkiamos visos jau įgytos ir plėtojamos galios.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas orientuojamas į vaiko socialinių ir kultūrinių kompetencijų ugdymą.
• Integralumo principas: Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymosi turinį ir veiklas.
• Įtraukties principas: Siekiama įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas vyksta realioje ir prasmingoje aplinkoje.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas ir vaikas bendradarbiauja ugdymosi procese.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas: Sudaromos sąlygos giliai ir nuosekliai įsitraukti į veiklas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku apmąsto vaiko veiklos patirtis, emocijas ir rezultatus.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymosi tęstinumą ir dermę.

Rekomenduojamos ikimokyklinio ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymosi turinį ir veiklas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Ikimokyklinio ugdymosi pagrindas yra visuminis ugdymas, universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla.

Visuminis ugdymas ir universalus dizainas mokymuisi

Visuminis ugdymas yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymosi aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Ikimokyklinio ugdymo kontekstų kūrimas

Kuriant ugdymosi kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Mokykloje plėtojama visos bendruomenės žaidimo kultūra, skatinanti žaisti, kurti ir bendradarbiauti. Siekiama vaikų savarankiško žaidimo ir žaismingo ugdymo(si) vienovės bei darnos. Susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos.

Kuriant ugdymosi kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeluojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Žaismės kontekstas

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Fizinio aktyvumo skatinimas

• Vaikai iki 1 metų: Vartosi, ropoja, sėdasi, prisitraukia, atsistoja, siekia daiktų, motyvuojami spalvingais, skambančiais, judančiais žaislais.
• 2-3 metų vaikai: Vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi, įveikdami kliūtis, lipdami į kalniuką.
• 3-6 metų vaikai: Juda spontaniškai, atlieka veiksmus su skirtingo dydžio, svorio ar formos priemonėmis, žaidžia įvairius imitacinius bei judriuosius žaidimus, lavinančius visus pagrindinius judesius (šliaužimas, ropojimas, ėjimas, bėgimas, šuoliukai, laipiojimas, pralindimas, metimai, pusiausvyros pratimai).

Vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga tobulėja žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais. Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes, lavina pagrindines fizines ypatybes (vikrumą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, jėgą), mokosi saugiai keisti pradines kūno padėtis ir atlikti įvairius veiksmus rankomis, kojomis, judėti erdvėje. Veikdami ribotame plote pratinasi judėti saugodami save ir kitą.

Kultūrinių dialogų kontekstas

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės kontekstas

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Kūrybinių dialogų kontekstas

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Visišką vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymosi procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.

„Erasmus+“ programos įtaka ugdymo kokybei

Dalyvavimas „Erasmus+“ programos projektuose darželiams suteikia galimybę tobulinti ugdymo procesą, gilinti žinias ir įgūdžius. Pavyzdžiui, Kauno Valdorfo darželis „Šaltinėlis“ sėkmingai įgyvendino kelis „Erasmus+“ projektus, kurie turėjo didelį poveikį pedagogų ir administracijos darbuotojų įkvėpimui bei ugdymo kokybei.

Pavyzdžiai iš „Šaltinėlio“ patirties

2018 m. darželis laimėjo „Erasmus+“ programos KA1 projektą „Kūrybiškumo ugdymo kelias: nuo ugdytojų link vaikų“. Dalyvavimas tarptautiniuose kursuose ir užsienio darželių darbo stebėjimas tapo veiksminga priemone pedagogų motyvacijai. Darželis tapo atviresnis, sulaukė užsienio praktikantų, kurių dėka vaikai įgijo unikalios patirties.

2019 m. buvo įgyvendintas projektas „Atgal į gamtą: į aplinką augti, kurti, tyrinėti“, skirtas pagilinti žinias ir įgūdžius apie lauko pedagogiką. Nors pandemija sutrukdė išvykoms, žinios buvo gilinamos skaitant literatūrą ir planuojant praktines veiklas.

2022 m. darželis gavo EITA apdovanojimą už pirmąjį projektą, kuris buvo atrinktas kaip novatoriškiausias Lietuvoje, skatinantis kūrybiškumą ir tvarumą. Tai patvirtino užsienio kolegų darbo stebėjimo vizitų ir kursų didelį poveikį.

2023-2024 m. gautas finansavimas projektui „Sėkmingos įtraukties link pasitelkiant dėmesingumo praktikas“. Šis projektas siekia pagerinti ugdymo kokybę, integruojant dėmesingumo ugdymo praktikas, kurios padeda vaikams valdyti emocijas ir lavinti socialinę-emocinę kompetenciją. Planuojama, kad 10 darželio pedagogių ir vadovių patobulins savo kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje, o darželio įtraukiojo ugdymo modelis bus atnaujintas. Tikimasi, kad pagerės vaikų mokymosi, socialiniai ir bendravimo įgūdžiai, emocinis klimatas, emocinė vaikų sveikata ir gebėjimas susikaupti.

Paveikslėlių knygų nauda ankstyvojo raštingumo ugdymui

Nors paveikslėlių knygų nauda ankstyvojo raštingumo kontekstuose neabejojama, tyrimų apie šio žanro kūrinių taikymo galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta.

