Pagrindinė projekto idėja - įkurti savarankiškai bei pelningai veikiantį privatų vaikų darželį. Šiais laikais negavus vietos valstybiniame darželyje kyla klausimas, o kur palikti vaiką? Todėl privatūs darželiai didmiesčiuose nebėra vien prabangos dalykas, jie yra išsigelbėjimas tiems tėvams, kurie neturi kitų alternatyvų kur palikti vaiką kol esama darbe. Idėjos įgyvendinimas pradedamas nuo verslo plano rašymo, atliekamų skaičiavimų, vertinimo ir analizės. Privataus darželio steigimas numatomas Vilniuje, dėl didesnių gyventojų pajamų bei didesnės vaikų darželių paklausos, atsižvelgiama į demografinę padėtį. Pasirinktas tradicinio šiuolaikiško darželio modelis, kai vaikai ugdomi per žaidimus, kartu piešiama, dainuojama, šokama, lipdoma, konstruojama, pagal poreikį lavinami vaikų kalbėjimo įgūdžiai.
Projekto tikslas - sukurti ir sėkmingai įgyvendinti verslo idėją - privatų vaikų darželį. Šiam tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
Norint įgyvendinti projektą reikia:
Per pastaruosius keliasdešimt metų Lietuvos švietimo sistemoje įvyko didelių pokyčių. Vienas jų - valstybinių darželių sumažėjimas. Į rinką užtikrintai skverbiasi privatus verslas.
Idėjai Kretingoje ar rajone steigti privatų darželį pritartų ir rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė: „Netgi ir mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad šeimos, auginančios vaikus, pageidauja įvairių, taip pat - ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų, lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Mūsų rajono, Švietimo skyriaus duomenimis, priešmokyklinio ugdymo poreikis patenkinamas 100 proc., ikimokyklinio amžiaus - tik 64,4 proc.: šiais mokslo metais į Kretingos miesto lopšelius nepateko 77 vaikai, į darželio - 39".
D. Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate. „Pavyzdžiui, tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip Norvegija vaikų darželiai veikia netgi daugiabučių namų I aukšto dalyje to konkretaus mikrorajono vaikams arba prie konkrečios įmonės - tos įmonės darbuotojų vaikams“, - pavyzdį pateikė Švietimo skyriaus vedėja, pasidomėjusi ir kitų šalių patirtimi bei įsitikinusi, jog kompaktiški nedideli darželiai būtų paklausūs, o pasiryžusieji steigti tokius darželius pradėtų plėtoti naują verslo rūšį.

Kauno technologijos universitete personalo vadybos bakalauro ir tarptautinės vadybos magistro studijas baigusi R. Tamašauskaitė pasakoja, kad dar sėdėdama mokyklos suole svajojo turėti savo verslą, kuriame darbas teiktų malonumą. „Skaičiau biografines knygas apie sėkmingai dirbančius žmones, lankiausi seminaruose“, - pasakoja darželio steigėja.
Prieš įkurdama privatų vaikų darželį moteris dirbo baldų gamybos įmonės direktore. Besibaigiant vaiko auginimo atostogoms kartu su drauge ji įkūrė vaikų laisvalaikio centrą, kuriame buvo organizuojami ir gimtadieniai. „Gimtadienių paslauga buvo paklausi, tačiau dieną klientų būdavo mažai. O man labiau rūpėjo darbas su vaikais dienos metu, ugdymas, įvairios pamokėlės - šios paslaugos nebuvo itin paklausios. Tada pradėjau domėtis darželio steigimu. Stebėjau lankytojus, bendraudavau su jais, kėliau klausimą, ar reikalingas privatus darželis Kaune. Poreikis buvo. Tada pasikalbėjome su kolege ir aš jai palikau vaikų laisvalaikio centrą, o pati įkūriau privatų vaikų darželį“, - pasakoja R. Tamašauskaitė ir pažymi, kad teko ilgai dėlioti visus „už“ ir „prieš“.
