Vėžio diagnozė pakeičia ne tik paties žmogaus, bet ir jo draugų bei šeimos narių gyvenimą. Kai mūsų draugui ar artimam žmogui diagnozuojama onkologinė liga, natūralu, kad mes sutrinkame - kartais nežinome, ką pasakyti, arba jaučiame, kad kažką privalome pasakyti, bet nežinome tiksliai ką. Visų pirma būtina suvokti, kad neegzistuoja jokia universali formulė ar frazė, tinkama visiems atvejams. Kertiniu dalyku išlieka nuoširdus noras padėti.

Visų pirma reikia išsiaiškinti, ar žmogus apskritai nori, kad jūs jam padėtumėte. Neklauskite abstrakčiai: „Kuo galėčiau tau padėti?“, nes į tokį klausimą dažniausiai atsakoma „Niekuo“ arba „Nežinau“. Verčiau pasiūlykite konkrečius, realius darbus. Geriau numatyti sau nedideles užduotis ir sėkmingai jas atlikti, negu užsibrėžti per daug ir patirti fiasko. Štai keletas praktinių idėjų:
Kiekvienas žmogus su liga susidoroja skirtingai: vieni nori atvirai kalbėti apie diagnozę, kiti - sutelkti dėmesį į įprastus kasdienybės aspektus. Sekite jų pavyzdžiu ir gerbkite jų pageidavimus. Vienas iš vertingiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, yra tiesiog klausytis.
| Patarimas | Kodėl tai svarbu? |
|---|---|
| Išklausymas | Leidžia žmogui išreikšti jausmus nebijant vertinimo. |
| Reguliarus kontaktas | Mažina izoliacijos jausmą (skambučiai, žinutės). |
| Optimistinis požiūris | Padeda stiprinti sergančiojo vidinį tikėjimą pergale. |
| Realių tikslų kėlimas | Apsaugo nuo per didelio krūvio ir nusivylimo. |
Pasistenkite išklausyti iki galo ir jums bus už tai atlyginta nušvitusiu artimojo veidu. Svarbu nepamiršti, kad jūs irgi ne visagaliai - jei ant pečių užsikrausite per sunkią naštą ir negalėsite ištesėti pažadų, galite pakenkti labiau nei padėti. Labiausiai padėsite tada, jei išmoksite išsikelti realius tikslus, kuriuos aptarsite su sergančiuoju.
Medicinos specialistai pabrėžia, kad nors gailestis yra natūrali emocija, jos geriau neparodyti. „Gailėdamas tarsi sutapatini žmogų su liga, sumenkini jo gebėjimą lipti į viršų“, - teigia „Mamų unijos“ vadovė E. Mėlinauskienė. Gydytojai pataria bendraujant pabrėžti, kad žmogus yra kovotojas. Jokiu būdu nenutraukite su juo bendravimo ir nebijokite kontakto - ligonis yra lygiai toks pat žmogus, kaip ir jūs.

Svarbu šiek tiek susižinoti apie sergančiojo ligos specifiką, tačiau būkite atsargūs ir neužverskite jų neprašytais patarimais ar medicininėmis nuomonėmis. Vėžys yra ilga ir dažnai nenuspėjama kelionė. Net ir tuo atveju, kai pradinis diagnozės šokas išblėsta, tęskite buvimą šalia. Yra daug organizacijų, teikiančių paramą, pradedant konsultavimo paslaugomis ir baigiant finansinės pagalbos programomis, kuriomis galima pasinaudoti siekiant palengvinti šeimos naštą.