Sausio 13-oji: Laisvės gynėjų diena vaikams
Sausio 13-oji Lietuvoje vadinama Laisvės gynėjų diena. Tai labai svarbi diena mūsų šalies istorijoje, tačiau vaikams ji gali atrodyti paini ar net bauginanti. Todėl svarbu apie ją kalbėti paprastai, ramiai ir nuoširdžiai.
Kas įvyko Sausio 13-ąją?
Prieš daugelį metų, 1991-aisiais, Lietuva norėjo būti laisva ir pati spręsti, kaip gyventi. Tačiau tuo metu buvo žmonių, kurie bandė tą laisvę atimti. Sovietų Sąjunga nebegalėjo sulaikyti Lietuvos priimtų sprendimų, tačiau toliau gąsdino, demonstravo karinę galią ir tikėjosi smurtu sunaikinti Laisvės siekį. Lietuvos žmonių laikysena buvo išbandyta 1991 metų sausį, Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš Lietuvos valstybę dienomis. Tūkstančiai beginklių žmonių stojo prieš tankais ir automatais ginkluotus Sovietų Sąjungos desantininkus, budėjo prie laužų Nepriklausomybės aikštėje, kad apgintų savo valstybę. Smurtas prieš beginklius žmones ir 1991 m. sausio aukos pabudino Vakarų pasaulio sąžinę - Lietuva sugrįžo į Europos politinį žemėlapį, o į Baltijos valstybių pastangas atstatyti savo valstybingumą pradėta žiūrėti kaip į istorinę būtinybę.
Sausio 13-osios naktį daug paprastų žmonių - mamų, tėčių, senelių, jaunimo - susirinko ginti svarbių pastatų, pavyzdžiui, Televizijos bokšto. Jie neturėjo ginklų, tik stovėjo kartu, laikėsi už rankų, dainavo ir tikėjo, kad Lietuva turi teisę būti laisva. Deja, tą naktį žuvo 14 žmonių, o daugelis buvo sužeisti. Jie žuvo tam, kad mes šiandien galėtume laisvai kalbėti lietuviškai, kelti savo vėliavą ir gyventi nepriklausomoje šalyje.
Dar 1990 metų pabaigoje buvo didinamos Lietuvos Respublikoje dislokuotos okupacinės kariuomenės karinės pajėgos, karinės mašinos vykdė reguliarų patruliavimą miestų gatvėse. Įtampą ypač padidino Lietuvoje pradėtas priverstinis 18 metų sulaukusių Lietuvos jaunuolių ėmimas į Sovietų Sąjungos kariuomenę bei konstitucine teise pasinaudojusių ir tarnybą kariuomenėje nutraukusių lietuvių persekiojimas. 1991 m. sausio 7 d. į visas tris Baltijos respublikas buvo atsiųsti kariniai pastiprinimai. Į Lietuvą buvo atsiųsta specialiosios paskirties Sovietų Sąjungos desantininkų divizija jaunuolių prievartiniam ėmimui į sovietinę armiją. Lietuvos Respublikos vadovai perspėjo jaunuolius apie grėsmes ir ragino nepaklusti šaukimams į Sovietų Sąjungos kariuomenę. Naktį iš 1991 m. sausio 7-osios į 8-ąją pagrindinėse Vilniaus miesto gatvėse pasirodė daugiau kaip 100 Sovietų Sąjungos kariuomenės tankų ir šarvuočių. 1991 m. sausio 8 d., prisidengusi kainų pakėlimu, tūkstantinė prosovietiškai nusiteikusi minia, protestuodama prieš atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, pabandė veržtis į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valstybės valdžią. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis per radiją kreipėsi į Lietuvos žmones kviesdama atvykti ginti Lietuvos nepriklausomybės. Į kvietimą paremti Lietuvos valdžią atsiliepę vilniečiai, taikiai išstūmė demonstrantus iš parlamento kiemo. 1991 m. sausio 10 d. Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas atsiuntė ultimatumą, reikalaudamas atkurti iki 1990 m. kovo 11 d. buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atmetė ultimatumą. Kitą dieną, 1991 m. sausio 11-ąją, prosovietinė organizacija „Jedinstvo“ surengė eitynes prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, reikalaudama patenkinti Sovietų Sąjungos reikalavimus. Prieš „Jedinstvo“ minią stojo tūkstančiai Lietuvos nepriklausomybės rėmėjų. Nors buvo susidariusi grėsminga situacija, provokacijų pavyko išvengti. Tą pačią, 1991 m. sausio 11-ąją, sovietų kariuomenė ėmėsi atviro smurto. Tą dieną sovietų kariai pradėjo užiminėti valstybinių įstaigų pastatus įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose, tarp jų ir Vilniuje. Žmonės rinkosi prie šių pastatų ir, tapę gyvąja barikada, saugojo Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. sausio 11 d. taip pat buvo pabandyta užgniaužti laisvą ir nepriklausomą spaudą. Priešpiet, sovietų kariškiai užėmė Krašto apsaugos departamento pastatą, o vidurdienį - Spaudos rūmus ir spaustuvę. Buvo pralietas pirmasis kraujas. Prie Spaudos rūmų pasirodžiusius sovietų kariškius pasitiko pastatą saugoję beginkliai žmonės. Į juos buvo atsukti tankų pabūklai ir desantininkų automatai. Sovietų kariškiams užėmus Spaudos rūmus, keletui dienų nutrūko pagrindinių Lietuvos laikraščių leidyba. Tačiau, jau kitą dieną, sausio 12-ąją, pasirodė pirmasis jungtinio laikraščio „Laisva Lietuva“ numeris.
Kaip tai paaiškinti vaikui paprastais žodžiais?
Galite sakyti taip: „Sausio 13-oji - tai diena, kai žmonės labai drąsiai gynė Lietuvą. Jie norėjo, kad mes galėtume gyventi laisvi, eiti į mokyklą, kalbėti savo kalba ir nebebijoti.“ Svarbu pabrėžti, kad tai buvo drąsos, o ne baimės diena; žmonės susivienijo ir padėjo vieni kitiems; dėl jų mes dabar gyvename savo namuose - Lietuvoje.
Vaikai mokosi ne tik faktų, bet ir vertybių. Sausio 13-ąją Lietuva minės Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Šiai reikšmingai sukakčiai paminėti visoje šalyje vyks atminimo renginiai ir informacinė kampanija „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“. Sausio 13-osios išvakarėse, kaip ir kasmet, įvairiose Lietuvos vietose bus uždegami atminimo laužai. Sostinėje, skambant dainoms, jie liepsnos prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. Taip pat sausio 12-ą, 21 val. ansamblis „Lietuva“ pristatys oratoriją „13“, skirtą įprasminti 1991-ųjų sausio naktį ir kviečiančią pagerbti tuos, kurių dėka šiandien gyvename laisvoje valstybėje.
Kodėl tą dieną uždegamos žvakės?
Sausio 13-osios rytą languose dažnai degamos žvakės. Jos reiškia padėką žmonėms, kurie gynė laisvę; atminimą tų, kurie negrįžo namo; šviesą, kuri nugali tamsą. Vaikui galima pasakyti: „Žvakė mums primena, kad net sunkiausiu metu žmonės gali būti geri ir drąsūs.“
Ko svarbu NEakcentuoti kalbant su vaikais?
Nereikia detaliai pasakoti apie smurtą ar ginklus. Nebūtina rodyti šokiruojančių vaizdų. Geriau kalbėti apie žmonių vienybę, drąsą ir meilę Lietuvai.