Darželio įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad iš pradžių įkurtame darželyje dirbo ji ir dvi auklėtojos, o dabar - buhalterė, penkios auklėtojos (pavasarį ketinama priimti dar tris), ieškoma ūkvedžio (kiemo darbininko). „Aš daug dėmesio skyriau personalo atrankai. Darbuotojus į komandą rinkausi pagal sugebėjimus, asmenines savybes. Dabar pas mus vaikus prižiūri auklėtojos, turinčios pedagoginį išsilavinimą, nemažai laiko ir aš praleidžiu kartu. Visi kartu stengiamės sukurti kuo jaukesnę aplinką. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugiai, pasitikėtų mumis“, - pasakoja R. Tamašauskaitė.
Paslaugų kainos sumažėjo dėl ikimokykliniam ugdymui skirtų valstybės lėšų, kitaip vadinamų vaiko krepšeliu. Darželio veiklos pradžioje (jei vaikas darželį lankė 5 kartus per savaitę) tėvams tekdavo mokėti 1 100 litų, o dabar kaina sumažinta iki 880 litų. „Mes dirbame 7.30-18.30 val. Vaikučiai tris kartus maitinami (darželyje įrengta virtuvėlė, kurioje yra galimybė paruošti visaverčius pusryčius ir vakarienę, o vaikų pietumis rūpinasi netoliese esanti kavinė). Dieną vaikams vyksta įvairūs užsiėmimai, nuolaidos nėra taikomos“, - pasakoja darželio, kurį lanko nuo 2-ejų iki mokyklinio amžiaus vaikučiai, steigėja.
| Laikotarpis | Kaina už 5 d./sav. (Lt) | Kaina už 5 d./sav. (Eur) |
|---|---|---|
| Darželio veiklos pradžia | 1100 | ~318,5 |
| Po krepšelio įvedimo | 880 | ~254,9 |
Viena sunkiausių užduočių - apskaičiuoti, kiek kainuos darželio įkūrimas. „Investicijos buvo didelės ir dar neatsipirko. Lengviau galėsiu atsikvėpti, kai grąžinsiu kreditus“, - teigia R. Tamašauskaitė ir priduria, kad reikalavimai tokioms įstaigoms, palyginti su ankstesniais metais, švelnesni, bet išlaidos steigėjams dėl to beveik nesumažėjo. Viena brangiausių investicijų, pasak darželio steigėjos, buvo ventiliacijos sistemos įrengimas, daug pinigų pareikalavo ir kiemo tvarkymas, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti moderni žaidimų aikštelė (visi darželio vidaus bei lauko įrenginiai yra tik iš ekologiškų sertifikuotų priemonių). „Reikėjo ir baldų, ir ugdymo priemonių, o darželio patalpas nuomojame“, - pasakoja R. Tamašauskaitė. Darželio, kurio ugdymo programa sudaryta vadovaujantis lietuviška Vėrinėlio programa, pritaikant Valdorfo, Montesori programų elementus, paslaugos paklausa, anot vadovės, didelė. Efektyviai dirbti padeda planavimas.
Vitlio istorija prieš 12 metų prasidėjo nuo pirmojo Vilmos ir Vido Daugėlų įsteigto privataus darželio Vilniuje, kurį pirmąsias dienas lankė vos vienas vaikas. Per tuos metus užaugome iki trijų privačių darželių ir dviejų mokyklų. Pasiteiravus, kaip nuo vieno privataus darželio su vienu auklėtiniu pavyko užaugti iki trijų ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir dviejų licėjų, Vitlio įkūrėjai teigė, kad vieno sėkmės recepto nėra, bet jų kelionėje sėkmės pagrindu tapo ambicingos komandos subūrimas ir nuoširdžių, bendradarbiaujančių kolegų pritraukimas.
Tiek licėjus, tiek ir darželiai organizuoja vaikų švietimą laikydamiesi STEAM ugdymo krypties. Tai inovatyvus ugdymo metodas, jungiantis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos sritis. Jau ikimokykliniame ugdyme įprasti užsiėmimai keičiami į atradimų ir išradimų dieną. Nuo 1,5 metų vaikai kviečiami eksperimentuoti, tyrinėti ir vieną pasirinktą temą išanalizuoti skirtingų dalykų (gamtos mokslų, matematikos, inžinerijos, technologijų ir menų) kontekste. Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant, kad čia bus dirbama pagal menų, fizinio, ekologinio ugdymo programą. Atsakingi šeimoje, darželyje, bendruomenėje, pasaulyje. Vaikai, o ypač priešmokyklinukai, nevengia išbandymų, kai prireikia demonstruoti atsakomybę, pilietiškumą, atidumą gamtai ir įveikti savo charakterio iššūkius.
