Vandens projektai vaikams: atradimų ir pažinimo kelionė

Nuo pat pirmųjų dienų vaikas tyrinėja jį supantį pasaulį. Ikimokykliniame amžiuje vaikai ypatingai smalsūs: noriai tyrinėja, kasdien išbando naujus, jiems nežinomus dalykus. Vanduo - gyvybės bei sveikatos šaltinis, o jo pažinimas vaikams suteikia neįkainojamų patirčių.

Pedagogai skatina vaikus įsitraukti į projektų kūrimą, kurių metu atsako į klausimus: Kas yra vanduo? Kiek vandens yra žmogaus organizme? O žemėje? Kam vanduo reikalingas pasauliui? Ar vanduo keliauja? Kokių galių turi vanduo? Ar vanduo gali būti skystas, kietas ar dujinis? Ar vanduo turi kvapą, skonį, spalvą? Pirmiausia svarstoma, koks yra vanduo, ką mes norime apie jį sužinoti. Vaikai apibūdina vandenį kaip šiltą, šaltą, drėgną, karštą, švelnų, permatomą, žydrą, rudą, dumbliną, spindintį, žaismingą, besišypsantį, piktą, pašėlusį, kutenantį. Tokie projektai leidžia vaikams ne tik praplėsti žinias, bet ir ugdyti pilietišką, aktyvią, atvirą ir draugišką asmenybę, formuojant aplinkosaugines nuostatas bei gamtai palankų elgesį per praktines veiklas.

Vandens nauda žmogaus organizmui ir sveikatai

Vanduo yra gyvybės ir sveikatos šaltinis, todėl labai svarbu nuo mažens diegti teisingus vandens vartojimo įpročius. Sveikatos priežiūros specialistė Lina Gurejevaitė vaikams pasakojo apie vandens naudą žmogaus organizmui, surengė linksmą viktoriną, kurios metu Aronas ir Liepa laimėjo gertuves. Vaikai ragavo vandens su citrina, gėrė mineralinį vandenį - nusakė skonio savybes.

Lopšelio-darželio sveikatos specialistė Dalytė Kinčiuvienė skaidrių pagalba plačiau papasakojo apie vandens svarbą, akcentuodama, kad sveikiausia yra gerti vandenį, o ne įvairius gazuotus, spalvotus gėrimus. Vaikai sužinojo, jog vandenį būtina gerti tam, kad būtų sveiki, stiprūs, vikrūs, žvalūs ir linksmi. Pasirodo, vaikutis per parą turi išgerti 1,5 litro vandens (t.y. net 8 stiklines vandens)! Ragaujant šaltinio vandenį ir vandenį iš čiaupo, visi nutarė, kad šaltinio vanduo daug skanesnis, gaivesnis ir, žinoma, sveikesnis. Vaikai išmoko vandens gėrimo taisykles bei smagų eilėraštuką apie vandenėlį.

Vandens savybės ir eksperimentai (STEAM metodika)

Projektų metu vaikai intensyviai tyrinėja vandens savybes ir elgesį. Grupėse atliekami įvairūs eksperimentai su vandeniu. Pavyzdžiui, „Žiogelių“ grupėje vykdytas trumpalaikis projektas „Vandens išdaigos“ supažindino su vandens savybėmis naudojant STEAM metodiką ir suteikė džiugių emocijų eksperimentuojant, tyrinėjant, atliekant bandymus.

Populiarūs vandens eksperimentai vaikams:

• „Bundantys kirmėliukai“
• „Plaukia, ar skęsta?“
• „Vandens perlų stebuklai“
• „Žibuoklės“
• „Vandens muzika“
• „Vanduo burtininkas“
• „Kas tirpsta vandenyje?“
• „Lietaus debesėlis“
• „Pradurtas maišelis“

„Viščiukų“ grupėje vyko STEAM programos projektas „Kaip vanduo draugauja su kitomis medžiagomis?“. Jo metu vaikai susipažino su vandens savybėmis ir eksperimentų metu sužinojo, kaip vanduo reaguoja sumaišytas su aliejumi (eksperimentas „Lavos lempa“), maistiniais dažais, ar tirpsta vandenyje druska (eksperimentas „Druskos kristalų auginimas“) bei cukrus, kaip spalvos pasklinda šaltame ir šiltame vandenyje, kokiomis optikos savybėmis pasižymi vanduo (eksperimentas „Kaip pasikeičia rodyklės kryptis?“), kokios medžiagos geriausiai sugeria vandenį (eksperimentas „Kaip veikia sauskelnės?“).

