Gajus Julijus Cezaris - tai vienos žymiausių antikos asmenybių vardas, palikęs itin ryškų pėdsaką istorijoje. Nors Cezaris garsėjo kaip nepralenkiamas karvedys ir politikas, jis taip pat buvo įdomus žmogus. Gimęs 100 m. pr. Kr. Romoje, jis kilo iš senos patricijų Julijų giminės, gavo gerą išsilavinimą ir jaunystėje įsijungė į politinį gyvenimą.

Antrame amžiuje pr. Kr., po pergalės prieš Kartaginą, romėnai buvo sukūrę didžiulę imperiją, tačiau karai suardė socialinę bei ekonominę Romos struktūrą. Romėnų senatas nesugebėjo efektyviai valdyti didelės imperijos, įsigalėjo politinė korupcija, o pačioje Romoje prasidėjo ilgas netvarkos periodas. Cezaris, siekdamas populiarumo, meistriškai naudojosi susiklosčiusia padėtimi, o jo įvairios turėtos tarnystės, sudarytos sąjungos bei politinis kilimas yra labai susiję dalykai.
58 m. pr. Kr. Julijus buvo paskirtas valdyti tris užsienio provincijas: Kisalpiną, Galiją ir Iliriką. Galijos užkariavimas Cezarį, kuris jau buvo ryški politinė figūra, padarė populiariu didvyriu Romoje. Tačiau politiniai oponentai, bijodami jo įtakos, bandė jį riboti. 49 m. pr. Kr. sausio 10-11 d. naktį, atvirai nepaklusdamas Romos senatui, Cezaris pervedė savo karius per Rubikono upę ir įžengė į Romą, taip pradėdamas pilietinį karą.
45 m. pr. Kr. pilietinis karas baigėsi visiška Cezario pergale, ir jis tapo diktatoriumi iki gyvos galvos. Nors formaliai gyvavo respublika, Romoje buvo įvesta karinė diktatūra. Paskutiniais savo gyvenimo metais Cezaris pradėjo įnirtingai vykdyti reformų programą:
Visgi, šita nepakeičiama valdžia, sujungta su neribota vienvaldyste, buvo tikra tironija. Senatoriai teigė, kad jie veikė baimindamiesi, jog Cezario beprecedentė valdžios koncentracija kenkia Romos respublikai, ir pateikė šį poelgį kaip tirono nužudymo aktą.
Sąmokslas prieš Cezarį pradėjo formuotis 44 m. pr. m. e. vasario mėnesį. Jam vadovavo Gajus Kasijus, Markas Brutas ir Decimas Brutas. Sąmokslininkai svarstė įvairias vietas pasikėsinimui, tačiau galiausiai pasirinko senato posėdį Pompėjaus rūmuose. Kovo 15 d., per kovo idas, senatoriai apsupo Cezarį.

Lucijus Tilijus Cimbras, ėmęsis pagrindinio vaidmens, nieko nelaukdamas priėjo prie jo neva su prašymu ir sugriebė už togos. Cezaris sušuko: „Tai jau prievarta!“, tačiau po kelių akimirkų buvo apsuptas iš visų pusių. Cezariui buvo smogta 23 kartus. Paskutiniai diktatoriaus žodžiai yra ginčytina tema: Svetonijus teigia, kad jis nieko nesakė, tačiau kiti istorikai rašė, jog Cezaris, pamatęs Brutą, graikiškai ištarė: „Ir tu, mano vaike?“.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 44 m. pr. Kr. sausis | Tribūnai aptiko diademą ant Cezario statulos |
| 44 m. pr. Kr. vasaris | Luperkalijų šventės metu Markas Antonijus siūlė diademą |
| 44 m. pr. Kr. kovo 15 d. | Julijaus Cezario nužudymas Pompėjaus teatre |
Archeologai mano aptikę konkrečią vietą Romoje, kur buvo mirtinai nudurtas Julijus Cezaris. „Šie radiniai patvirtina, kad generolas nudurtas Pompėjos kurijoje, kai sėdėdamas kėdėje pirmininkavo senato posėdžiui“, - teigia Ispanijos tyrėjai. Po Cezario mirties forume buvo pastatyta vaškinė jo statula su 23 durtinėmis žaizdomis, o minia išreiškė pyktį žudikams sudegindama Senato rūmus.
tags: #senatorius #cezario #zudikas