Liuteinizuojantis hormonas (LH) ir jo reikšmė nėštumo metu bei bendrai reprodukcinei sveikatai
Liuteinizuojantis hormonas (LH) yra vienas iš pagrindinių hormonų, kurį gamina priekinė hipofizė (smegenų liauka). LH vaidina svarbų vaidmenį tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinėje sistemoje. Šis hormonas yra atsakingas už lytinių ląstelių (spermatozoidų ir kiaušialąsčių) brandinimą ir hormonų, tokių kaip testosteronas ir estrogenai, gamybos reguliavimą.
Moterims LH yra atsakingas už ovuliacijos procesą - kiaušialąstės išsiskyrimą iš kiaušidės. Didžiausia LH koncentracija stebima per vadinamąjį „LH šuolį“, kuris sukelia ovuliaciją. Be to, LH stimuliuoja progesterono gamybą, kuri yra svarbi nėštumo išsaugojimui.
Vyrams LH skatina Leydigo ląsteles sėklidėse gaminti testosteroną, kuris yra būtinas spermatozoidų gamybai ir brendimui. LH vyrams aktyvina testosterono sintezę. Testosteronas savo ruožtu sulaiko LH išsiskyrimą.
LH koncentracijos svyravimai ir jų reikšmė
Liuteinizuojančio (LH) hormono išskyrimas į kraują yra nepastovaus, pulsuojančio pobūdžio ir priklauso nuo ovuliacijos. Moterims LH koncentracija pati didžiausia būna 12-20 valandų iki ovuliacijos pradžios. Šis padidėjęs hormono lygmuo trunka maždaug vieną parą, ir jo metu koncentracija yra apie 10 kartų didesnė nei neovuliaciniu periodu.
LH sekrecijos sutrikimai dažnai siejami su hipofizės ligomis. Kadangi LH gali kryžmiškai reaguoti su žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG), šio hormono tyrimas nėra tinkamas nėštumo metu, po gimdymo ar esant hCG sekretuojančiam navikui.
Normalus liuteinizuojančio hormono lygis
Liuteinizuojančio hormono norma suaugusiems skiriasi priklausomai nuo lyties ir menstruacinio ciklo stadijos moterims:
- Moterims LH lygis priklauso nuo menstruacinio ciklo fazės:
- Folikulinė fazė: 1.9-12.5 TV/l.
- Ovuliacijos pikas: 8.7-76.3 TV/l.
- Liuteininė fazė: 0.5-16.9 TV/l.
- Menopauzė: 15.9-54.0 TV/l (dėl sumažėjusios kiaušidžių funkcijos LH lygis žymiai padidėja).
- Vyrams LH norma yra stabilesnė ir paprastai svyruoja nuo 1.5 iki 9.3 TV/l. LH stimuliuoja testosterono gamybą, todėl jo lygis svarbus tiek vaisingumui, tiek bendrai lytinei funkcijai.
Vaikams LH norma skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir lyties:
- Prieš brendimą (abiejų lyčių vaikams): LH lygis paprastai būna mažesnis nei 0.1-6.0 TV/l.
- Brendimo metu LH lygis pradeda didėti, o tai yra viena iš lytinio brendimo ženklų:
- Mergaitėms LH lygis pradeda didėti, ypač artėjant menstruacijų pradžiai.
- Berniukams LH skatina testosterono gamybą, kuri reikalinga spermatozoidų gamybai ir brendimui.
Padidėjęs LH lygis
Padidėjusi LH koncentracija dažnai rodo pirminę lytinių liaukų disfunkciją, kuri pasireiškia, pavyzdžiui, menopauzės metu dėl sumažėjusios estradiolio ir progesterono sekrecijos.
- Moterims: Padidėjęs LH lygis gali rodyti menopauzę, kai kiaušidžių funkcija silpsta. Be to, LH padidėjimas gali būti susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu (PCOS), kai LH lygis yra nuolat aukštas, o ovuliacija sutrinka. Kitais atvejais aukštas LH lygis gali rodyti pirminį kiaušidžių nepakankamumą arba anovuliacinius ciklus. Mergaitėms tai gali signalizuoti apie sutrikusį kiaušidžių vystymąsi.
- Vyrams: Padidėjęs LH lygis gali rodyti pirminį sėklidžių nepakankamumą, kai sėklidės negamina pakankamai testosterono, todėl hipofizė gamina daugiau LH, siekdama stimuliuoti testosterono gamybą. Tai gali būti susiję su genetinėmis būklėmis, tokiomis kaip Klinefelterio sindromas, arba su sėklidžių pažeidimu dėl infekcijos, radiacijos ar traumos.
