Bronchinė astma vaikams: simptomai, gydymas ir pagalba

Bronchinė astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuriai būdingi pasikartojantys dusulio ir kosulio priepuoliai, ypač intensyvėjantys naktį ir ryte. Tai viena dažniausių lėtinių ligų, kuria visame pasaulyje serga apie 300 milijonų žmonių. Astma gali prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, tačiau dažniausiai ja suserga vaikai, kai jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Daugumai astma sergančių vaikų pirmieji ligos simptomai pasireiškia sulaukus 5-ojo gimtadienio. Dėl astmos priepuolių vaikui gali būti sunku lankyti darželį ar mokyklą, o ligoniai dažniau atsiduria ligoninėse.

Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 proc. žmonių. Ši liga dažniausiai prasideda vaikystėje, pusė atvejų išryškėja iki 10 metų. Berniukai serga du kartus dažniau nei mergaitės, bet apie 30 gyvenimo metus sergamumo dažnis susilygina. Šia liga dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse.

Nors tikslios astmos priežastys nėra žinomos, manoma, kad svarbiausią vaidmenį atlieka genetinis polinkis kartu su aplinkos dirgikliais. Vaikui augant tinkamoje aplinkoje, liga gali nepasireikšti. Riziką susirgti astma didina ir kiti veiksniai: astma sergantys ar alergiški asmenys šeimoje, kitos alerginės ligos (šienligė, atopinis dermatitas, maisto alergija), dažnos kvėpavimo takų infekcijos, tabako rūkymas (taip pat ir pasyvus rūkymas), oro tarša. Vaikams ypač pavojinga augti aplinkoje, kurioje rūkoma, nes tai didina astmos išsivystymo riziką. Manoma, kad vaiko riziką susirgti astma žymiai padidina ir mažas gimusio kūdikio svoris. Taip pat svarbus vaidmuo tenka gyvenimo būdo ir psichologiniams veiksniams: nuolatinis stresas, miego trūkumas ir emocinė įtampa gali sustiprinti simptomus.

Dažniausia bronchinės astmos atsiradimo priežasčių yra alergija įkvepiamiems alergenams (žiedadulkės, naminiai gyvūnai, dulkių erkės, pelėsis ir kt.). Alerginė astma yra glaudžiai susijusi ir su kitomis atopinėmis ligomis (alergine sloga, atopiniu dermatitu). Dusulio priepuolius gali išprovokuoti fizinis krūvis, aštrūs kvapai, rūkalų dūmai, šaltis, stresas.

Bronchinės astmos simptomai vaikams

Ne visiems vaikams pasireiškia identiški astmos simptomai. Tačiau yra keletas būdingų požymių, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį:

• Dažni kosulio priepuoliai: Jie gali pasireikšti vaikui žaidžiant ar juokiantis, ypač sustiprėti naktį arba po nakties miego. Skirtingai nei peršalimo atveju, kosulys gali tęstis savaites ir nebūti lydimas karščiavimo.
• Padažnėjęs kvėpavimas arba dusulys: Vaikui gali būti sunku įkvėpti, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, reikia daugiau pastangų iškvėpti. Šis pojūtis neretai sustiprėja naktį arba anksti ryte.
• Švokštimas: Girdimas kaip švilpiantis garsas kvėpuojant, atsirandantis dėl susiaurėjusių bronchų. Jis gali pasireikšti tik fizinio krūvio metu, sergant peršalimo ligomis ar kontaktuojant su alergenais.
• Spaudimo jausmas krūtinėje: Kai kurie pacientai jaučia, kad krūtinė yra „suspausta“ ar „apkabinta“.
• Silpnumas ir nuovargis, energijos stygius: Dėl kvėpavimo sutrikimų vaikas gali jaustis pavargęs ir neturėti energijos.

Prasidėjus priepuoliui, astmos simptomai gali tapti dar intensyvesni. Priepuolis gali stiprėti po truputį, bet gali būti ir staigus. Kartais šie priepuoliai netgi gali kelti pavojų gyvybei. Kai priepuolis stiprus, ligoniui stinga oro, pamėlsta lūpos ar visas veidas.