Ypač vaikus sudomino eksperimentas, kai pripylus pusę polietileninio maišelio vandens ir jį pervėrus pieštukais, vanduo liko maišelyje. Šis eksperimentas padėjo išsiaiškinti, kad kai polietilenas, iš kurio pagamintas maišelis, suplėšomas, jo molekulės artėja viena prie kitos - susiglaudžia.

Vaikai taip pat tyrinėja, ar tikrai ledas plūduriuoja ir kaip susidaro oro pagalvės. Sužinoję, kad driežas gali eiti vandeniu dėl tarp jo kojų susiformuojančių oro kišenių, vaikai bando sukurti panašias oro kišenes vandenyje. Šios veiklos skatina klausinėti, stebėti, ieškoti ir patirti pažinimo džiaugsmą.

Vandens tyrimai laboratorijoje

Mokytoja Rasa kartu su vaikais organizavo išvyką į nuotekų valymo įrenginius, kur vaikai matė, kokie prietaisai ir įrengimai išvalo vandenį, sužinojo, kad švarus vanduo išleidžiamas atgal į upelį.

Vaikai sugalvojo patyrinėti ir vietinio vandens telkinio vandenį. Juos mielai į mokyklą pakvietė biologijos ir chemijos mokytojos iš „Saulėtekio“ progimnazijos. Kartu su progimnazijos mokiniais mažieji „obuoliukai“ keliavo prie tvenkinio pasisemti vandens. Vandens sėmė iš balutės, iš miško pelkės ir šaltinio. Tuomet nešėsi į chemijos kabinetą ir tada prasidėjo tyrimai. Darbas STEAM laboratorijoje su esančiais prietaisais tiriant vandenį vaikams suteikė ne tik daug džiaugsmo ir žinių, bet ir sudarė galimybę patiems dalyvauti vandens PH tyrime. Vaikai mokėsi konstruoti vandens filtrus iš specialių indelių ir medžiagų (smėlio, anglies, akmens), tyrė skirtingų šaltinių vandenį - virintą, natūralų, mineralinį bei iš Ventos upės. Vaikai apžiūrinėjo vandenį su padidinamuoju stiklu, spėliojo, kokios spalvos, ragavo ir lygino skonius. Su vandeniu, parsineštu iš Ventos upės, eksperimentuota atskirai - jis skyrėsi savo spalva ir kvapu. Tyrinėdami vandens savybes įvairiais pojūčiais, atliekant įvairius bandymus: matuojant, pilstant, maišant, uostant, ragaujant, stebint, vaikai sužinojo, kur naudojamas vanduo ir be vandens nebūtų galima išsiversti. Tyrimo rezultatus vaikai fiksavo lentelėje.

Vandens apytakos ratas ir jo būsenos

Vaikai projektų veiklų metu susipažino su vandens apytakos ratu, žiūrėdami mokomuosius filmukus. Jie sužinojo, kokios yra vandens būsenos (skysta, kieta, dujinė) ir kaip vanduo keliauja garuodamas, po to virsta mažais lašiukais, kurie susikaupia debesyje, ir tuomet pradeda lyti. Iškėlę klausimą, ar tikrai taip gali būti, atlieka eksperimentą:

1. Į plastikinį indelį įdeda šiek tiek žemės ir žolės, o per vidurį pastato tuščią indelį.
2. Plastikinį indą apdengia plėvele ir priklijuoja šonus su lipnia juostele, kad nepatektų oro.
3. Ant plėvelės ties viduriu padeda kokį nors sunkesnį daiktą, kad garuodamas vanduo subėgtų į tuščią indelį.

Po dienos vaikai stebi susidariusius vandens lašiukus, kurių vis daugėja. Dar po dienos galima nuimti plėvelę ir pamatyti, kad tuščiame indelyje atsirado vandens. Vanduo, kuris buvo pagrindiniame inde, buvo sumaišytas su žole ir purvu, o mažame indelyje atsidūręs vanduo tapo skaidrus ir švarus. Vaikai tyrinėja vandens garavimo ciklą, stebi, kaip vanduo garuoja ir susidaro rasos lašeliai ant plėvelės.