Tyrimas Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pilaitukas“

Straipsnyje pristatomi tyrimo, atlikto su 3-4 metų vaikais, rezultatai. Siekta ištirti, kokį poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu daro paveikslėlių knygų skaitymu pagrįstos veiklos. Tyrime dalyvavo 10 vaikų (5 berniukai ir 5 mergaitės), lankančių vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje grupę. Vaikų amžius tyrimo pradžioje buvo 33-47 mėnesiai, t. y. 3-4 metai.

Ugdomosios veiklos vyko vieną savaitę, 5 dienas po 30 minučių. Vaikams buvo paskelbta savaitės tema - „Skrendame į kosmosą“. Kiekviena ugdymo veikla turėjo uždavinį, veiklų metu vaikai buvo skatinami vartyti, tyrinėti paveikslėlių knygas. Po veiklų šios knygos būdavo paliekamos vaikams pasiekiamoje vietoje, kad jie galėtų jomis naudotis savarankiškai.

Tyrimo metodai ir duomenų analizė

Tyrimo metodai - veiklos tyrimas, stebėjimas, lyginamoji duomenų analizė. Duomenys apie vaikų elgesį buvo fiksuoti stebėjimo protokole kasdien, o savaitės pabaigoje kiekvieno vaiko elgesys apibendrintai įvertintas nuo 0 iki 5 taškų penkiais aspektais:

1. Elgesio su knygomis (knygos skaitymas plačiąja prasme).
2. Gebėjimo pasirinkti knygą.
3. Įsitraukimo į mokytojo organizuojamas veiklas su knygomis.
4. Skaitymo poromis, grupėmis su kitais vaikais.
5. Komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas.

Tyrimo duomenims rinkti buvo naudojami stebėjimo protokolai. Vaikų elgesys stebėtas vieną savaitę prieš ugdymo veiklas ir vieną savaitę po ugdymo veiklų.

Tyrimo rezultatai ir poveikis

Tyrimas parodė, jog paveikslėlių knygų skaitymu grįstos ugdymo veiklos padarė teigiamą poveikį 3-4 metų vaikų susidomėjimui knygomis ir skaitymu: teigiamas poveikis pastebėtas visais penkiais analizuotais aspektais. Didžiausias teigiamas pokytis įvyko komunikavimo su kitais vaikais apie knygas ir su jomis susijusias veiklas srityje, o mažiausias - gebėjimo pasirinkti knygą vertinimuose.

Duomenų analizė rodo, jog ugdymo veiklos turėjo teigiamą poveikį: 7 iš 10 tyrime dalyvavusių vaikų po ugdymo veiklų surinko daugiau taškų, o kai kurių vaikų įvertinimas pasikeitė labai stipriai. Ypač pagerėjo mažiausiai taškų pirmajame tyrime surinkusių vaikų įvertinimai.

Pavyzdžiui, Mantas (3 m.) prieš ugdymo veiklas knygų nevartė, naudojo jas tik kaip žaislus, o po ugdymo veiklų jis pradėjo vartyti puslapius nuosekliai, susitelkė į paveikslus ir atrodė labai susidomėjęs. Emilija (3 m.), kuri iki ugdymo veiklų buvo nedrąsi, po veiklos tapo drąsesnė, vis dažniau ir vis lengviau įsitraukdavo į skaitymo su kitais vaikais veiklas.

Paveikslėlių knygos paprastai apibūdinamos kaip vaikams skirtas leidinys, kuriame iliustracijos yra ne mažiau svarbios nei tekstas. Iliustracijos ir tekstas vaidina lygiavertį vaidmenį, o kartais iliustracijos netgi vyrauja arba būna be jokio teksto. Paveikslėlių knygos gali būti naudingos mokant ne tik skaitymo ar rašymo, bet ir ugdant kritinį mąstymą, mokantis į reiškinį žvelgti skirtingais požiūriais, aiškinantis tiesiai nepasakytą arba net prieštaringą informaciją.

Skaitydami paveikslėlių knygas vaikai mokosi aktyviai veikdami turtingoje sakytinės ir rašytinės kalbos aplinkoje, lavina akies ir rankos koordinaciją, rankų judesių tikslumą.

Pedagogai vertina paveikslėlių knygose esančias aktyvaus veikimo, pedagogo ir ugdytinio socialinės sąveikos galimybes. Svarbu, jog ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai skaitydami paveikslėlių knygas galėtų derinti skirtingą raišką ir veikti jiems priimtinu būdu, o socialinė sąveika būtų kaip mokymosi kontekstas ir mokymosi būdas - taip vaikai motyvuojami plėtoti raštingumą. Tokioje veikloje vaikai, aktyviai veikdami drauge su pedagogu, kuria, išbando ir tobulina kūrinio supratimo strategijas.

Sveikos mitybos įpročių formavimas

Sveikos mitybos įpročiai formuojami nuo pat mažens. Vaikai su sveikatai palankiu maistu susipažįsta valgydami drauge su mokytoju ir kitais vaikais, girdėdami suaugusiųjų aiškinimus, žiūrinėdami knygeles, korteles, piešinius.

