Naujagimių gaivinimas - tai gyvybiškai svarbi medicininė procedūra, kurios tikslas - atkurti ir palaikyti naujagimio gyvybines funkcijas, kai jos sutrinka. Nors gaivinimo principai kai kuriais aspektais sutampa su suaugusiųjų ar vyresnių vaikų gaivinimu, naujagimių atveju yra specifinių niuansų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje per pirmąjį gyvenimo mėnesį 2018 metais mirė 2,5 mln. naujagimių, o kiekvieną dieną miršta apie 7000 naujagimių. Tai pabrėžia tinkamo ir savalaikio gaivinimo svarbą.
Kruopštus pasiruošimas yra sėkmingo naujagimių gaivinimo pagrindas. Gimdymo palatos akušeris, atvykus gimdyvei į gimdymo palatą, turi įjungti gaivinimo stalelio šilumos šaltinį, kad naujagimiui būtų užtikrinta optimali temperatūra. Gimus naujagimiui, paguldžius ant gaivinimo stalelio, būtina įvertinti jo aktyvumą, atsižvelgiant į kvėpavimą, raumenų tonusą ir širdies susitraukimų dažnį (ŠSD).

Jei pirmojo siurbimo metu intubaciniame vamzdelyje yra mekonijaus, būtina įvertinti ŠSD. Jei ŠSD didesnis kaip 100 k./min., dar kartą intubuojama ir siurbiama iš trachėjos. Jei ŠSD mažiau 100 k./min., įvertinamas kvėpavimas. Jei naujagimis kvėpuoja, atliekami pirmieji gaivinimo veiksmai. Jei naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja, nedelsiant pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) pro veido kaukę.
Jei atlikus pirmuosius gaivinimo veiksmus naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja ir (arba) širdies susitraukimų dažnis nesiekia 100 k./min. ir (ar) išlieka centrinė cianozė, tiekiant 100 proc. deguonį, pradedama DPV pro kaukę, atliekant 5 įpūtimus. Po 5 įpūtimų vertinamas ŠSD. Jei ŠSD nedidėja, vertinama, ar įpūtimo metu juda krūtinės ląsta. Efektyvi ventiliacija atliekama 40-60 k./min. Greičiausiai apie 61,0 proc. slaugytojų žinojo pirmuosius naujagimio gaivinimo veiksmų trukmę, įpūtimų skaičių per 30 sek., paspaudimų ir įpūtimų santykį, vienkartinę epinefrino dozę.
Jei deguonies nėra, ventiliacija pradedama kambario oru. Bet jei gaivinant 90 sek. išlieka bradikardija mažiau nei 60 k./min. ir nepakankama oksigenacija, skiriamas 100 proc. deguonis. Deguonies tėkmės matuoklis atsuka deguonies tėkmės matuoklį, kad į ventiliatorių eitų 8 l/min. Įpūtimų slėgis yra individualus. Neišnešiotiems naujagimiams (mažesnės nei 32 sav. gestacijos), DPV kvėpavimo maišu pradedama 21-30 proc. deguonies koncentracija. DPV metu pradinis įpūtimo slėgis yra 20-25 cmH2O. Jei oksigenacija mažesnė už nurodytą, skiriamas deguonis 5 l/min.

Jei ventiliacija pro kaukę tęsiasi ilgiau nei kelias minutes, į skrandį įkišamas 8F numerio maitinimo kateteris, prijungiamas 20 ml švirkštas, ištraukiamas oras iš skrandžio.
Per 30 sek. laringoskopuojant vizualizuojamas balso plyšys ir į trachėją įkišamas intubacinis vamzdelis iki balso stygų žymos. Jei intubacija užsitęsia daugiau kaip 30 sek., reikėtų grįžti prie DPV pro kaukę. Mažesnės nei 30 sav. gestacijos naujagimiams taikoma specifinė intubacijos strategija.

Jei 30 sek. taikant DPV ir dar 45-60 sek. po intubacijos širdies susitraukimų dažnis išlieka mažiau nei 60 k./min., pradedami krūtinės ląstos paspaudimai. Krūtinkaulio spaudimo vieta - apatinis krūtinkaulio trečdalis, kuris yra žemiau linijos, jungiančios spenelius, virš krūtinkaulio kardinės ataugos. Paspaudimai ir įpūtimai koordinuojami: trys paspaudimai ir vienas įpūtimas. Paspaudimų ir įpūtimų santykis, nepriklausomai nuo gaivintojų skaičiaus, turi būti 3:1. Tai reiškia, kad po 3 paspaudimų atliekamas 1 įpūtimas. Per 2 sekundes atliekama 3 paspaudimai ir 1 įpūtimas. Per 1 minutę atliekama 90 paspaudimų ir 30 įpūtimų. KLP atliekami dviem nykščiais arba dviem pirštais.
Jei po 45-60 sek. KLP ir DPV širdies susitraukimų dažnis išlieka mažiau nei 60 k./min., skiriamas epinefrinas. Epinefrinas švirkščiamas į virkštelės veną. Skiriamo naujagimiui epinefrino koncentracija turi būti 1 : 10 000. Toks tirpalas ruošiamas 1 ml švirkšte: pritraukiama 0,1 ml 0,1 proc. epinefrino ir 0,9 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo. Tokio tirpalo dozė į virkštelės veną: 0,1-0,3 ml/kg srove. Sušvirkštus epinefrino 0,1 ml/kg dozę, tęsiama DPV ir KLP 45-60 sek. Jei širdies dažnis nedidėja, praėjus 3-5 min. gali būti skiriama antra epinefrino dozė.
Jei įtariama, kad yra hipovolemija, į virkštelės veną švirkščiama cirkuliuojantį kraujo tūrį atkuriančio tirpalo. Švirkščiama 10 ml/kg 0,9 proc. natrio chlorido arba Ringerio laktato tirpalo.
Žemiau pateikiamas supaprastintas naujagimių gaivinimo algoritmas, siekiant aiškumo ir greito informacijos suvokimo.

| Veiksmas | Aprašymas | Trukmė/Dažnis |
|---|---|---|
| Pasiruošimas | Įjungti gaivinimo stalelio šilumos šaltinį | Prieš gimdymą |
| Pirminis įvertinimas | Kvėpavimas, raumenų tonusas, ŠSD | Iškart po gimimo |
| DPV pro kaukę | Pradėti 5 įpūtimais, jei nekvėpuoja ar ŠSD < 100 k./min. | 40-60 k./min. |
| Deguonies tiekimas | Pradėti kambario oru, esant bradikardijai < 60 k./min. - 100% O2 | Pagal poreikį |
| Trachėjos intubacija | Jei DPV pro kaukę neefektyvi | Iki 30 sek. |
| KLP ir DPV | Jei ŠSD < 60 k./min. po 30 sek. DPV | 3 paspaudimai : 1 įpūtimas (90 paspaudimų / 30 įpūtimų per min.) |
| Epinefrinas | Jei ŠSD < 60 k./min. po KLP ir DPV | 0,1-0,3 ml/kg į virkštelės veną |
| Tirpalo švirkštimas | Jei įtariama hipovolemija | 10 ml/kg 0,9% NaCl ar Ringerio laktato tirpalo |
tags: #sam #naujagimiu #gaivimas