Neišvengiamos pasekmės: nuo alkoholio priklausomybės iki smurto artimoje aplinkoje
Šiame straipsnyje apžvelgsime sudėtingas ir skaudžias situacijas, kai alkoholis tampa griaunančia jėga šeimose, palikdama negrįžtamus pėdsakus vaikų gyvenime. Nagrinėsime atvejus, kai naujagimiai gimsta apsvaigę nuo alkoholio, vaikai patiria smurtą iš artimųjų, o jų ateitis tampa neaiški dėl tėvų priklausomybių. Aptarsime medikų, policijos ir vaikų teisių apsaugos tarnybų vaidmenį sprendžiant šias problemas, bei gilinsimės į tai, kaip alkoholis veikia vaiko raidą net jam esant dar gimdoje.
Tragiškas gimdymas: girtas kūdikis ir agresyvi motina
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje penktą parą stebimas girtas gimęs kūdikis ir jo mama. Gydytojai neslepia, kad motinos būklė vis dar sunki, teko gelbėti tiek naujagimės, tiek moters gyvybę ir nors abiejų būklė stabilizuota, tačiau darbas laukia dar ilgas.
Vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis sako, kad iš Telšių atvežta mama buvo girta ir agresyvi, tačiau jie skubėjo gelbėti kūdikį ir mamą, tad iškart kažkam pranešti apie girtą gimdyvę nebuvo laiko. „Buvo imtasi visų veiksmų, kad išgelbėtume mamą ir naujagimį. Po to pranešėme tarnyboms. Kol kas viskas tvarkosi, jei nebus kokių staigmenų, šiuo metu jos būklė gerėja. Mamos būklė pakankamai sunki, iš jos elgsenos, kiek suprantame, nelabai ji nori auginti vaiką“, - neslepia medikas. Lietuvos medicinos istorijoje šis atvejis bene sudėtingiausias. Anot V. Janušonio, per stebuklą išgyvenusi mažylė vargu, ar augs be pasekmių. Kiek per 4 promilių girtumas net ir suaugusiam žmogui gali būti mirtinas.
„Genetiškai tiriame visus naujagimius, o šią naujagimę dar atidžiau žiūrime. Be abejonės, tas vadinamas naujagimio alkoholinis sindromas ateityje nepraeis be pasekmių. Be to, moteris, kaip mes galvojame, gėrė visą nėštumą, nebuvo ir pilnavertės mitybos, tad tiriamas naujagimis ir dėl kitų galimų ligų. Moteriai teikiama visokia pagalba - ir fizinė, ir psichologinė“, - sako V. Janušonis.
Kokia bus jų ateitis, kai pasveiks, jau spręs Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Antradienį į ligoninę jau ketina atvykti ir Klaipėdos bei Telšių vaikų teisių tarnybų atstovai, kurie ketina pasikalbėti su mama ir išsiaiškinti, ar ji pati galės ir norės auginti antrą savo vaiką. „Kol kas renkama informacija, reikalinga nustatyti, koks yra grėsmės lygis, ar reikalinga pagalba šeimai, mamai. Yra atliekamos tam tikros procedūros, aiškinamasi, ar vaikui yra saugu būti toje aplinkoje. Moteris yra žinoma socialinėms tarnyboms (neaugina pirmagimio, jis auga globos namuose - DELFI patikslinimas)“, - DELFI sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas spaudai Arūnas Malinovskis.
Moteris registruota Anykščių rajone, tačiau nuvyko į ligoninę Telšiuose, čia, kaip įtariama, svečiavosi pas savo motiną ir kartu girtavo. Neatmetama, kad mergytei bus ieškoma laikinų ar nuolatinių globėjų, jei mama nepriims pagalbos ir nenorės auginti antrojo kūdikio.
Smurtas prieš vaikus: kraupūs atvejai ir vaikų teisių pažeidimai
Lapkričio 14 d., apie 22 val., savo namuose Masčio g., Telšiuose neblaivus pilietis K. K. (gim. 1960 m.) iškeikė necenzūriniais žodžiais ir ranka į veidą sudavė savo podukrai R. J. (gim. 1988 m.). Vyras vieną kartą kumščiu į galvą sudavė ir R. J. dviejų mėnesių jos dukrai, kurią moteris laikė ant rankų.
Mažylio motinai, 24 metų, nustatytas 2,12 promilių girtumas. Pareigūnai nusprendė, kad tokioje aplinkoje kūdikiui būti nesaugu. Mažyliu pasirūpinti sutiko jo motinos brolis, kuris buvo blaivus, tačiau kūdikio motina su tuo nesutiko. Ji teigė, kad pasiims vaiką ir vidury nakties jį vešis į nuomojamą butą Topolių gatvėje. Policininkams į pagalbą teko kviestis Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Žanetą Abromaitienę. Šiai atvažiavus, įvykio vietoje prisistatė ir blaivi mažylio motinos sesuo, tačiau jai kūdikio globos nebuvo galima patikėti, mat yra nepilnametė. Nors vaiko motina ir priešinosi, jai buvo paaiškinta, kad vaikas laikinai bus apgyvendintas Alytaus vaikų globos namuose, o kūdikio tėvai kitą dieną galės atvykti į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir spręsti klausimą dėl vaiko atsiėmimo.