Darželio aplinka kurta ir nuolat atnaujinama remiantis šiuolaikine „Reggio Emilia” ugdymo filosofija. Erdvės grupėse periodiškai keičiamos sukuriant naujas žaidimų stoteles. Vengiame plastiko, renkamės praktiškas ir saugias ugdymo priemones. Smalsumą ir nuostabą ugdome žaismingai - patyrimo provokacijomis. Naratyvinis žaidimas - tai mokslininkų sukurtas, šiuolaikinis ankstyvojo ugdymo metodas. Jis išlaiko balansą tarp žaidimo ir mokymosi ankstyvame amžiuje. Žaidimas - tai pirmoji vaiko kalba, tad į žaidimą žvelgiame tyrėjų akimis. Pedagogai apmokyti stebėti vaikų žaidimą.
Darželio įkūrėja yra vaikų psichologė, žaidimo tyrėja, edukologijos krypties socialinių mokslų daktarė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė. Ankstyvojo ugdymo žinias ji gilino Oxford Brookes universitete (JK), o daktaro disertaciją (Vytauto Didžiojo universitete) apgynė iš nuoseklios vaikų žaidimo ir emocijų vystymo analizės. Bendradarbiaujame su VDU ir LSMU universitetais. Plėtojame ir viešiname Naratyvinio žaidimo metodiką Lietuvoje bei užsienyje. Suaugę darželyje taip pat sau leidžia žaisti, sumaniai juokauti, improvizuoti ir vaidinti. Ateityje suaugę turės mokėti rinktis ir kurti, klausti ir nesustoti mokytis. Tėvų atsiliepimai patvirtina: „Istorijų namai“ yra puikus pavyzdys, kaip darželis gali tapti antrais namais, teikiantis profesionalų ugdymą ir emocinę pagalbą. Čia visuomet tvyro jauki ramybė ir pozityvumas.
Idėja steigti privatų darželį kilo auginant savo vaikus ir kartu su kitais tėvais svarstant, į kokį vaikų darželį savo atžalas jie norėtų leisti. Anot vadovės, svarbiausia rasti tinkamas patalpas, o tokių Vilniuje tiesiog nėra. „Patalpų plotas turi būti didelis, yra reglamentuotas jų aukštis, langų dydis, turi būti įrengta vėdinimo sistema, garso izoliacija, pasirūpinta saugumu lipant laiptais. Taip pat turi būti atskirų erdvių veiklai, miegamieji, valgyklėlė, rūbinė.“ Tačiau reikalavimai dabar supaprastinti.

Vis dėlto ir Vilniaus privačių darželių steigėjai pripažįsta, kad įrengti ir atidaryti tokią įstaigą - sunki užduotis. Naujai atidaromo vaikų darželio „Vaikystės takas“ direktorė Astas Kraujelienė prisipažįsta: suderinti dokumentus užtrunka net apie keturis mėnesius ir ilgiau. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros: būdai steigti nevalstybinę įstaigą, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, privataus darželio steigimo dokumentai. Taip pat ŠMM iniciatyva yra pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos.
Svarbiausi aspektai steigiant vaikų darželį:
Mokinio krepšelis 2011 metais siekia 3310 Lt, ikimokyklinio ugdymo krepšelis - 2550 Lt. „Tačiau jo lėšos skirtos apmokėti tik keturias valandas kasdien, kurios yra skiriamos darželinukų ugdymui. Todėl mokesčiai tėvams tikrai turėtų mažėti.“ Tam pritaria ir privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai.
Apibendrinant, reali vieno vaiko ugdymo kaina per mėnesį yra gerokai didesnė nei tėvų mokamas mokestis valstybiniame darželyje. Pagrindinės didesnių savivaldybės darželių išlaidų priežastys yra didesnis darbuotojų skaičius (ne tik pedagogai, bet ir administracija - direktorius, pavaduotojai, ūkvedžiai, valytojai, sargai ir kt.) ir galbūt ne visada efektyvus resursų valdymas. Privačios įstaigos dažnai veikia lanksčiau, su mažesniu administraciniu aparatu.
