Echoskopija nėštumo metu: ar reikia specialaus pasiruošimo ir ką ji atskleidžia?

Naujos gyvybės laukimas daugeliui moterų tampa viena gražiausių gyvenimo patirčių. Visgi, natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Be to, šiuo metu moteris išgyvena ne tik didelius fizinius, bet ir psichologinius pokyčius. Šiame straipsnyje aptarsime echoskopijos svarbą nėštumo metu, pasiruošimą šiam tyrimui ir kitus svarbius aspektus, susijusius su būsimos mamos ir kūdikio sveikata.

Kas yra echoskopija ir jos svarba medicinoje

Vidaus organų būklė svarbi visam mūsų organizmui. Jos įvertinimui dažnai atliekama echoskopija, kaip neinvazinis, tačiau labai informatyvus tyrimas. Echoskopija, arba kitaip ultragarso tyrimas, yra vaizdo gavimo metodas, kurio metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos. Atsimušdamos į skirtingas kūno dalis jos sukuria „aidus“ (angl. „echoes“), kuriuos surenka zondas ir paverčia judančiu vaizdu. Tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis pastebėti audinių struktūrinius pakitimus. Echoskopija, dar vadinama ultragarsiniu tyrimu, yra saugus, neskausmingas ir vienas dažniausiai naudojamų metodų vertinant vidaus organų, audinių ir kraujagyslių būklę.

Dauguma ultragarsinių tyrimų atliekami naudojant ultragarsinį prietaisą, esantį už kūno ribų. Echoskopija leidžia ištirti šlapimo pūslę, smegenis (kūdikiams), akis, tulžies pūslę, inkstus, kepenis, gimdą, kiaušides, sėklides, kasą, blužnį, skydliaukę, kraujagysles. Atliekant pilvo organų echoskopiją tiriama kasos, tulžies pūslės, kepenų, blužnies, pilvo aortos, inkstų, šlapimo pūslės būklė; vertinama, ar nėra padidėjusių limfmazgių, laisvo skysčio pilve. Šis tyrimas pakankamai tikslus nustatant susirgimus, pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenligę, ūminį apendicitą, navikinius ir kitus pakitimus. Paprastai echoskopija atliekama pacientams, kurie turi skundų, kai vargina skausmas ar yra užčiuopiamas darinys. Taip pat norint įvertinti atsiradusius pakitimus, stebėti dinamiką gydymo efektyvumo vertinimui.

Echoskopijos saugumas

Ultragarsinis tyrimas yra visiškai saugus, kai jį atlieka apmokytas medicinos specialistas. Echoskopijos metu nenaudojama žalinga spinduliuotė. Aukšto dažnio garso bangos, vadinamos ultragarso bangomis, yra visiškai nekenksmingos. Jonizuojanti spinduliuotė nėra naudojama kaip kituose radiologiniuose tyrimuose, pavyzdžiui, rentgene ar kompiuterinėje tomografijoje, todėl echoskopija gali būti atliekama tiek suaugusiems, tiek vaikams ar nėščioms moterims.

Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As Reasonably Achievable), t. y., kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu.

Bendras pasiruošimas echoskopijos tyrimams

Siekiant, kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni, labai svarbu tinkamai pasiruošti. Tinkamas pasiruošimas leidžia gydytojui aiškiau matyti tiriamus organus. Netinkamai pasiruošus, tyrimas gali būti neinformatyvus, kai kurie organai gali būti sunkiau matomi dėl dujų, susitraukusios tulžies pūslės ar kitų trukdžių.

