„Šėtono vaikas 2“: Tęsinys, paniekinantis pirmtako palikimą

Vienintelis įdomesnis dalykas apie šį filmą yra skaičius 2 prie jo pavadinimo. Kas, po velnių, yra tas šėtono vaikas ir kuo jis nusipelnė tęsinio? O pasirodo, kad 2016-ais metais buvo toks siaubo filmas „Šėtono vaikas“ (angl. „The Boy“), kuris sugebėjo surinkti nemažą sumelę pelno ir tai, žinoma, reikalauja pakartojimo. Kadangi lėlių-demonų mada vis dar nepradingo, su šiuo tikslu ir buvo padarytas „Šėtono Vaikas 2“ (angl. „Brahms: The Boy II“).

Siužeto užuomazgos: nauja šeima ir paslaptinga lėlė

Praėjus keleriems metams po siaubingų įvykių, į apleistą namą įsikelia Liza su Šonu, kurie iš miesto nusprendė išvykti dėl mažamečio sūnaus Džiudo - berniuko elgesyje pastebėjusi tam tikrų pykčio ir agresijos ženklų, tokį sprendimą pasiūlė psichoterapeutė. Terapiniu požiūriu naujasis šeimos būstas yra tikra tobulybė: gamta, tyla ir ramybė turėtų itin teigiamai veikti vaiką ir sutvarkyti jo problemas. Taip jie apsigyvena šalia dvaro, kuriame vyko pirmojo filmo įvykiai.

Klajodamas aplink naujuosius namus, Džiudas netoliese atranda po plonu žemių sluoksniu palaidotą itin realistišką porcelianinę lėlę, kurią pavadina Bramsu. Sūnus Džiudas (Christopher Convery), praradęs kalbos dovaną po incidento namuose, suranda užkastą lėlę Bramsą, kuris telepatiškai komunikuoja su juo. Namuose, nuo žaislo nuvalius žemes, Lizą pribloškia lėlės tikroviškumas. O jau po kelių dienų mama susirūpina, kad jos sūnus daugiau laiko leidžia su lėle, o ne su savo tėvais. Dar po kelių dienų jos susirūpinimą pakeičia baimė ir siaubas. Šeima net nenutuokia, jog po gražiai atrodančia berniuko lėle slepiasi tyras blogis.

Tęsinio prieštaravimai pirmtakui

Yra dar viena įdomi ir nesuprantama situacija. Pirmasis „Šėtono vaikas“ turėjo tą pačią prakeiktą lėlę ir gąsdinimus ir taip toliau, bet jis taip pat turėjo ir netikėtą twist‘ą pabaigoje, kuris nelabai paliko vietos tęsiniui. Vietoj to, kad išmąstytų kaip išsisukti iš šios situacijos, „Šėtono vaikas 2“ tiesiog perrašo praeitą filmą. Čia nieko tokio jei tęsinys prisistato kaip visiškai atskira istorija, tačiau taip nėra.

„Šėtono Vaikas 2“ tvirtai klijuoja save prie pirmtako su ta pačia vietove, centriniu veikėju ir mitologija, tačiau tuo pačiu rašo savo istoriją, kuri visiškai prieštarauja pirmojo filmo įvykiams. Kažkoks bardakas. Kūrėjai nusprendė tiesiog išniekinti savo 2015 metų kūrinį idiotiškai atrodančiais siužetiniais vingiais, susijusiais su lėlės Bramso ištakomis.

Lėtas tempas ir siužeto trūkumai

Nors „Šėtono vaikas 2“ trunka tik 86 minutes, žiūrint atrodo, kad kažkas slapta priklijavo kokį pusvalandį. Filmas juda lėčiau už vėžlį, nes didžiąją laiko dalį siužetas niekur nejuda. Istorijos beveik nėra - filmas greitai prašoka įvykius inicijuojantį incidentą ir tuoj pat iškapsto lėlę, kuri pradeda krėsti pokštus pagal visas nusistovėjusias siaubo žanro klišes be aiškaus galutinio tikslo. Nėra ir kažkokio paslaptingumo ar mistikos, nes lėlė greit atskleidžiama kaip gyva būtybė su juokingais veido ir akių pasukimais.

Dar trūksta ir kokios centrinės paslapties - Bramso šeimos istorija yra numetama vienu kartu, o ji ar taip ar taip yra tiesiog pirmo filmo atpasakojimas. Kartais nutinkantis siužeto progresavimas vyksta aukojant tėvų intelektą (nes gi jei siaubo filmuose pagrindiniai veikėjai mąstys protingai, tai to siaubo ir neliks), būna, kad ausis užkabina prasti dialogai, o viskas nuveda į siaubingai kvailą ir prastais efektais apipintą pabaigą. Nors kokia dar pabaiga, čia tokio dalyko nėra, gi galbūt kažkada reikės daryti „Šėtono vaiką 3“.