Savivaldybių kompensacijos: Siekiant spręsti vietų trūkumą valstybiniuose darželiuose ir palengvinti finansinę naštą tėvams, pasirinkusiems privačias įstaigas, kai kurios savivaldybės (ypač didmiesčiai) taiko kompensacijų sistemą. Vilniuje: Nuo 2023 m. taikoma 120 Eur per mėnesį kompensacija kiekvienam vaikui, lankančiam privatų darželį ir deklaruotam Vilniuje (anksčiau buvo 100 Eur). Ši sistema veikia nuo 2015 m. ir ja kasmet pasinaudoja apie 7000 vaikų tėvų. Kompensacija pervedama darželiui, kuris atitinkamai sumažina mėnesinį mokestį tėvams. Kaune ir kituose miestuose: Tikėtina, kad panašios kompensavimo tvarkos (galbūt su kitokiomis sumomis) galioja ir kitose savivaldybėse, susiduriančiose su vietų trūkumu.
Tėvams galutinė kaina skiriasi:
| Darželio tipas | Mėnesinė suma tėvams (apytiksliai) |
|---|---|
| Valstybinis darželis | Iki 150 Eur (maitinimas + nedidelis mokestis) |
| Privatus darželis (Vilniuje, po kompensacijos) | Nuo 400 Eur (ugdymas - kompensacija + maitinimas) |
Įvertinti žmogiškuosius išteklius, jų reikalingumą ir reikiamą kvalifikaciją yra viena iš pagrindinių projekto veiklų. Svarbiausi aspektai steigiant vaikų darželį: Kvalifikuoto personalo atranka ir ugdymas. Privatūs darželiai gali pasiūlyti geras darbo sąlygas, adekvatų atlygį ir galimybes tobulėti. Privačiuose darželiuose dirba labai daug jaunų ugdytojų, kurie, nors ir neturi daug patirties, turi daug pozityvumo, energijos, be to, jie gana lengvai užmezga pozityvius santykius su vaikais. Bet nemažai yra ir patyrusių pedagogų, juk privatūs darželiai gali pasiūlyti jiems geras darbo sąlygas, adekvatų atlygį ir galimybes tobulėti. Kolektyvas - profesionalus ir draugiškas.
Svarbiausia, kad siūloma paslauga būtų kokybiška - tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į steigėjo entuziazmą, bet ir į profesionalumą. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Svarbiausi aspektai steigiant vaikų darželį: Kokybiškos ugdymo programos įgyvendinimas. Valstybiniai darželiai turi ugdymo programas, kuriomis ir remiasi. Visos švietimo įstaigos Lietuvoje privalo vykdyti veiklą vadovaudamosi ugdymo programomis - ją įstaiga gali pasitvirtinti arba savo sukurtą, arba rekomenduojamą valstybės institucijų.

Namudinis darželis - šiais laikais gana paplitęs terminas. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, susiduriama su didele problema - vietų darželiuose stygiumi. Tai sąlygojo, kad sostinėje įsteigta labai daug privačių darželių, namudinių darželių. Namudinių darželių paklausa yra didžiulė. Ir nors tai nėra nauja, inovatyvi verslo idėja, bet ji labai paklausi.
Namudiniam darželiui įsteigti, pirmiausiai, reikia patalpų. Tai gali būti Jūsų namai, butas (tik gyvenantiems pirmame aukšte), galite patalpas ir nuomotis. Svarbiausia, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus tokiai įstaigai. Tiesa reikalavimai dabar supaprastinti. Jei anksčiau namudinis darželis turėjo turėti atskiras patalpas fiziniam lavinimui, miegojimui ir valgymui, tai dabar jau leista namų darželius steigti ir nedidelėse patalpose. Susigundę steigti namudinį darželį, dažnai sunerimdavo, kaip nusipirkti tiek daug lovų ir kaip jas sutalpinti. Ši prievolė taip pat panaikinta ir dabar leista vaikučius namudiniuose darželiuose migdyti ant čiužinių. Maistą namudiniam darželiui galima gaminti vietoje. Tokiu atveju reikalinga atskira virtuvės patalpa.