Mitybos rekomendacijos prieš vidaus organų echoskopiją

• Prieš vidaus organų echoskopiją patartina 8 valandas nevalgyti, negerti skysčių, nekramtyti kramtomosios gumos, nes virškinimo procesas prasideda burnoje.
• Keletą parų patartina nevartoti pilvą pučiančių produktų: kriaušių, obuolių, pupų, žirnių, kopūstų, svogūnų, česnakų, varškės, riešutų.
• Nevalgykite ir negerkite 6-8 valandas iki tyrimo. Maistas ir skysčiai skatina virškinimą, kaupiasi dujos, kurios trukdo matomumui. Tulžies pūslė po valgio susitraukia ir tampa sunkiai įvertinama.
• Venkite gazuotų gėrimų, kavos, pieno, sulčių.
• Jei tyrimas atliekamas ryte - nieko nevalgykite. Jei tyrimas atliekamas po pietų - galima lengvai užkąsti iki 8 val. ryto.
• Vakare prieš tulžies pūslės, kepenų, kasos ar blužnies tyrimą gali būti paprašyta valgyti neriebų maistą ir tada nieko nevalgyti iki procedūros.
• Prieš šį tyrimą galima išgerti rytinius vaistus su nedideliu kiekiu vandens. Jei labai troškina, iki tyrimo galima suvilgyti lūpas ar išgerti porą gurkšnių negazuoto vandens.
• Maždaug 8 val. prieš pilvo aortos patologinį tyrimą reikia išgerti pilvo pūtimą mažinančių vaistų.

Kiti pasiruošimo aspektai

• Tiriant šlapimo pūslę, priešinę liauką, gimdą su priedais per pilvo sieną, reikia, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Todėl prieš tyrimą reikėtų išgerti negazuoto vandens. 12 val. Prieš inkstų, šlapimtakių ir šlapimo pūslės ultragarsinį tyrimą reikia išgerti skysčių ir nesišlapinti, kad šlapimo pūslė būtų pilna. Vieną ar dvi valandas prieš tyrimą išgerkite 0,5-1 litrą negazuoto vandens.
• Tačiau neskubėkite gerti vandens, jei kartu paskirta vidaus organų ir šlapimo pūslės echoskopija. Gydytojas pirmiausia apžiūrės vidaus organus (juos tiriant negalima gerti 8 val.), o tuomet pasakys, ar šlapimo pūslė pakankamai prisipildžiusi. Jei ne, rekomenduos išgerti vandens ir šlapimo pūslę įvertins po 15-30 min.
• Pacientams, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija normą, ultragarso bangos sunkiau prasiskverbia dėl riebalinio sluoksnio.

Pasiruošimas echoskopijai nėštumo metu: atsakymai ir rekomendacijos

Vienas dažniausių klausimų, susijusių su echoskopija nėštumo metu, yra dėl specialaus pasiruošimo. Svarbu žinoti, kad ultragarsiniam tyrimui nėštumo metu specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o specialistai stengiasi išsamiai į juos atsakyti.

Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad specialaus pasiruošimo nereikia, šis veiksmas dažniausiai nėra būtinas.

Nėštumo echoskopijos tipai ir jų reikšmė

Nėštumo metu atliekami keli echoskopijos tipai, kurie padeda stebėti vaisiaus vystymąsi ir motinos sveikatą:

• Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija: Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.).
• Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. Paprastai vėliau nėštumo metu atliekama echoskopija per pilvo sienelę.
• 2D echoskopija: Tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai.
• 3D echoskopija: Ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. Nėščiosioms tirti dar naudojami 3D ir 4D ultragarso tyrimai, kurie nuo kitų skiriasi tuo, jog gaunamas vaisiaus paviršinis, o ne plokštumos pjūvio vaizdas.
• 4D echoskopija: Jos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda, jo mimika.
• Doplerinis tyrimas: Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka, kas leidžia įvertinti kraujagyslių būklę.

Kam reikalingos planinės echoskopijos nėštumo metu?

Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet įvertinama vaisiaus raida, augimas, būklė. Remiantis bendromis rekomendacijomis normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų (mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų), atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos.

Pirmasis nėštumo trimestras (11-13 nėštumo savaitė)

Pirmą kartą echoskopija atliekama 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Šios echoskopijos metu:

• Patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas.
• Stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas.
• Matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką. Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė.
• Gydytojas akušeris ginekologas įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių.
• Paprastai echoskopijos nuotraukos viršuje surašyti tam tikri skaičiai ir raidės. CRL - vaisiaus ilgis. Jis gali būti matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės.

