Bėrimas vaikui dažnai atsiranda netikėtai ir gali greitai išplisti, todėl tėvams kelia daug nerimo. Vaikų oda yra itin jautri, plonesnė nei suaugusiųjų ir greičiau reaguoja į infekcijas, alergiją, temperatūros pokyčius ar net paprastą sudirginimą.

Kadangi bėrimų tipai gali atrodyti labai panašiai, svarbu žinoti, kurie požymiai rodo alerginę reakciją, o kada bėrimą sukelia infekcija - virusinė ar bakterinė.
Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą. Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis.
Vandeningi spuogai - kitaip negu sausi spuogai, šie spuogai yra užkimšti vandeniu. Vandeningi spuogai gali signalizuoti apie dermatitą, alerginę reakciją ar vėjaraupius.
Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių - infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.
Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo.
Vėjaraupius daugelis tėvų laiko itin lengva infekcija, standartine vaikų liga, tačiau medikė teigė, kad mažai kas žino, jog ši liga itin pavojinga nėščioms moterims. Sunerimti reikėtų ir dėl vaikų, kurie serga šia liga, nes pasitaiko sunkių vėjaraupių formų - gali atsirasti pūlingos odos infekcijos arba net plaučių uždegimas.
Vėjaraupiai - tai niežtinčios pūslelės, kurios plinta bangomis ir virsta šašais. Šiai ligai būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio. Kol skystis skaidrus, baimintis nereikia, tačiau jei jis ilgainiui tampa drumstas arba net su paraudimu aplink, tikėtina, kad atsirado antrinė infekcija.

Herpetinės opos, kurias sukelia herpes simplex virusas, susidaro grupelėmis. Tai skausmingos, skysčio pilnos pūslelės, susiformuojančios aplink lūpas, kartais - po nosimi arba aplink smakrą. Herpetines opas paprastai sukelia herpes virusas, jos yra ypač užkrečiamos. Infekcija pirmą kartą dažniausiai išsivysto vaikystėje.

Rankų-pėdų-burnos liga - tai smulkūs raudoni taškeliai ant rankų, pėdų ir aplink burną, kartais su pūslelėmis. Infekciniai bėrimai paprastai progresuoja greičiau, atsiranda naujų pažeidimų arba keičiasi jų forma.

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga - nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežintys, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai.
Kontaktinė alergija - odos, burnos gleivinės arba genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia cheminės medžiagos, kurios gali būti grynos arba įeiti į kosmetikos priemonių sudėtį. Kiti dažniausi alergenai yra metalai, asmeninės higienos priemonės, taip pat medžiagos, esančios dažuose. Tokius bėrimus galima atpažinti atsiradus raudoniems, niežtintiems spuogeliams ant kūno - kontakto su alergenu vietoje oda parausta, patinsta.

Bėrimas taip pat gali būti sukeltas ir maisto produktų. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės. Jei atsirado smulkūs, niežtintys spuogeliai ant rankų ar kojų (gali išplisti ir kitose kūno vietose), reikėtų pagalvoti, ką valgėte kitokio nei įprastai. Dažniausiai alergijos pasitaiko kviečiams, pienui, kiaušiniams, jūros gėrybėms, riešutams (ypatingai žemės) ir žuviai.
Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar net iki poros valandų po maisto suvalgymo tokiais simptomais: atsiranda dilgėlinis odos bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis.
Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu. Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.
| Požymis | Alerginis bėrimas | Infekcinis bėrimas |
|---|---|---|
| Atsiradimo laikas | Staigus, per minutes-valandas | Per kelias dienas ar kartu su liga |
| Niežėjimas | Dažnas ir stiprus | Nėra arba minimalus |
| Karščiavimas | Nebūdingas | Labai dažnas |
| Bėrimo išvaizda | Raudonos dėmės, iškilūs plotai, dilgėlinė | Taškeliai, dėmės, pūslelės, šiurkštumas |
| Bendra savijauta | Dažniausiai gera | Sutrikusi: silpnumas, vangumas |

Gydymas priklauso nuo pažeidimo tipo. Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.
Dermatologė dr. Amy Paller (Northwestern University Feinberg School of Medicine) pabrėžia: „Vaikų bėrimai dažniausiai pagerėja, kai tėvai sumažina dirgiklių kiekį ir leidžia odai atkurti savo natūralų barjerą.“
Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą.
Ką galima daryti: leisti vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos; skirti pakankamai skysčių; jei yra karščiavimas - naudoti paracetamolį arba ibuprofeną (pagal gydytojo rekomendacijas); išlaikyti odą švarią, nuplauti drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių; vengti kosmetikos ir kvepalų ant pažeistų vietų; neliesti, nespausti ir nešalinti pūslelių ar šašų.
Jei nėra itin aukštos nekrintančios temperatūros, vaiko nekankina gausus bėrimas, jį gydyti galima namuose skiriant vaistus nuo temperatūros bei kruopščiai prižiūrint odą. Būtina nuolat saugoti burną, kad netrūktų jose esančios pūslelės ir jų vietoje nesusidarytų opos, o patį kūnelį būtina tepti dezinfekuojančiais vandeniniais tirpalais. Pašnekovė juokėsi paklausta apie briliantinę žalumą ir teigė, jog gyvenant XXI amžiuje tikrai galima rasti gerokai geresnių jos pakaitalų ir neteplioti vaiko. „Tiesa, vienintelis žalumos privalumas tas, kad mama mato, kurias pūsleles ji jau patepė ir kiek atsirado naujų“, - šypsojosi medikė.
Herpetinės opos - šios pūslelės paprastai išnyksta per savaitę. Herpes viruso sukeltos infekcijos yra negydomos, todėl pūslelių gali vėl atsirasti patyrus neigiamas emocijas, pabuvus saulės šviesoje, pasireiškus alergijai arba pakilus temperatūrai. Laikiną palengvėjimą gali suteikti nereceptiniai, išoriškai vartojami skausmą malšinantys vaistai. Virusines infekcijas slopina receptiniai antivirusiniai vaistai. Daugiau informacijos apie juos suteiks odontologas arba gydytojas.
Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas - pašalinti alergeną ir nuraminti odą.
Rekomenduojamos priemonės: švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu; vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių; naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams; stebėti, ar bėrimas susijęs su maistu, kosmetika, skalbikliu ar vabzdžių įkandimu; esant stipriam niežėjimui - pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių vaistų.
Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta.
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:
Retais atvejais bėrimas gali būti autoimuninių ligų, sunkių infekcijų ar alerginių reakcijų signalas.
tags: #vandeningi #spuogeliai #vaikui