Yra nemažai privačių darželių, kurie tikrai paklausūs ir į juos išleisti vaiką yra nemažai laukiančiųjų.
Remiantis teisės aktais, vaikų darželis, ugdantis iki 60 vaikų, gali neturėti savo uždaros vaikų žaidimų aikštelės. Dažniausiai ugdytojai vaikus išveda pažaisti į artimiausias viešas erdves ar viešas aikšteles. Kartais pasirašomos ir bendradarbiavimo sutartys su šalimais esančiomis ugdymo įstaigomis - tada teritorija gali naudotis ir privatus darželis.
Maistas privačiuose darželiuose būna atvežtinis ir gaminamas vietoje. Bet kuriuo atveju maistas privalo būti kokybiškas, šviežias ir karštas. Atvežamas maistas vaikams turi būti ką tik pagamintas specialioje virtuvėje. Patiekalai vežami specialiuose induose, kad neprarastų nei kokybės, nei šilumos. Privatūs darželiai turi galimybę laisvai (be viešųjų pirkimų procedūrų) rinktis žaliavų tiekėjus ar maitinimo tiekėją, kuris atlieptų tiek tėvų poreikius ir lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus.
Privatūs darželiai yra nusimatę labai skirtingus ugdymo mokesčius ir jų mažinimo sąlygas. Nemažai jų sumažina ugdymo mokestį, jei vaikas praleidžia kažkiek dienų dėl ligos ar net atostogų. Kiti darželiai savo kainodarą grindžia nuolatiniu mokesčiu už ugdymą be jokių išlygų.
Nors prižiūrėti ir ugdyti skirtingo amžiaus vaikus iš pirmo žvilgsnio yra nepaprasta, tačiau būtent mišraus amžiaus grupėse vaikai daug greičiau įgyja socialinių kompetencijų nei vienodo amžiaus vaikų grupėse. Kaip jau minėjau, privatūs darželiai yra labai įvairūs.
Visos švietimo įstaigos Lietuvoje privalo vykdyti veiklą vadovaudamosi ugdymo programomis - ją įstaiga gali pasitvirtinti arba savo sukurtą, arba rekomenduojamą valstybės institucijų.
Tai priklauso ne tiek nuo to, ar darželis valstybinis, ar privatus, o nuo to, kaip vaikų grupei yra organizuojama diena, ar yra tinkamos sąlygos vaiką užimti kitoje patalpoje, jei jis nemiega. Ir privačiuose darželiuose yra praktikuojama, kad visi vaikai eitų pietų miego ar poilsio (jei neužmigs, tai bent valandėlę pagulės, pasakų paklausys).
Taip tikrai negalėčiau teigti. Privačiuose darželiuose dirba labai daug jaunų ugdytojų, kurie, nors ir neturi daug patirties, turi daug pozityvumo, energijos, be to, jie gana lengvai užmezga pozityvius santykius su vaikais. Bet nemažai yra ir patyrusių pedagogų, juk privatūs darželiai gali pasiūlyti jiems geras darbo sąlygas, adekvatų atlygį ir galimybes tobulėti.
Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes žodžiai „viską leidžia“ labai neapibrėžti. Bet jei vaikas elgiasi netinkamai (tarkim, mušasi, tyčiojasi, nepaiso ugdytojo prašymų elgtis saugiai ar pan.), tai, žinoma, viskas priklauso nuo to, kokią ugdymo aplinką yra sukūrę steigėjai ir koks santykis kuriamas su vaiko tėvais. Jei steigėjų tikslas vaiką ne ugdyti, o tiesiog išlaikyti kaip klientą, kurio buvimas pelningas, tai gali būti, kad jam bus nuolaidžiaujama.
Pirmiausia patarčiau tėvams pasidomėti, ar privatus darželis yra oficiali švietimo įstaiga ir veikia turėdama leidimą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą (tai rodantis dokumentas - higienos pasas-leidimas). Visi kiti pasirinkimo kriterijai priklauso nuo šeimos poreikių ir lūkesčių, tad patarčiau tėvams ir vadovautis sava nuožiūra.