Diagnozavimas

Diagnozuoti astmą vaikams, ypač mažiems ir ne priepuolio metu, yra labai sudėtinga, nes simptomai yra nespecifiniai ir panašūs į kitų ligų. Be to, mažiems vaikams neįmanoma atlikti plaučių funkcijos tyrimų, padedančių diagnozuoti šią ligą. Svarbu, kad tyrimai būtų kompleksiniai ir detalūs.

Pagrindiniai diagnostikos metodai:

• Spirometrija: Tai kvėpavimo (plaučių) funkcijos tyrimas, kurio metu įvertinamas iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekis bei greitis. Tai vienas svarbiausių tyrimų diagnozės patvirtinimui.
• Bronchų jautrumo matavimas: Padeda įvertinti bronchų reakciją į įvairius dirgiklius.
• Įkvepiamų / maisto alergenų kraujo tyrimai: Nustato, kokiems alergenams vaikas yra jautrus.
• Bendras imunoglobulino E tyrimas: Padeda įvertinti bendrą organizmo alerginę būklę.

Gydymas

Astmos gydymas parenkamas pagal simptomų sunkumą ir dažnį. Svarbiausi astmos gydymo tikslai yra gera simptomų kontrolė, normalaus kasdienio aktyvumo palaikymas, minimalios paūmėjimo rizikos užtikrinimas. Gydymas skiriasi tarp priepuolių ir jų metu.

Gydymas priepuolio metu

Priepuoliui nutraukti vartojami trumpai veikiantys bronchus plečiantys vaistai (pvz., salbutamolis, fenoterolis). Šie vaistai atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis ir padeda greitai atkurti normalų kvėpavimą. Kitas žingsnis - padėti surasti kvėpavimą lengvinančių vaistų ir paraginti jų įsipurkšti. Vaistų efektas turėtų pasireikšti po 5 minučių.

Gydymas tarp priepuolių

Šio gydymo tikslas - kontroliuoti uždegimą kvėpavimo takuose ir užkirsti kelią priepuoliams.

• Palaikomojo gydymo vaistai: Tai inhaliuojami gliukokortikosteroidai, kurie slopina kvėpavimo takų uždegimą, kontroliuoja simptomus ir sumažina paūmėjimo riziką. Jie vartojami reguliariai, net ir tada, kai simptomų nėra.
• Bronchus plečiantys vaistai: Gali būti skiriami ilgai veikiantys bronchus plečiantys vaistai, kurie padeda palaikyti kvėpavimo takų atvirumą.
• Papildomi vaistai: Skiriami pacientams, sergantiems sunkia astma, kai palaikomasis gydymas maksimaliomis dozėmis nėra efektyvus. Tai gali būti leukotrienų receptorių antagonistai ar biologinė terapija.
• Specifinė alergenų imunoterapija: Jei ligą sukelia alergija, gali būti taikoma ši terapija.

Taikant šiuolaikinį gydymą, priepuolių pasikartojimas gerokai sumažėja, todėl ligonis gali gyventi visavertį gyvenimą. Tinkamai nesigydant, astmos priepuoliai vis dažnėja, vystosi plaučių pažeidimas, sutrinka širdies veikla.

Ar astma gali praeiti?

Daugelis tėvų domisi, ar astma gali praeiti. Svarbu žinoti, kad jei vaiko kvėpavimo takai yra jautrūs, tokie jie išliks visą gyvenimą. Tačiau maždaug pusei astma sergančių vaikų sulaukus paauglystės ligos simptomai gerokai sušvelnėja ar visai praeina. Tad ji kuriam laikui gali praeiti, tačiau sulaukus 30-40 m. astmos simptomai gali ir vėl pasireikšti.

Svarbiausia - tinkamai diagnozuoti ir gydyti astmą, kad būtų užtikrinta gera vaiko gyvenimo kokybė ir išvengta galimų komplikacijų.

tags: #bronchine #astma #vaikui #pagalba

• Rūkančių nėščiųjų rizika ir apžvalga
• išsamus gidas: kaip pasirinkti geriausią kūdikio nešioklę
• Svarbi informacija apie ligoninės lankymą
• išbandykite picą su pienu ir kiaušiniais
• Atraskite idėjas nepamirštamam karnavalui vaikų darželyje.