Siaubo elementų trūkumas ir žanro krizė

Siaubo jame irgi nėra. Kaip ir visi atmestinai padaryti šio žanro filmai „Šėtono vaikas 2“ remiasi jump-scar‘ais, kad kažkiek išjudintų žiūrovus iš kėdžių, bet net ir jų nėra tiek daug, kad nuvaikytų nuobodulį. Tiesą sakant, filmas yra labiau juokingas nei baisus. Tai vis dėlto yra istorija apie užkeiktą lėlę, bet vietoj to, kad jis pripažintų savo absurdišką konceptą kaip „Čakis“ (angl. „Chucky“), „Šėtono vaikas 2“ viską pasakoja rimtu veidu. Bet kai viskas yra taip neįdomu ir kvaila, filmo įvykiai labiau kelia paniekinančią šypseną nei baimę.

Kino ekranuose pasirodo vienas už kitą klaikesni siaubo projektai, kurie ne tik, kad negąsdina, bet ir jų istorijos atrodo taip, lyg scenaristai jas sumetė per savaitgalį apsisvaiginę alkoholiniais gėrimais. Tokie filmai kaip „Virsmas“ ir „Šėtono vaikas 2“ privertė pasijusti nekaip ir patikėti, jog siaubo žanras išgyvena tikrą krizę. Filmo personažai irgi nekokie. Tiksliau, jie kvailiai, kurie nesusiprato išmesti lėlę į pečių. Aišku, tada filmas pasibaigtų po pusvalandžio ir mes negalėtume pamatyti, kokiu būdu dar sugebės degraduoti filmo scenaristas.

Vienintelis iš pirmo žvilgsnio adekvatus herojus Džosepas ir tai vėliau pavirto į kažkokią parodiją, į kurią buvo sunku žiūrėti. Nekalbu jau apie pagrindinę šios istorijos šeimą ir jos daromus sprendimus. Ir ne, nesutirštinu spalvų, nes filme mums pateikti visiškai nučiuožę ir nesugebantys priimti normalių sprendimų žmonės. Kas dėl siaubo elementų, tai filme daug taip vadinamų „siaubo šoklių“ (angl. jump scare), kurie beveik neveikia. Kai kurie, tiesa, gali galbūt šiek tiek išgąsdinti, nes juostoje neblogai buvo sužaista su techniniais aspektais, apie kuriuos papasakosiu šiek tiek vėliau. Bet kraupių vaizdų čia nėra, o tiesiog bandymas sukelti nemalonius jausmus į tam tikras situacijas, kurias, deja, galima labai lengvai nuspėti.

Techninė pusė ir aktorių darbas

Ką galėčiau pasakyti apie filmo išorę? Tai ji buvo visai neblogai pateikta. Tiek senovinio namo dekoracijos, tiek pati aplinka bei šiek tiek kraupią atmosferą sukelianti muzika bandė gąsdinti. Bet kai siužetas yra kiauras ir sunku įsijausti į istoriją, net ir galingiausias garsas neprivers jausti baimės. Vaizdo montažas tvarkingas, todėl filmas bent jau neprailgo, kas buvo išties keista.

Kaip nekeista, bet tai vienas iš nedaugelio siaubo filmų, kuriuos mačiau per pastaruosius kelis mėnesius, kuriame aktoriai stengėsi vaidinti. Ir jie tą darė tikrai neblogai. Seniai matyta Katie Holmes buvo įtikinama, o Owainas Yeomanas su Christopheriu Convery‘iu irgi nelabai nuo jos atsiliko. Antraplanį vaidmenį atlikęs Ralphas Inesonas taip pat tam tikrais momentais vaidino natūraliai, nors jo potencialas buvo visiškai neišnaudotas dėl pakankamai idiotiško vaidmens.

Apibendrinimas: filmo paskirtis ir verdiktas

Nėra daug ką pasakoti, ar tuo labiau rekomenduoti, apie filmą, kuris buvo sukonstruotas taip sausai ir be jokio entuziazmo. „Šėtono vaikas 2“ nebuvo kurtas vardan žiūrovus įtraukiančios istorijos, kraupių siaubo situacijų ar apskritai padoraus reginio. Ne, šio filmo paskirtis yra būti trumpai paleistam į kino teatrus, susigriebti vieną kitą milijoną ir būti užmirštam. Apibendrinant, filmas labai prastas, jeigu palyginčiau jį su pirmąja dalimi.

Todėl, jeigu nenorite švaistyti laiko ir pinigų, pasižiūrėkite pirmtaką, jeigu jo dar nebuvote matę, nes jis bent jau suteiks Jums pramogą su netikėtai atrodančia pabaiga. O ši juosta kaip ir „Virsmas“ tampa vienu blogiausių šiais metais kine matytų filmų. „Šėtono vaikas 2“ - visiškai nebaisus ir nuspėjamas siaubo trileris, kuris tiesiog paniekina pirmosios dalies istoriją ir jos logišką pabaigą su klišiniais siaubo žanrui būdingais elementais, paversdamas tęsinį į blankų ir neįdomų kūrinį.

Filmo informacija

tags: #setono #vaikas #2 #filmux

• kaip išrinkti geriausias knygas vaikų anglų kalbai
• Kaip gimimo eiliškumas veikia vaikų raidą
• Sužinokite daugiau apie N. Vasiliauskaitės filosofinę veiklą
• Kodėl verta rinktis Ergobaby nešiokles?
• Agnės Kuzmickaitės kelias meno, mokslo ir šeimos link