Televizijos Bokšto Šturmas
Karoliniškių mikrorajone 1981 metais pastatytas aukščiausias statinys Lietuvoje - Vilniaus televizijos bokštas yra kruvinųjų 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykių ir apgintos Laisvės simbolis. 1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą ir jį jėga užėmė, kad atimtų iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę, o patys galėtų nekliudomai transliuoti sovietinę antilietuvišką propagandą. Bokšto papėdėje gynėjų atminimui įrengtas paminklas. Sovietų Sąjungos agresijos dienomis Televizijos bokštas tapo natūraliu taikiniu dėl svarbios jo komunikacinės funkcijos. Užgrobus televizijos bokštą iš Lietuvos radijo ir televizijos būtų atimta transliavimo galimybė, sutrikdyti pagrindiniai informacijos sklaidos kanalai Lietuvos Respublikoje. Žmonės prie Televizijos bokšto pradėjo budėti dar 1991 m. sausio 9 d. Kelias paras truko nenutrūkstama bokšto sargyba, žmonės buriavosi ir šildėsi prie laužų, nenujausdami artėjančios grėsmės. 1991 m. sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato gyvybes paaukojo 14 beginklių Lietuvos laisvės gynėjų, beveik 1.000 jų buvo sužeisti. Lietuvos laisvės gynėjų atminimui prie Televizijos bokšto buvo įrengti atminimo ženklai - nedideli granito obeliskai, greta jų, vyrų žūties vietose buvo pasodinti ąžuoliukai, vienintelės žuvusios moters - Loretos Asanavičiūtės - atminimui buvo pasodinta liepaitė. Žuvusiųjų vardais yra pavadintos bokšto prieigose esančios gatvės.
Kruvinos Nakties Chronologija
1991 m. sausio 12 d., šeštadienio, vakaras Lietuvoje nežadėjo kruvinos atomazgos, atrodė, kad įtampa slūgsta, tačiau tuoj po vidurnakčio, ankstyvą sekmadienio, sausio 13-osios rytą, viskas pasikeitė. Apie 1-ą valandą ryto iš Šiaurės miestelio tankai pajudėjo link Televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos pastato. Televizijos bokšto kryptimi judėjo 16-os tankų ir šarvuočių kolona. Apie 1 val. 36 min. netikėtai nugriaudėjo pirmas tanko šūvis. Apie 1 val. 44 min. sovietų šarvuočiai pasirodė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prieigose, tačiau į pastatą nesikėsino. Nepriklausomybės aikštėje susirinkę žmonės skandavo „Lietuva“. Tuo metu prie Televizijos bokšto susidarė grėsminga padėtis. Link jo artėjanti tankų ir šarvuočių kolona paleido daugiau pabūklų šūvius. Prie bokšto buvo susirinkę keli tūkstančiai žmonių. Netrukus pasirodė dar daugiau tankų ir šarvuočių, kurie artėjo išvertę teritoriją juosusias tvoras. Tuo metu žmonės jau buvo apjuosę bokštą. Tankai ir šarvuočiai apsupo juos žiedu. Po to sekė apie dvi valandas trukęs smurtas prieš beginklius žmones. Tamsoje blyksčiojo tankų prožektorių spinduliai, griaudėjo pabūklai, kaleno automatai, į žmonių minią skriejo sprogstamieji paketai. Tankai traiškė greta stovėjusį transportą ir judėjo į beginklius žmones, bandančius sustabdyti juos savo kūnais ar plikomis rankomis. Nuo šarvuočių ir iš sunkvežimių iššokę desantininkai, šaudydami iš automatų puolė prie stovėjusių žmonių - mušdami ginklais ir šaudydami automatais, pradėjo beginklius žmones stumti nuo bokšto. Sovietų kariai šaudymą prie bokšto tęsė iki 4 val. 1991 m. sausio 13-osios naktį beginkliai Lietuvos žmonės oriai atlaikė brutalų sovietų kariškių puolimą. Ginkluoti desantininkai puolė bokštą apjuosusius žmones. Jiems padėjo tankai ir šarvuočiai, važiavę tiesiai į beginklių žmonių būrį. Apie 1.000 žmonių patyrė įvairaus sunkumo traumas, šautines žaizdas, pjautinius sužeidimus, sumušimus, kaulų lūžius, neteko klausos. 49 metų Vytautas Koncevičius (nuo šautinių žaizdų mirė 1991 m.