- Vaikams: Vaikams padidėjęs LH lygis gali būti lytinio brendimo ženklas. Tačiau, jei LH lygis yra padidėjęs pernelyg anksti (prieš 8 metus mergaitėms ir prieš 9 metus berniukams), tai gali rodyti priešlaikinį brendimą. Priešlaikinis brendimas gali būti susijęs su hormoniniais sutrikimais ar smegenų pažeidimais, todėl reikalinga išsami endokrinologinė diagnostika. Be to, LH tyrimas padeda nustatyti vėluojančio lytinio brendimo priežastis ar konstitucinio augimo sindromą, kai uždelsta LH ir FSH (folikulą stimuliuojančio hormono) sintezės pradžia.
Sumažėjęs LH lygis
- Moterims: Sumažėjęs LH gali rodyti hipofizės ar hipotalamo sutrikimus, kurie neleidžia tinkamai išskirti LH. Tai gali sukelti ovuliacijos sutrikimus, anovuliacinius ciklus ir vaisingumo problemas. Tokie veiksniai kaip nervinė anoreksija, stiprus stresas, prasta mityba ar sunkios ligos gali sumažinti LH gamybą.
- Vyrams: Sumažėjęs LH gali būti hipogonadizmo (lytinių liaukų nepakankamumo) požymis, kai hipofizė neišskiria pakankamai LH, kad skatintų testosterono gamybą. Tai gali sukelti sumažėjusį libido, spermos gamybos sutrikimus ir nevaisingumą.
- Vaikams: Vaikams sumažėjęs LH lygis gali rodyti uždelstą lytinį brendimą. Uždelstas brendimas gali būti susijęs su įvairiomis hipofizės ar hipotalamo ligomis, genetiniais sutrikimais arba hormoniniais disbalansais.
Liuteinizuojančio hormono tyrimas
LH tyrimas yra svarbus vertinant lytinių liaukų funkciją ir diagnozuojant nevaisingumo priežastis. Diagnostine prasme daugiausiai informacijos gaunama, kai LH tyrimas atliekamas menstruacinio ciklo 3-5 dienomis. Tuo metu LH lygis padeda tiksliai įvertinti moters reprodukcinę būklę ir kiaušidžių funkciją. Ypač svarbus yra LH tyrimo derinimas su kitais hormonų tyrimais, tokiais kaip FSH ir estradiolis, siekiant gauti išsamesnį reprodukcinės sveikatos vaizdą.
Jeigu mėnesinės nereguliarios, tai kraujas tiriamas kasdien pradedant 8-18 dieną iki numatomų mėnesinių pradžios. Tokia taktika padeda išaiškinti lytinių, endokrininių organų arba hipofizės patologiją.
Labai svarbu, kad įtarus sumažėjusį LH kiekį kraujas būtų imamas 3 kartus su 30 minučių intervalu tarp ėmimų. Tai leidžia gauti patikimą matavimą sumažėjusios LH hormono sintezės metu, nes LH išskyrimas esant jo bendram sumažėjimui labai svyruoja (atskiroje pavienėje porcijoje gali būti normalus). Tyrimui naudojamas serumas pagaminamas sumaišius visas tris porcijas.
Kiti svarbūs hormonai ir jų tyrimai reprodukcinei sveikatai įvertinti
Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtakos galimybei pastoti. Jei ilgesnį laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba jei ruošiatės vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti ištirti tam tikrus hormonus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą.
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
FSH gamina hipofizė (posmegeninė liauka), šis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. FSH lygis įprastai tiriamas 3 mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis hormono tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą: vadinasi, kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis 3 ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.
Estradiolis (E2)
Estradiolis yra pagrindinė estrogeno forma organizme, gaminama kiaušidžių. Estradiolio kiekis įprastai taip pat tiriamas 3 ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl atrodo, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. 3 dieną estradiolio lygis turėti būti žemesnis nei 80 pg/ml.
Antimiulerinis hormonas (AMH)
AMH gamina smulkūs, dar besiformuojantys folikulai kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą. AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.
Progesteronas
Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija. Liuteininės fazės metu (t. y. ~7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.
Prolaktinas
Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH)
TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti, reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidimzas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą. Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.
Chorioninis gonadotropinas (hCG) - nėštumo hormonas
Chorioninis gonadotropinas (HCG) - tai hormonas, kurį gamina placenta nėštumo metu. Jis atlieka esminį vaidmenį ankstyvoje nėštumo stadijoje, palaikydamas geltonkūnio funkciją ir skatinant progesterono gamybą, kurie būtini embriono implantacijai ir nėštumo tęstinumui. HCG tyrimas yra vienas pagrindinių ankstyvos nėštumo diagnostikos įrankių, padedantis nustatyti nėštumo pradžią, įvertinti jos eigą ir identifikuoti galimus sutrikimus.