Antrasis nėštumo trimestras (18-20 nėštumo savaitė)

Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras:

• Vertinama vaisiaus kūno sandara - ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas.
• Vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis.
• Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, dažniausiai gali būti pasakyta ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti.
• Apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18-20 nėštumo savaitę metu. Tuomet galima pastebėti galimas stuburo, galvos smegenų, virškinimo sistemos, inkstų patologijas, širdies ydas, galūnių vystymosi sutrikimus.
• FL - šlaunikaulio ilgis. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę.

Vaisiaus augimo vertinimas ir tyrimo tikslumas

Kiekvieno ultragarsinio tyrimo metu visada vertinamas vaisiaus augimas: matuojama galva, pilvas, šlaunikaulis ir pagal tai skaičiuojamas numatomas jo svoris. Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir specialistai visada ją nurodo. Dažniausiai, kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausia fiksuoti jo augimą dinamikoje.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Tai labai svarbus tyrimas, leidžiantis laiku pastebėti galimus nuokrypius ar sutrikimus, tačiau net ir pastebėjus nukrypimus nuo vadinamųjų normų dar nereiškia, kad diagnozė bus patvirtinta - tam skiriami papildomi tyrimai: genetiniai ir kiti.

Papildomi echoskopijos tyrimai

• Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis.
• Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą. Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tiriama jo raida, vertinamos visos anatominės struktūros. Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą, tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos. Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinį rezonanso tyrimą.
• Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros. Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariama, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus.
• Atliekant ultragarsinius tyrimus, dažniausiai patvirtinama, kad nėštumo eiga yra sklandi.

Kiti svarbūs tyrimai ir patarimai nėštumo metu

Be echoskopijos, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai bei rekomenduojama laikytis tam tikrų patarimų, siekiant užtikrinti motinos ir kūdikio gerovę.

Privalomi tyrimai nėštumo metu

Iki 12 nėštumo savaitės kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai. Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie pagrindinius tyrimus:

Pirmo apsilankymo pas gydytoją svarba

Kitas itin svarbus žingsnis, sužinojus apie nėštumą - vizito pas gydytoją suplanavimas. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją.

Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. po teigiamo nėštumo testo. Per paskutinius 10-15 m. labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei. Prižiūrėti moters sveikatą viso nėštumo metu gali akušeris, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris-ginekologas.

Kiti patarimai ir rekomendacijos

• Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.
• Reikia įvertinti darbo ir poilsio režimą bei apgalvoti gyvenimo ritmą.
• Optimalus svorio prieaugis nėštumo metu yra 8-12 kg. Nėštumo pradžioje skonio ir kvapo pojūčiai gali labai pasikeisti ir sustiprėti tam tikrų maisto produktų poreikis. Nėštumo metu svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, maitintis skaniai, įvairiai, bet saikingai - nevalgyti lyg už du. Valgymas dažnai yra pagrįstas emocijomis, tačiau valgant be jokios kontrolės, galima priaugti ir 20-35 kg.
• Nėščiajai ypač pavojinga užsikrėsti toksoplazmoze - liga, kurią perneša katinai ir kiaulės. Ja užsikrėsti galima nesilaikant higienos taisyklių. Kaip to išvengti? Kruopščiai nuplauti visus paviršius, ant kurių buvo gaminama žalia mėsa. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus:

• Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje.
• Jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams.
• Vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Jų sumažėjimas signalizuoja, kad būtina kreiptis į gydytoją.

Echoskopijos kaina

Ultragarsinio tyrimo kaina klinikoje svyruoja nuo 45 iki 85 eurų, su siuntimu kaina gali būti mažesnė. Echoskopijos kaina priklauso nuo tyrimo apimties ir sudėtingumo. Visų tyrimų kainas „Antėja laboratorija“ klinikose galite rasti svetainėje esančiuose tyrimų aprašymuose.

tags: #ar #galima #valgyti #pries #nestumo #echoskopija

• Vaikiškos kepurės siuvimo gidas
• Atraskite Šatrijos Raganos pasaulį
• „Valandos su Rūta“ diskusija apie ilgaamžiškumą
• Kaip išsirinkti tinkamiausią kepurytę naujagimiui?
• nuo molio iki keramikos meno kūrinio