Vaiko teisių apsaugos specialistų komentaras dėl Klaipėdoje paimto kūdikio: kas jo laukia?
Ketvirtadienį, 11 val., kūdikio tėvai atvyko. Tačiau paaiškėjo, kad jie ir vėl neblaivūs. Motinai nustatytas 0,58 promilės girtumas, tėvui - 0,99 promilės girtumas. Berniukas vis dar liko globos namuose. Klausimas dėl jo grąžinimo tėvams, įvertinus visas aplinkybes, bus sprendžiamas vėliau. Pastartuoju metu pranešimų apie girtaujančius ir savo vaikų neprižiūrinčius tėvus ženkliai padaugėjo. Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Ž. Abromaitienės manymu, tam įtakos turėjo rezonansinis nusikaltimas, kada buvo mirtinai sumuštas vaikas. „Taip pat reikšmės turi ir bet kokio smurto prieš vaikus, fizines bausmes draudžiančio įstatymo priėmimas“, - sakė Ž. Abromaitienė.
Antradienio vakarą keturi vaikai iš girtaujančių tėvų buvo atimti ir Alytaus rajone, Lačionių kaime, o šeštadienio vakarą policija gavo pranešimą, kad Alytuje, Naujojoje gatvėje, esančiame daugiabutyje neblaivi 21-erių motina neprižiūri savo vaikų. Nuvykus į vietą jai nustatytas beveik dviejų promilių girtumas. Namuose rasti vienerių ir dvejų metų vaikai. Jie perduoti giminaičiui. Tą patį šeštadienio vakarą dar vienas parnešimas apie neprižiūrimus vaikus ir girtaujančius tėvus buvo gautas ir iš Talokių kaimo. Paaiškėjo, kad moteris tikrai neblaivi. Jos trys mažamečiai vaikai buvo perduoti pilnametei seseriai.
Joninės ir girtavimo pasekmės
Birželio 22-24 d., Joninių šventimo dienomis, Ukmergės rajono policijos pareigūnai didesnį dėmesį skyrė viešosios tvarkos užtikrinimui bei saugaus eismo priežiūrai. Joninių renginiai vyko Vepriuose, Taujėnuose, Siesikuose, Vidiškiuose, Liaušiuose, Želvoje ir kituose kaimuose. Sustiprintą patruliavimą rajone užtikrino 6 policijos ekipažai - 16 pareigūnų. Didesnių konfliktų ar viešosios tvarkos pažeidimų švenčių metu nebuvo užfiksuota, tačiau eilinį kartą šokiravo girtuokliavimas.
Pareigūnai pastebėjo, kad už vairo drąsiau sėda išgėrę asmenys, neturintys teisės vairuoti. Tokie "drąsuoliai" per Jonines policijos pareigūnams įkliuvo net penki, vienas mieste, kiti kaimuose. Taip pat neblaivus už vairo buvo sulaikytas ir motorolerio vairuotojas. Šiems pažeidėjams surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai.
Birželio 23-iosios vakare buvo sulaikyti trys neblaivūs nepilnamečiai. Apie 21 val. 50 min. šešiolikmetis ir dvi penkiolikmetės viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Vaikinui nustatytas 0,97 prom. girtumas, merginoms - 0,95 prom. ir 0,3 prom. Šešiolikmečiui ir penkiolikmečių tėvams surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai. Naktį, jau po vidurnakčio, du paauglius pareigūnai pastebėjo mieste. Jie buvo sulaikyti ir pristatyti tėvams. Jaunuoliai aiškino, kad neva ėjo į degalinę nusipirkti valgyti. Vienas jų, trylikametis, yra įrašytas į policiją dominančių vaikų sąrašą. Šešiolikmetis į policijos akiratį pateko pirmą kartą.
Birželio 24-osios vakarą policijos pareigūnus pasiekė pagalbos skambutis iš Veprių. Buvo prašoma nuraminti konfliktuojančius sutuoktinius, niekaip negalinčius pabaigti švęsti Joninių. Nuvykus vaizdas šokiravo. Smurtautojas buvo jau visiškai „ramus“ - įmigęs tokiu miegu, kad pažadinti jo pareigūnams nepavyko. Nurodyta auka sunkiai orientavosi ir vos buvo galima susikalbėti. Į alkoholio matuoklį moteris pripūtė 4,08 promilės. Sujauktame nešvariame būste mėtėsi vaikiški daiktai, sauskelnės... ir vos mėnesio kūdikis. Į namus užsuko dar du neblaivūs asmenys su naminės buteliu. Neblaivi motina buvo pristatyta į policijos įstaigą, o kūdikis ir minėtoje šeimoje augantis 10-metis berniukas nuvežti į Vaikų globos namus. Informacija perduota savivaldybės Vaiko teisių skyriaus darbuotojams.
