Istorija apie Shigeo Watanabe (1941-1999) - tai pasakojimas apie nepaprastą muzikinį talentą, kurį dažnai lygina su lenkų smuiko vunderkindo Josefo Hassido likimu. Šis „dieviškasis vaikas“ (shindō) pokario Japonijoje įkūnijo visos šalies viltis ir siekius. Kai Japonija dar negalėjo priimti daugybės užsienio virtuozų, Shigeo tapo nacionaliniu pasididžiavimu.

Smuikininko karjera prasidėjo itin anksti: būdamas vos septynerių metų, jis jau rengė rečitalius. Netrukus jis pradėjo koncertuoti su profesionaliais Tokijo orkestrais. 1954 metais, būdamas paauglys, jis atliko Piotro Čaikovskio smuiko koncertą kartu su Tokijo filharmonijos orkestru, diriguojamu sero Malcolmo Sargento. Nors garsusis dirigentas iš pradžių nenorėjo dirbti su paaugliu solistu, išgirdęs Shigeo grojant, jis pakeitė savo nuomonę.
Svarbus posūkis įvyko 1954 metais, kai Shigeo Watanabe turėjo galimybę groti pačiam Jascha Heifetzui. Nors garsusis smuikininkas perklausos metu neparodė emocijų, jis liko sužavėtas ir pasirūpino, kad Shigeo vyktų mokytis pas Ivaną Galamianą į Niujorką.
1955 metais, būdamas vos 14 metų, Shigeo išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau tai, kas turėjo tapti karjeros viršūne, tapo jo asmenine drama. Shigeo atvyko į šalį, kuri neseniai nugalėjo jo tėvynę, nemokėdamas anglų kalbos ir jausdamas milžinišką spaudimą. Jo vaikystė buvo paženklinta karo metų sunkumų ir perteklinio griežtumo, kurį rodė jo dėdė bei įtėvis Watanabe Sukehiko, bandęs per sūnėną įgyvendinti savo neįgyvendintas ambicijas.
Niujorke kilo konfliktų dėl skirtingų smuiko grojimo mokyklų: teigiama, kad Shigeo negalėjo atsisakyti „Auer“ tradicijos, o tai sukėlė rimtą konfliktą su Galamiano mokymo metodu. Visa ši situacija, kartu su kultūriniu šoku ir atskirtimi nuo šeimos, palaužė paauglį.

Tragiška kulminacija įvyko 1957 metų lapkritį, kai Shigeo išgėrė vaistų perdozavimą. Nors jo gyvybė buvo išgelbėta, jis niekada neatgavo buvusios formos ir daugiau niekada negrojo smuiku. Shigeo Watanabe istorija išlieka viena skaudžiausių muzikos pasaulio temų, primenanti, kaip trapus gali būti genialaus žmogaus likimas.
| Laikotarpis | Įvykis |
|---|---|
| 1941 | Gimė Shigeo Watanabe |
| 1948 | Debiutas Japonijoje būnant 7 metų |
| 1954 | Perklausa pas J. Heifetzą |
| 1955 | Išvykimas studijuoti į Juilliard mokyklą Niujorke |
| 1957 | Tragiškas įvykis, nutraukęs karjerą |