HCG galima nustatyti tiek kraujyje, tiek šlapime. Kraujyje nustatomas tiksliausias lygis ir leidžia įvertinti hormonų dinamiką. Kraujo tyrimas gali aptikti HCG maždaug po 8-10 dienų nuo apvaisinimo, o šlapimo testai - apie 12-14 dienų.
Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu HCG kiekis greitai didėja, pasiekia piką apie 8-12 savaitę, vėliau palaipsniui mažėja. Vaisingumo gydymo metu vartojami HCG preparatai gali daryti įtaką tyrimo rezultatams, todėl gydytojas turi žinoti apie taikomą gydymą. HCG tyrimas - tai paprastas veninis kraujo tyrimas arba šlapimo testas.
Hormonų vaidmuo menstruacijų cikle
Hormonai įvairiai veikia kiekvieną moterį, mes visos jų turime. Dažnai nepastebime jų poveikio mūsų organizmui tiesiogiai, bet kartais jį jaučiame - ypač brendimo laikotarpiu, kai lytinių hormonų organizmas gamina daugiau. Šie hormonai, įskaitant estrogeną ir progestiną, įgalina ir valdo menstruacijų ciklą. Menstruacijų ciklas yra natūralus maždaug 28 dienų trukmės organizmo ciklas, kurį reguliuoja hormonai.
- Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir estrogenas: Ciklo pradžioje smegenyse esanti liauka gamina FSH, kuris kiaušidėse skatina formuotis folikulų grupę (juose yra bręstantys kiaušinėliai).
- Liuteinizuojantis hormonas (LH): Vienam iš kiaušinėlių augant kiaušidėje, estrogeno lygis toliau didėja. Kai jis jau pakankamai didelis, posmegeninė liauka išskiria LH, kuris sukelia ovuliaciją. Folikulas plyšta ir kiaušinėlis ima kiaušintakiu keliauti iš kiaušidės.
- Progesteronas: Kiaušidėje plyšęs folikulas tuomet gamina progesteroną, kuris pakeičia gimdos gleivinę, kad ši galėtų priimti apvaisintą kiaušinėlį. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, progesterono lygis krenta, o gimdos gleivinė pasišalina per menstruacijas.
Nėštumas ir pokyčiai po gimdymo
Nėštumo metu vyksta daug hormoninių pokyčių, kurie turi poveikį visam kūnui. Relaksinas pirmiausia yra nėštumo hormonas, kuris, kaip manoma, padeda „relaksuoti“ kūno audinius ir sąnarius; jo didžiausias kiekis išsiskiria pirmojo trimestro pabaigoje ir gimdant.
Pralaisvinęs raiščius, relaksinas gali turėti įtakos sumažėjusiam sąnarių stabilumui nėštumo metu ir gali padidinti nėščios moters jautrumą per dideliam tempimui, hiperekstenzijai, ar bendram sąnario nestabilumui. Kitaip tariant, nėštumas nėra laikas patikrinti, kokia iš tikrųjų lanksti yra mama. Atvirkščiai, tai laikas jums patikrinti, ar jai tikrai reikia ištempti tam tikrą raumenų ar sąnario sritį.
Pilvo raumenų diastazė (mummy tummy)
„Mummy tummy“ yra pilvo raumenų atsiskyrimo pasekmė, kitaip dar vadinama „DIASTAZĖ“. Pilvo raumenų diastazė yra padidėjęs pilvo sienos atskyrimas į kairę ir dešinę puses. Baltoji linija (linea alba) yra fascija, jungianti kairiąją ir dešiniąją tiesiosios pilvo sienos dalis.
Pilvo raumenų diastazė pasireiškia mažiausiai dviem trečdaliams nėščių moterų, ji paprastai pastebima trečiąjį trimestrą didėjant pilvui. Tyrimai parodė, kad šis skaičius sumažėjo iki trečdalio po gimdymo, po kurio diastazė išlieka problema neribotą laiką, nebent bus kreipiamasi į profesionalą. Ši būklė yra susijusi su daugybe kaulų ir raumenų problemų.
Labiausiai tikėtina, kad diastazė atsitiks naujagimiams, nėščioms moterims ir visiems, kuriems yra visceroptozė (išsikišęs pilvas). Naujagimiai gali persirgti diastaze, jei jie gimsta dar nespėjus visapusiškai išsivystyti, o tai daro didžiausią įtaką neišnešiotiems naujagimiams. Kartu su augančios gimdos ir blogos giluminių pilvo raumenų funkcijos sukuriamais išoriniais spaudimais, jungiamasis audinys turi atlaikyti tokius spaudimus, kokių dar niekada neturėjo atlaikyti. Tiesiosios žarnos pilvo raumenys susiduria su naujais sunkumais, nes auga nėščiosios pilvas. Per šį laiką bet kokie stuburo lenkimo pratimai su svoriu ar rotacijos (pvz., atsilenkimai) gali sukelti neįprastą pilvo spaudimą raumenims ir fascijai tarp raumenų.