Vaikų klausa ir jos raida: kodėl aplinka svarbi
Dar motinos gimdoje kūdikis geba išskirti garsus, supančius nėščią moterį. Kūdikis girdi tėvų balsus, muziką, grojančią kambaryje, automobilių gausmą, pasakojimus, kuriuos mama skaito garsiai, ir panašiai. Įdomu tai, kad iškart po gimimo vaikas išskiria motinos balsą iš kitų. Dar daugiau, kūdikis renkasi klausyti tų dainų ir eilių, kurias jis girdėjo dar prieš gimdamas, mamos pilvelyje. Visai tai byloja apie faktą, kad klausa formuojasi dar iki gimstant.
Kai mažylis pasirodo šiame pasaulyje, pirmąsias savaites jis girdi tik garsius tonus. Aukšti skambūs tonai patraukia jo dėmesį greičiau. Būtent todėl naujagimiai taip gyvai reaguoja į suaugusiųjų kalbinimą, kuris dažniausiai būna paplonintu balsu. Būdamas dviejų-trijų mėnesių, kūdikis jau ima girdėti ir žemus, tylius garsus, mokosi gretinti tai, ką išgirdo, su tuo, ką pamatė, siedamas regimuosius ir girdimuosius įspūdžius. Dabar mažylį gali išbudinti arba išgąsdinti netikėti garsai, ir jis pravirks demonstruodamas savo nepasitenkinimą. Šiuo periodu galima pamatyti ir teigiamą reakciją mažylio veide - šypseną. Beje, pirmiausia kūdikis šypsosi ne atsakydamas į suaugusiojo šypseną, o atsakydamas į jo balsą.
Esant keturių-penkių mėnesių, reakcija tampa audringesnė: mažylis ima guguoti, mojuoti rankomis ir kojomis. Dabar vaikas jau gali suvokti, kur yra garso šaltinis, ir pasuka galvą ten, kur sklinda suaugusiojo balsas. Įdomu tai, kad mažylio judesiai „pokalbio“ su tėvais metu sinchronizuojasi ir kopijuoja kalbančiojo judesius - mokslininkų nuomone, taip vaikas ruošiasi būsimam kalbos mokymuisi.
Būdamas šešių-septynių mėnesių, mažylis reaguoja į savo vardą, taip pat supranta ir jaučia aplinkinių nuotaikas. Taigi jei mamos veidas džiaugsmingas, vaikas juokiasi tikėdamasis tokio pat juoko, šypsenos, pagyrimo iš jos. Jei suaugusiojo veidas rūstus, vaikas gali išsigąsti ir net pravirkti, susiedamas piktą išraišką su riksmu ir barniu. Nuo devynių mėnesių vystosi kūdikių gebėjimas pamėgdžioti išgirstus garsus, kartoti kai kuriuos iš jų. Esant dešimties-dvylikos mėnesių mažylio kalboje pasirodo pirmieji suvokti žodžiai: mama, tėtė, katė etc. Dabar vaikas ima suprasti, ką kalba suaugusieji, apmąsto ką išgirdęs. Jo kalba vystosi kartu su klausa.
Akivaizdu, kad vaiko kalba glaudžiai susijusi su jo klausa. Tačiau ne visi tėvai suteikia pakankamai reikšmės tam, ką ir kokiais kiekiais girdi jų vaikas. Mamos dažnai nežino, ką kalbėti su vaiku, juolab kad jų mažylis nesupranta ir pusės iš jos monologų. Todėl tiesiog apsieina retomis frazėmis ir taip stabdo vaiko raidą. Juk būtent nuolatinis „girdėjimas“ ir „matymas“ stimuliuoja paties vaiko kalbos raidą. Devyniasdešimt procentų ikimokyklinio amžiaus vaiko žodžių atsargų sudaro žodžiai ir frazės, išgirstos iš tėvų lūpų. Stenkitės bendrauti su vaiku, komentuoti tai, ką pamatėte bevaikštinėdami, skaitykite vaikui eiles, pasakas.