Lietuvos Radijo Ir Televizijos Pastato Užėmimas
1991 m. sausio 13-osios naktį visa Lietuva tapo Lietuvos radijo ir televizijos pastato užgrobimo liudininke. 1 val. 53 min. žurnalistė Eglė Bučelytė tiesioginiame televizijos eteryje pranešė apie pastato puolimą ir perdavė kvietimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatams kaip galima greičiau grįžti į parlamentą. Darbo vietose likę ir į darbą atskubėję žurnalistai, diktoriai, operatoriai, redaktoriai buvo pasiryžę nesitraukti. Tą naktį jį taip pat saugojo beginkliai žmonės. Netrukus, iš tanko pabūklo, buvo šauta į prie Televizijos pastato susirinkusius žmones, nors šauta be sviedinio, tačiau buvo sužalota daug žmonių, jiems sprogo ausų būgneliai. Desantininkai mėtė sprogstamuosius paketus, girdėjosi automatų šūviai. Sprogstamasis paketas mirtinai sužalojo Alvydą Kanapinską. Viename iš koridorių darbuotojai paslėpė įjungtą televizijos kamerą ir visas pasaulis pamatė, kaip sovietų kariai ieškojo įėjimo į studiją, kurioje tiesioginiame eteryje dirbo ir iki paskutinės minutės įvykius komentavo televizijos žurnalistė Eglė Bučelytė, pranešinėjusi kaip priešas veržiasi į kabinetus ir užima aukštą po aukšto. Į studiją įsiveržę desantininkai nutraukė visas transliacijas. Pirma nutrūko Lietuvos radijo transliacija, kur iki paskutinės akimirkos pranešimus skaitė diktorė Bernadeta Lukošiūtė. Šturmo metu, skambėjo padrąsinantys diktorės žodžiai: „Atėjo išbandymų metas. Prie televizijos ir radijo aidi šūviai. Sovietų Sąjunga visa savo jėga ir klasta, kaip ir keturiasdešimtaisiais metais, trypia mūsų laisvę ir orumą. Į mūsų namus ateina okupantai...“
SAUSIO 13-OSIOS ĮVYKIAI VAIKAMS, PAGAL VYTAUTO LANDSBERGIO PASAKOJIMĄ „SAUSIO SNIEGENOS“
Atminties Išsaugojimas
1991 m. sausio 16 d. vyko aukų laidotuvės, jose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, buvo skaičiuojama, kad palydėti žuvusiųjų atėjo beveik pusė milijono. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis iškilmingame 2017 metų Laisvės gynėjų dienos minėjime Lietuvos Respublikos Seime pabrėžė: „Sausio 13-oji mūsų atmintyje giliai įsirėžusi skaudžios netekties ir drauge - didvyriškos aukos patirtimi. Ji primena mums, už ką žuvo arba sunkiai nukentėjo tie Lietuvos vaikai, kurių atminimą kasmet pagerbiame iškilmingais minėjimais.“
Sausio 13-osios aukų atminimas yra įamžintas prie Televizijos bokšto pastatytais paminklais ir pasodintais ąžuoliukais bei liepa. Jų atminimas gyvas mūsų širdyse.
Pamokos Ir Minėjimai
Pamokų metu mokiniai prisimins, kaip sunkiai gynėjai gynė laisvę. Pasikartos ,,Tautišką giesmę" įrašant praleistus žodžius. Prisimins, kodėl Neužmirštuolė asocijuojasi su sausio 13 diena. Pagerbiant gynėjus, mokiniai išsikirps neužmirštuoles ir prisikabins prie striukių. Integruojant veiklas mokiniai atliks matematikos užduotis, kurios susijusius su pagrindiniais sausio 13 dienos įvykio simboliais.
Minintiems Laisvės gynėjų dieną vaikams kartu su tėveliais, 2B klasės mokiniai ir auklėtoja Rasa Judickienė rekomenduoja pasižiūrėti itin jautrų, nuoširdų filmuką apie Sausio 13-osios įvykius, sukurtą pagal Vytauto Landsbergio pasakojimą „Sausio sniegenos“. Sausio 13-ąją Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos IV c klasės mokiniai su mokytoja Laimute Lumbiene dalyvavo Vaikų literatūros skyriaus organizuotoje popietėje „Kaip aš suprantu Laisvę?“. Skaitydami rašytojo Liudviko Jakimavičiaus literatūros tekstą apie sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto, sužinojo apie lietuvių vienybę.