Jei sąrėmių ir gimdymo metu nebuvo sukontroliuota pilvo siena ir su skausmo jėga „sprogdintas“ pilvas, t.y. turint atsiskyrimą nemokėti kontroliuoti spaudimo, kurio pasekoje iššoka kauburėlis per pilvo vidurį nepaisant ar laukiatės ar esate pagimdžiusi. Cezario pjūvio operacija taip pat padidina riziką išlikti diastazei po gimdymo dėl patirtos raumenų ir fascijų traumos pilvo srityje. Tai atsitinka, kai moteris apleidžia rando priežiūrą ir nenori lįsti prie savo pilvo.
Riebalinis audinys laikosi ant pilvo sienos kaip apsauginis sluoksnis susidariusiam tarpui tarp pilvo raumenų. Tai tarsi kūno vidinių organų apsauga, kurios nebeliko dėl pilvo sienos atsiskyrimo.
Diastazės prevencija ir gydymas
Nėštumo metu apie 36 sav. beveik visos turi didesnę ar mažesnę diastazę, klausimas, kiek geba ją kontroliuoti, kaip elgsis su savo kūnu gimdymo metu bei kokį atsistatymą moteris taikys. Po gimdymo diastazė dažniausiai grįžta į pradinę būsena jei torso raumenys yra stiprūs (atliko nėščiųjų korekcinio treniravimo mankštas).
Svarbiausia yra kūno funkcija ir tavo asmeninė savijauta, mes turime gebėti judėti kaip judėjusios ir mėgautis nenustygstančia energija.
- Pirmiausia tai nedaryti visų išvardintų klaidų aprašytų „kaip atsiranda diastazė“ straipsnio pradžioje.
- Jei jau po gimdymo matote „mummy tummy“ situaciją - pradėti korekcinę mankšta su giliųjų raumenų veikla.
- Jei esate po cezario pjūvio, svarbu atlikti rando priežiūrą (masažas) ir korekcinę mankštą.
Korekcinės mankštos ir rando priežiūra
Mano situacijoje turėjau pilvo atsiskyrimą ir tokį ilgą atsistatymą dėl kelių priežasčių: pirma, pilvo dydis. Visgi tai daro įtaką, jei pilvas yra labai didelis ir atsikišęs į priekį, yra didesnė tikimybė gauti mikro traumas, nes yra tiesiog per didelis spaudimas į pilvo sieną ir audiniai gali neatlaikyti. Antra, aktyvus sportas be korpuso kontrolės. Sportuoti aktyviai galima, tačiau su ypatinga sąmoninga korpuso kontrole.
Gimdymo metu pamesdavau kvėpavimą, susitelkiau į skausmą, o ne į paleidimą. Tai galėjo išprovokuoti per didelį spaudimą pilve sąrėmių ir gimdymo metu. Nuolatinis stresas daro didžiausią įtaką fiziniam atsistatymui, kūnas blokuoja bet kokius regeneracinius procesus, kai susiduria su neigiamu stresu, nes stoja į išlikimo kovą.
Svarbu išmokti pajusti savo pilvo sieną, kada ji juda į vidų ir išorę. Tai daro įtaką jos susižalojimo tikimybei mankštos metu. Tai daro įtaką tikimybei įgyti pilvo raumenų diastazę, strijų atsiradimui ir tikimybei patirti dubens juostos skausmą. Po pirmojo gimdymo man buvo išlikęs „mummy tummy“ gan ilgai, apie metus laiko visgi turėjau šiokį tokį pilvelį. Mano atveju antras nėštumas prasidėjo po 1.4 metų po pirmojo gimdymo, gimdžiau jau lygiai po dviejų metų nuo pirmojo gimdymo. Sudėjus viską į kompleksą mano atsistatymas truko apie metus, todėl pilvo raumenų atsiskyrimas iki 2.5 cm išliko ilgai. Tad didesnės diastazės neturiu, nors tikrai turėčiau, jei nebūčiau dariusi korpuso kontrolės mankštų. Ir turiu 3 cm ir tai yra valio! Be korekcinių mankštų mano atvejo istorija šiai dienai turėtų pasibaigsti su 4 ir daugiau cm diastazės, plius dideliais nugaros skausmais. Neturiu jokių fizinių nusiskundimų!
Nors sąnario laisvumas yra pagrindinis prenatalinės korekcinės mankštos specialisto rūpestis, svarbu pastebėti, kad kvėpavimas, mankšta, mityba ir streso mažinimas yra pagrindinės sudedamosios dalys organizmo hormonų sinergijai subalansuoti. Nėra tokio hormono, kuris veiktų atskirai. Kaip ir vienos voratinklio vijos nuplėšimas, virpesiai pasikartoja visame tinkle. Visi hormonai yra tarpusavyje susiję.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