Klaidinga manyti, kad kalbinių įgūdžių mokyti gali padėti televizorius. Tyrimai rodo, kad vaikas turi matyti ir girdėti gyvą, o ne televizinę kalbą. Dabar daugelis mamų ir tėčių nuo pat ankstyviausio amžiaus ima vaiką mokyti užsienio kalbų. Čia esminį vaidmenį vaidina klausos raida. Geros klausos vaikams kur kas paprasčiau išmokti užsienio kalbų, kadangi jie perpranta įvairius kalbinius niuansus ir tarimo subtilybes. Pavyzdžiui, kinų kalba - savita tonų sistema, ir jos išmokti gali tik žmonės, turintys gerą muzikinę klausą. Beje, net siekdami geriausio paisykite saiko - kartais vaikui reikia paklausyti ir tylos.
Vašingtono universiteto profesorė Linn Verner, kalbos ir klausos klausimų specialistė, įrodė, kad kūdikiai girdi visus dažnius vienu metu. Būtent todėl skaitant vaikui knygą arba kalbantis su juo reikia išjungti televizorių, radiją arba kitus garso šaltinius, kad vaiko neatitrauktų pašaliniai garsai ir jis galėtų susitelkti į suaugusiojo balsą.
Kūdikio smegenų reakcija į garsus miego metu
King's koledžo Londone (D. Britanija) mokslininkas Declanas Murphy su kolegomis pasinaudodami magnetinio rezonanso įranga stebėjo vaikų reakciją į garsus miego metu. Mokslininkai panaudojo modifikuotą skenerį, kuris veikė pakankamai tyliai, kad kūdikių nepažadintų. Tyrime dalyvavo 21 vaikas nuo 3 iki 7 mėnesių amžiaus.
Iš pradžių mokslininkai palygino kūdikių reakciją į žmonių keliamą nežodinį triukšmą - kosulį, čiaudulį ir panašiai - ir kitus garsus, su kuriais mažyliai turėtų būti pažįstami - pavyzdžiui, muzikinio žaislo skleidžiamus garsus. Jie nustatė, kad skirtingos kūdikių smegenų sritys į skirtingus dirgiklius reaguoja panašiai kaip suaugusiųjų, tik stipriau. Tuomet mokslininkai miegantiems vaikams leido klausytis liūdnų, neutralių ir laimingų pokalbių tarp žmonių įrašų, kuriose būta ir verkimo bei juoko epizodų.
Nors vaikų smegenys panašiai kaip ir suaugusiųjų reagavo į laimingus ir neutralius garsus, liūdni garsai - pavyzdžiui, verkimo garsas - stipriau sužadino smegenų sritis, vadinamas sala ir tiesiuoju vingiu. Toks aktyvumo pasiskirstymas stebimas ir nemiegančių suaugusiųjų, besiklausančių liūdnos kalbos, smegenyse. „Stebėtina, kad jie tai sugeba. Galėtumėte pamanyti, kad miegantys vaikai neturėtų jūsų girdėti, tačiau jų smegenys akivaizdžiai apdoroja garsus miego metu“, sakė D. Murphy. Šis atradimas gali pašiurpinti visus tėvus, kurie barėsi prie miegančio vaiko, tačiau D. Murphy nori juos nuraminti - jo teigimu, neigiami garsai nebūtinai yra kenksmingi. „Galbūt tai yra gerai - galbūt smegenys mokosi reaguoti į šiuos garsus“.
Nežinoma dėl ko miegančių vaikų smegenys klausosi aplinkos garsų. „Galbūt taip yra dėl to, kad vaikams budrumas yra įgimtas dalykas“, svarsto D. Murphy. Vaikų neurologiją Robert Wood Johnson medicinos mokykloje (Niu Džersis, JAV) tyrinėjantis Emanuelis DiCicco-Bloomas sutinka: „Tai gali reikšti, kad tam tikros smegenų sritys yra reikalingos išlikimui ir jos specializuojasi labai anksti bei yra mažiau priklausomos nuo pogimdyminės patirties“. Pasak jo, tikėtina, kad vaikai tokius garsus gali pradėti skirti netgi gimdoje.
D. Murphy tikisi, kad tolesni jo tyrimai pateiks daugiau informacijos apie socialinį bendravimą ir kaip sergant autizmu vystosi emocinio kalbos suvokimo sutrikimai. „Jeigu norime suprasti kaip vystosi nenormalūs procesai, mums iš pradžių reikia perprasti normalią raidą“, sakė mokslininkas. Dabar mokslininkai tiria smegenis naujagimių, kurių vyresni broliai ar seserys serga autizmu. Yra žinoma, kad autizmo tikimybė, kuomet jau esama vyresnių brolių ar seserų su šiuo sutrikimu, yra apie 20 procentų. „Turime nustatyti kas vyksta prieš autizmui išsivystant“, sako D. Murphy. Jis su kolegomis taip pat tikisi stebėti didesnės rizikos grupės vaikų, kuriems autizmas neišsivysto, smegenų raidą, taip siekiant nustatyti apsauginius gyvenimo būdo veiksnius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