Užduočių rinkinys apie Lietuvą ir jos laisvės siekį, skirtas įvairaus amžiaus ir gebėjimų vaikams. Mažieji galės patys susikurti Laisvės gynėjų dienos simbolį. Gal ne visi žino apie bėgimo varžybas, organizuojamas minint Laisvės gynėjų dieną. Vilniuje jos vadinamos „Gyvybės ir mirties keliu“. Žodžių grandinėlė „Sausio 13-oji“ parengta keturiais skirtingais lygiais, todėl ji padės ne tik prisiminti tragiškus 1991 metų žiemos įvykius, bet ir praturtins žodyną keliais negirdėtais žodžiais. Skaitmeninis žaidimas „Pastatyk televizijos bokštą“ nėra labai įmantrus, tačiau mažiesiems skaitmeninės kartos atstovams turėtų patikti ir automatinis bokšto statymas ar jo apipavidalinimas, ir savarankiškas piešinio kūrimas, nes kiekvieną darbelį galima išsisaugoti ir atsisiųsti. Vyresniems mokiniams galite pasiūlyti dar vieną naują skaitmeninį žaidimą „Laisvės matematika“. Tai - skaitmeninis žaidimas, priminsiantis vaikams Lietuvos istoriją nuo Nepriklausomybės Akto pasirašymo iki lemtingos nakties prie Vilniaus televizijos bokšto. Žaidimo pavadinime esantis žodis matematika nereiškia, kad jis turi būti žaidžiamas tik mokantis skaičiuoti. Jis gali (ir turi) būti žaidžiamas istorijos, pilietinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių pamokose, klasės valandėlėse, konkursuose, minėjimuose. Man šis žaidimas taip pat pasitarnaus įtvirtinant tikrinių daiktavardžių rašybą, gilinant žinias apie kelintinius skaitvardžius. Šią savaitę mano mokiniai, kaip ir visos šalies vaikai, prisimena kovotojus už Lietuvos laisvę. Nors Laisvės gynėjų dienai skirtame užduočių rinkinuke yra tik vienas variantas, tačiau jis tiks ir mažiems, ir didesniems. Vieni galės dirbti savarankiškai, kitiems reikės pagalbos, tačiau pamokos mintis bus visiems vienoda - padėka už laisvę.
Pilį reikia atspausti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais. „UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas šią savaitę, tačiau jis puikiai tiks ir vasario, ir kovo mėnesio šventėms. Laiško šifravimui reikalinga „Terapinė abėcėlė“. Džiaugiuosi, kad ji nenugulė mano stalčiuose, kad vis randu progų pritaikyti ir pamokose, ir klasės valandėlėse. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan. Rytoj mano pamoką, skirtą Laisvės gynėjų dienai, papildys išsamus, suprantamas, vaizdingas ir labai jautrus senojo ąžuolo pasakojimas mažajam giliukui apie Sausio 13-osios įvykius. Tai ne vienintelis Dominyko Daunio sukurta vaizdo istorija. Žiūrint į filmukų sukūrimo datą, norisi tikėti, kad senasis ąžuolas papasakos dar ne vieną įdomią istoriją mūsų vaikams.
Prieš daugiau nei 20 metų 1991 m. sausio 13 dieną lietuviai iškovojo laisvę. Kaip jie iškovojo? Visi susikibę rankomis stovėjo ir dainavo. O sovietų sąjungos kareiviai, nors ir atvažiavo su tankais ir šautuvais, neišdrįso pulti beginklių žmonių. Vis dėl to 14 laisvės gynėjų žuvo begindami Lietuvos laisvę. Jiems mes šiandien turime būti dėkingi,kad galime važiuoti kur norime, galime laisvai sakyti, ką galvojame. Ką reiškia būti laisvu? Ats.: nesvarbu kur tu begyventum ir kaip beatrodytum, gali elgtis, kaip nori, sakyti, ką galvoji. Bet svarbu elgtis ir kalbėti taip, kad nesusipyktum su kitais žmonėmis… Tačiau būna gyvenime taip, kad pikti žmonės skriaudžia kitus: atima jų daiktus, šaiposi, netgi muša. Jei blogai elgiasi kiti vaikai,reikia pasakyti suaugusiems (auklėtojoms ar tėveliams). Jei blogai elgiasi suaugusieji žmonės, reikia pranešti policijai.