Mitybos ugdymas skirtingo amžiaus grupėse

• Vaikai iki 3 metų: Matydami estetiškai patiektą, skleidžiantį šviežią kvapą maistą, jį skanaudami ir nuolat girdėdami vaisių, daržovių bei kitų maisto produktų pavadinimus, vaikai kaupia atitinkamą žodyną.
• 3-6 metų vaikai: Aiškinasi, klauso skaitomų tekstų, komentarų apie sveiko maisto naudą, sužino, ką valgyti yra naudingiau sveikatai; tyrinėja sveiko maisto piramidę; dėlioja savo dienos meniu iš kortelių su sveiko maisto produktais; dėlioja mąstymo žemėlapius (sveika - nesveika), patys vieni kitiems aiškina, kuris maistas palankus sveikatai, o kuris - ne, savo nuomonę argumentuoja.

Vaikai drauge su mokytoju eina į parduotuvę, išrenka ir perka reikalingus maisto produktus užkandžiams pagaminti. Žaisdami „kavinę“, „restoraną“, kuria mėgstamų ir netikėtų patiekalų receptus, sudaro meniu, imituoja maisto gaminimo procesus. Jie sužino, kodėl negalima valgyti neskaniai, įtartinai kvepiančio, kito žmogaus nebaigto valgyti, gyvūno aplaižyto maisto. Vaikai samprotauja, tariasi ir, esant galimybei, renkasi sveikatai palankius maisto produktus. Jie nusiteikia ir vienas kitą padrąsina mokykloje valgyti įvairų maistą, ragauti naujus, jiems nežinomus maisto produktus, susipažinti su įvairiais skoniais.

Vaikai tyrinėja, matuoja, žymisi, kiek vandens išgeria per dieną, ir aiškinasi, kiek jo vartoti sveika. Taip pat mokosi elgesio taisyklių prie stalo: prieš valgį nusiplauti rankas, valgyti neskubant, gerai sukramtant maistą, jį skanaujant, prie stalo ramiai pasikalbant, padėkojant. Jie mokosi padengti kasdienį ir šventinį stalą, siekdami estetinio įspūdžio. Režisūrinių ir vaidmenų žaidimų metu vaikai maitina lėles, serviruoja ir puošia stalą, kuria lankymosi kavinėje ar kitoje viešoje vietoje siužetus.

Dienos ritmo pajautos ugdymas

Siekiama padėti vaikams suprasti jų poreikius atitinkantį dienos ritmą ir jo laikytis. Vaikai ugdosi dienos ritmo (aktyvumo ir poilsio derinimo) pajautą, kai kasdienių veiklų metu yra mokytojo skatinami atpažinti kūno siunčiamus signalus: gerą nuotaiką, žvalumą, energingumą, dėmesingumą arba nuovargį, mieguistumą, irzlumą, negalėjimą susikaupti.

• Vaikai iki 3 metų: Mokosi suprasti paveikslėliais sudėliotą savo grupės dienotvarkę, stebėti ir pasitikrinti, kas šią dieną jau įvyko, kas dar įvyks.
• 3-6 metų vaikai: Skatinami mokytojo ir atsižvelgdami į visos mokyklos dienos režimą, patys sudėlioja savo dienos ritmą paveikslėliais, sudėlioja dienų su ypatingais įvykiais (švenčių, išvykų dienos), keičiančiais įprastą dienos eigą, dienos ritmą.

Šokio ugdymas darželyje

Šokis - meno forma, suteikianti galimybę bendrauti, išreiškiant savo jausmus ir mintis judesiu. Šokio raiškos užsiėmimų tikslas - visapusiškai lavinti 1,5-6 m. amžiaus vaikus, sudarant tinkamas sąlygas jų emocinei, socialinei bei mąstymo raidai.

Žaidimų pagalba, klausantis ritmingų melodijų, vaikai mokomi reikšti emocijas, šokti, ritmingai judėti ir koordinuoti judesius. Pateikiamos žaidybinės kūrybinės užduotys skatina vaikus pajusti kūną, kūno ir jų dalių padėtį erdvėje, tyrinėti judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis (pirmyn - atgal, aukštyn - žemyn), ritmo, tempo variantus (greitai - lėtai). Per kūrybinius žaidimus, improvizacijas vaikai skatinami judesiu reaguoti į skambančią įvairių stilių muziką, nemuzikinius (gamtos) garsus, tylą.

Teisės aktai ir rekomendacijos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikla yra reglamentuojama daugybe teisės aktų ir rekomendacijų, kurie užtikrina ugdymo kokybę, vaikų gerovę ir saugumą.

Svarbiausi dokumentai

• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
• Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija
• Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašas
• Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa
• Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

tags: #siekiai #vaiku #darzelyje

• Sėklos gemalo formavimasis
• Naujagimio šlapimo spalvos
• Socialinės globos namuose tvarka Rokiškyje
• Kaip užtikrinti sklandžią adaptaciją darželyje?
• Japonijos animacijos stiliaus kilmė ir evoliucija