Vaikai taip pat sužinojo, kad vanduo yra tikras darbštuolis - suka malūnus, gamina elektrą, kas yra liūtis, sausra, potvynis ir pan. Pasižiūri edukacinį filmuką, kaip atrodo vanduo, jei jį labai stipriai padidintume. Sužinoję, kaip atrodo vandens molekulės, panaudojant burbulinę plėvelę, įsivaizduoja, kiek daug lašiukų telpa vandens stiklinėje ar net upelyje. Per visą klasę išskleidus burbulinę plėvelę, vaikai bando suskaičiuoti burbuliukus ir įrodyti, ar tikrai vandens lašiukai tarpusavyje vienas kitą traukia.

Vanduo augalų pasaulyje

Vaikai tyrinėja, ar vanduo moka keliauti augalais. Jie stebi, kaip kinta ant palangės palikti augalai, vienus pamerkia į vandenį, kitus palieka be vandens. Bandoma apvytusią gėlę vėl pamerkti į vandenį ir stebėti, kokį poveikį daro vanduo. Stebima, ar augalais vanduo keliauja, nudažytas vanduo nudažo ir žiedus. Aptariama, ar pavyko įrodyti, kad vanduo gali keliauti augalais. Patys vaikai pasidaro stebėjimo palanges, susikarpo augalus ir pamerkia. Pedagogas tik papasakoja, kaip atlikti stebėjimo eksperimentus. Mokomasi pasiskirstyti darbais su klasės draugais, stebėti vykstančius procesus ir informuoti, jeigu kas pastebėjo pokyčius.

Tam, kad žiedas prasiskleistų, jam reikalingas vanduo ir saulė. Vaikai matė, kad be vandens augalai nuvysta, o žiedai nusidažo tokia spalva, koks yra vanduo. Žiedo skleidimosi nepavykus stebėti, atliekamas eksperimentas su popierinėmis gėlėmis. Iš popieriaus išsikerpamos popierinės gėlės, nusispalvinamos ir, sulanksčius į pumpurą, pamerkiamos į šiltą vandenį. Vaikai stebi jų skleidimąsi ir pasakoja, kad vanduo išties toks galingas, jog net popierinės gėlės sužydi. Iškelia mintį, kad vanduo yra stebuklingas ir labai naudingas žmogaus kūnui.

Vandens garsai ir judėjimas

Su vaikais bandoma iškelti klausimą, kokių žinoma dainelių apie vandenį. Žinomos dainos kaip „Tyliai gražiai“, „Lyja lietus“ sudainuojamos ir pašokamos su vaikais. Galima paleisti lietaus, upės, jūros garsus ir vaikams pabandyti sukurti šokį, papasakoti, kokią nuotaiką jiems sukėlė garsai. Natūraliai iškeliama klausimas, ar vanduo tikrai skamba? Ir atliekamas eksperimentas su stiklinėmis ir vandeniu: pripylus į krištolinį indą vandens ir pirštu braukiant per šonus, jis pradeda skambėti. Keičiant vandens kiekį, keičiasi ir garsas. Tuomet leidžiama vaikams skirtinguose stiklainiuose prisipilti vandens nuo mažiausio iki didžiausio ir pabandyti sukurti vandens gamą. Įgarsinamos natos DO, RE, MI ir t.t., o kiekviena nata turi savo spalvą, todėl leidžiama nudažyti vandenį tam tikra spalva. Naudojant SONG MAKER programėlę, vaikai gali sukurti savo melodijas, o sukurtus derinius atkartoja savo sukurtuose vandens instrumentuose.

STEAM veiklos metu kuriamos „Lašiukų lenktynės“. Joms reikia nuožulnios, trikampį primenančios trasos. Vaikai dirba komandomis, apgalvoja, iš ko pastatys pakylą, kokią plokštumą panaudos trasai ir kaip viską sutvirtins. Taip pat aptariamos vandens kelionės ir kryptys, kas nulemia tai, kad vanduo keliauja upėmis, oru, po žeme, ir kur tas sroves galima pamatyti. Keliaujama prie ežero ir stebimas vandens paviršius. Vėjui pučiant bangos ritasi į krantą. O jeigu vandenį sujudinama akmenuku, sukeltos bangos sudaro apskritimą, kuris iš mažo virsta dideliu. Grįžę į grupę vaikai popieriaus lape brėžia apskritimus nuo mažiausio iki didžiausio, tuomet žaliai nuspalvina mažiausią. Lietuvos žemėlapyje apžvelgiama, kiek upių ir ežerų yra Lietuvoje, akcentuojamos didžiausios upės - Nemunas ir Neris. Stebima, kaip upės vinguriuoja ir, tarsi kraujagyslės, maitina mūsų žemę. Samprotaujama, kiek daug džiaugsmo suteikia ežero vaizdas ir kiek jame glaudžiasi paukščių. Dar vienos veiklos metu bandoma pamatyti vandens sroves, sumaišant karštą vandenį su šaltu.