Neužmirštuolė. Atsispausdintą neužmirštuolę įsisegti į atlapą ir nešiotis visą dieną. Kareiviška košė (kad laisvės gynėjai nenusilptų, jiems atnešdavo pavalgyti kareiviškos košės, nes ji soti).
Vaikai dalinasi tuo, ką jie žino apie šią ypatingą dieną, ką yra girdėję. Galbūt tėvai ar seneliai ką nors jiems yra pasakoję? Tai labai įdomu - tos pasakojimais perduodamos, unikalios patirtys. Kalbame apie Laisvę. Kas mums yra laisvė? Kas vaikui yra laisvė? O kas valstybei yra laisvė? Galima ant didelio lapo rašyti vaikų įvardintus žodžius - kurti minčių žemėlapį apie LAISVĘ. Vaikai paprastai pateikia labai įvairių ir netgi netikėtų atsakymų apie laisvę 😊 Galiausiai apibendriname: ar žmogui laisvė yra svarbi?
Galima pažaisti ratelyje žaidimą „Bokšto statyba“. Šis žaidimas taip taikliai tinka Sausio 13-osios progai. Bokštas ir žmonių vienybė - tai taip simboliška! Mažylių grupėje galima tiesiog statyti kaladėlių bokštą. Tiesa, vienas labai aukštas bokštas tikrai grius, tad iš karto galima siūlyti statyti kelis bokštus. Jei yra galimybė, galima pasirinkti Lietuvos vėliavos spalvų kaladėles - statydami ne tik pasikartosime spalvų pavadinimus, bet ir galėsime palyginti bokštų aukščius (kokios spalvos bokštas yra aukščiausias, kuris už kurį žemesnis, o gal visi vienodo aukščio?). Galiausiai, kaip tikri bokštų gynėjai, galėsime ratu apjuosti savo statinius ir nusifotografuoti atsiminimui.
Vaikai, šiandien aš jums papasakosiu tai, ką aš pati atsimenu iš Sausio 13-osios įvykių, kurie vyko jau prieš 34 metus. Tuomet man buvo maždaug tiek metų, kiek jums dabar. Nors ir nelabai aiškiai, bet šiek tiek pamenu tuos įvykius. Žiemos dienos buvo kažkiek panašios į dabartines - tamsios, lyg ir be sniego. Oras šaltas, nemalonus. Mes su šeima gyvenome Kauno mieste. Artėjant Sausio tryliktai dienai mano tėvai susirūpinę vis klausėsi ir gaudė žinių pranešimus - kas gi vyksta mūsų šalyje? Ypač jaudino tai, kas vyksta sostinėje Vilniuje… Aš, penkiametė, nedaug supratau, bet iš tėvų elgesio, jų kalbų, jų žvilgsnių mačiau, kad tai ypatingi įvykiai- kažkas nori užgrobti mūsų šalį, panaikinti Lietuvos laisvę! Mano mama vėliau pasakojo, kad mus, mažus vaikus, sausio 12 dienos vakarą stengėsi suguldyti miegoti anksčiau, kad nesijaudintume ir nebestebėtume tų įvykių. Patys tėvai, nors garsiai to nesakė, vis svarstė ką gi dabar daryti… Televizorius visą laiką, visą vakarą, o paskui ir nakčia rodė žinių transliaciją iš Vilniaus. Žinios vis labiau neramino: miesto gatvėmis važiuoja tankai, priešai veržiasi užgrobti televizijos bokštą ir kitus svarbius objektus, girdisi šūviai… Galiausiai, nakties metu televizijos transliacija iš Vilniaus nutrūko… Mes, vaikai, miegojome. Kaip vėliau man pasakojo mama, netrukus vietoje televizijos transliacijos įsijungė Kauno radijo transliacija ir žmonės buvo informuoti, kad Vilniaus Radijo ir televizijos pastatai yra užgrobti. Mano tėvai, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos žmonių, suprato, kad, nors ir turi mažų vaikų namuose, vis dėlto laikas skubėti saugoti mūsų šaliai svarbius objektus, kurių dar nespėjo užimti priešai. Mano tėvai pasakoja, kad nakčia, palikę mus, vaikus, miegoti, o patys išskubėję į lauką, jautė su niekuo nesulyginamus jausmus: jaudulį ir drąsą, ir baimę, ir viską vienu metu… Kaukė visos Kauno miesto sirenos, skambėjo bažnyčių varpai, o gatvėse (nakties metu) buvo nesuskaičiuojamos kolonos mašinų, kuriomis žmonės važiavo link svarbių objektų. Visiškai nepažįstami žmonės stojo gatvėse ir pas save į automobilius priėmė tuos, kurie neturėjo savo mašinų. Visuomet, kai mano mama pasakoja apie šiuos įvykius, ji ypatingai pabrėžia Lietuvos žmonių vienybę - tuo laiku visi akimirksniu tapo lyg seserimis ir broliais! Mano mama pasakojo, kad tą naktį, nuvykus prie Sitkūnų radijo stoties (netoli Kauno - miesto, kuriame mes tuo metu gyvenome), ten jau buvo minia žmonių. Tai buvo paprasti Lietuvos žmonės, neturintys jokio ginklo, nieko, kuo galėtų gintis nuo priešo. Visi jie atvyko prie Lietuvai svarbių objektų, pastatų, kad savimi uždengtų ir apsaugotų nuo puolančių priešų… Susirinkę žmonės dainavo lietuviškas dainas, kalbėjo maldas, drąsino vieni kitus ir dalinosi informacija, kurios nebuvo daug. Juk niekas neturėjo mobiliųjų telefonų! Minioje sklisdavo kalbos apie tai, kad Vilniuje, prie televizijos bokšto, yra daug sužeistų ir žuvusių žmonių… Vis ateidavo informacija, kad jau ir čia artėja tankai, tad būkime susikibę, tik neišsiskirstykime - žmonės drąsino vieni kitus. Minia nesiskirstė iki pat ryto. Priešai, pamatę tokią ŽMONIŲ vienybę, nebedrįso pulti toliau. Lietuvos žmonės apgynė savo laisvę!
Ką dar galima būtų aptarti su vyresniais vaikais? Žinoma - pirmiausiai aptarti vaikams kilusias mintis, jų klausimus, jų pamąstymus ir pastebėjimus. Ką reiškia prarasti laisvę? Kas šalyje gali pasikeisti, kai ji praranda laisvę? Ar užgrobtos šalies gyventojai vis dar gali spręsti, kaip jie tvarkysis savo šalyje, kokie čia galios įstatymai ir tvarka? Kokia kalba čia bus kalbama? Kokiu raštu rašoma? Ar užgrobtą šalį turi teisę turėti savo simbolius, pavyzdžiui, vėliavą? Kaip manote, ar užgrobtos šalies žmonės gali kalbėti savo kalba? O gal ilgainiui ta kalba tampa draudžiama: nebegalima ja kalbėti, rašyti, leisti knygų šia kalba?.. Kaip manote, ar Lietuva visuomet buvo laisva šalis? Deja, ne. Mūsų šalies istorija nebuvo paprasta. Lietuviai savo šalį nuolatos turėjo ginti ir saugoti nuo priešų. Lietuva ne vieną kartą atsitiesė, atkovojo, apgynė savo laisvę, tad mūsų šaliai svarbių datų, minėtinų atmintinų įvykių turime ne vieną. Visos šios datos reiškia mūsų šalies nueitą nelengvą kelią. Gal kas nors pamenate, kokias Lietuvai svarbias datas mes kasmet minime? (klausimas vaikams)
Prasmingų, gilių, ugdančių pokalbių ir veiklų!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