Kurdami vandens malūnus iš klasėje esančių priemonių, vaikai geriau supranta, kaip veikia vandens jėga. Internetinėse platybėse galima rasti vandens malūno ir siurblio modeliukų, kurie padeda vaikams nesunkiai sukurti savo versijas, dirbant individualiai, poromis ar komandomis.

Vandens reikšmė ir taupymas

Vaikai sužinojo, kokie yra pagrindiniai vandens teršėjai, kiek vandens per parą įvairiems poreikiams suvartoja žmogus, kad daugiausia daržovių ir vaisių sudėtyje yra vandens, kaip reikia taupyti vandenį. Jie taip pat išsiaiškino, kiek proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo, kiek proc. žemės paviršiaus dengia vanduo, kiek proc. viso pasaulio vandens pritaikyta žmonių vartojimui, kiek litrų vandens per parą išgeria žmogus, dramblys ar kupranugaris, kiek litrų vandens sunaudoja skalbyklė, kas nutinka gyvybei, kai vandens per daug, ir kas - kai jo trūksta. Šis projektas leido suprasti, kad be vandens žmogus negalėtų gyventi. Vanduo žmogų girdo ir prausia, padaro švarų ir sveiką.

Vandens valymo akcijos ir projektai

Lietuvoje ir užsienyje vyksta daugybė gamtosauginių iniciatyvų, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į vandens švarą ir svarbą. Projektas „Laimingas vanduo“ suburia tūkstančius dalyvių kasmet.

Projektų statistika (2016-2020 m.)

Vyko „Laimingo vandens“ šventės prie Baltijos jūros Giruliuose, Kurmaičiuose prie Akmenos upės, prie Šv. Akcijos kviečia dalyvauti visus - didelius, mažus ir senus; moteris, vaikus, vyrus; seneles ir senelius; tarnautojus, moksleivius, studentus; visų nacijų, bet kokio išsilavinimo ir amžiaus žmones. Visus, kam brangi gamta, žemė, tyras vanduo.

Besidžiaugdami gamtos teikiama atgaiva ir malonumais, neužmirškime pasirūpinti Ja, tuo išreikšdami savo meilę ir dėkingumą Žemei, Vandeniui. Juk mums smagiau vaikščioti, ilsėtis gražioje bei švarioje aplinkoje. Tad atvykę į parkus, gamtą prie vandens telkinių - pirmiausia apsidairykime ir apsišvarinkime. Projekto autorė teigia, kad gamta jau dūsta nuo mūsų buvimo šioje planetoje, tačiau mes vis dar abejingai ją šiukšliname. O juk galėtume to nebedaryti nors poilsio vietose, prie nuostabių Lietuvos vandens telkinių, prie Jūros, Nemuno, Neries, Vilnelės ir Vištyčio… Ji ragina: „Lietuviai, žmonės, mes galime nebešiukšlinti gamtoje, tai priešinga mūsų, tai priešinga Žmogaus prigimčiai“. VERČIAU PAKELK TAI, KĄ KITAS AR TU NUMETEI IR PASAKYK: „VANDUO, AŠ MYLIU TAVE, PRAŠAU MAN ATLEISTI, DĖKOJU IR MYLIU TAVE…“ Išreikšk pagarbą ir meilę vandeniui, žemei paprastu, regimu veiksmu. Prisijunk ir Tu. Būtinai!.. Tikiu, kad myli Žemę, kad myli švarą, tyrą vandenį. Projekto iniciatorė, “UDUMBARA” dvasinio ugdymo ir sveikatingumo centro vadovė, N. kviečia visus prisidėti prie švaros išsaugojimo.

tags: #projektai #vaikams #apie #vandeni

• Kaip sukurti stebuklą kasdien
• Šventė „Aš – mažasis šiaulietis“ Šiauliuose
• Gimimo diena ir asmenybės bruožai: ką atskleidžia savaitės diena?
• Kaladėlių įtaka vaiko visapusiškai raidai
• Pažinkite Žemaitijos scenos talentus – žymiausias dainininkes