Vaiko globos atsisakymas: priežastys, pasekmės ir pagalba šeimai

Atvejai, kai tėvai nusprendžia atsisakyti savo vaikų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams nėra labai retas reiškinys.

Nors Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių atsisakyti savo vaiko, tačiau, deja, skyriaus darbo praktikoje per metus pasitaiko ne vienas atvejis, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko ir jo atsisakantys.

Specialistai tai vertina kaip Lietuvos įstatymų pažeidimą bei tėvų valdžios nepanaudojimą ar priešingą naudojimą vaiko geriausiems interesams. Tačiau smerkti ar bausti už tai tėvų nesiekiama. Priešingai - stengiamasi kuo greičiau ištiesti šeimai pagalbos ranką.

„Tėvų sprendimas nebeauginti savo vaiko ir jo atsisakyti rodo, kad šeimoje yra kompleksinių problemų, su kuriomis tėvai yra patys nebepajėgūs susidoroti. Tokiais atvejais stengiamės kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti situaciją ir patiriančiai krizę šeimai inicijuoti visokeriopą pagalbą. Noriu pasidžiaugti, kad turėjome ne vieną sėkmės atvejį, kai tėvai, supratę, jog su šeimoje kilusiomis problemomis nėra palikti vieni, priima teikiamą pagalbą, persigalvoja - siekia toliau auginti savo vaikus ir tinkamai vykdyti tėvo bei motinos pareigas“, - pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyresnioji patarėja Gabrielė Platakytė.

Sėkmės atvejų, pasak jų, būna daugiau nei nesėkmingų. Šeimos raginamos nebijoti ir drąsiai kreiptis į vaiko teisių specialistus, jei susiduria su vaiko auginimo, auklėjimo ar kitomis problemomis.

Priežastys, dėl kurių tėvai nusprendžia atsisakyti savo vaikų

Vaiko teisių specialistų teigimu, pasitaiko atvejų, kai auginti savo vaikelį atsisako ką tik pagimdžiusios mamos. Kai kurios apie tai pareiškia dar ligoninėje, kai kurios - jau išėjusios iš jos.

Priežasčių, kodėl mamos priima tokį sprendimą, gali būti labai daug. Pavyzdžiui, prasta psichologinė mamos savijauta, sunki materialinė padėtis, nepalanki socialinė aplinka, komplikuoti santykiai su vaiko tėvu arba šių priežasčių kompleksas.

Valstybės vaiko teisių gynėjams ilgam į atmintį įstrigo vienos jaunos mamos istorija, kuri vaiko teisių ir kitų specialistų pastangų dėka baigėsi sėkmingai.

„Gavau pranešimą iš ligoninės, kad naujagimį pagimdžiusi mama pasakė jo neauginsianti, nes neturi tam sąlygų ir galimybių. Nuvykome į ligoninę ir, bendraujant su mama, pastebėjome, kad moters psichologinė savijauta labai prasta. Ji jau augino dvejų metų dukrą. Pastojusi nuo smurtaujančio sugyventinio, paliko jį ir išsikraustė gyventi pas giminaičius. Jaunos moters gaunamas pajamas sudarė tik pašalpa už dukrą bei jos pačios našlaičio pensija. Santykiai su giminaičiais, pas kuriuos ji buvo apsistojusi, taip pat buvo komplikuoti. Moteris sakė mananti, jog atiduoti vaiką būtų geriausias sprendimas dėl jo paties ateities“, - pasakoja vaiko teisių gynėja N. Šaveiko, nedelsiant organizavusi psichologinės, teisinės ir socialinės pagalbos teikimą šiai moteriai.

Dabar jau dvejų metų berniukas auga su mama, kuri, padedama specialistų, šiuo metu gyvena visavertį gyvenimą kartu su abiem savo vaikais.

Pasak vaiko teisių specialistų, dažniausiai pasitaikanti priežastis, kodėl tėvai nusprendžia nebeauginti vyresnio amžiaus vaikų, yra netinkamas vaiko elgesys, ypač paauglystėje, kai vaikas maištauja, susideda su blogais draugais, svaiginasi ar net nusikalsta.

Pasak G. Platakytės, destruktyvus vaiko elgesys dažniausiai rodo, kad jam būtinas ne tik tėvų supratingumas, priėmimas ir parama, bet neretai ir specialistų pagalba visai šeimai, siekiant padėti spręsti iškilusius sunkumus.

Vaikai atvedami pas vaiko teisių gynėjus pagąsdinti

Pasitaiko atvejų, kai tėvai, nerasdami bendros kalbos su maištaujančiu paaugliu, atveda jį į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareiškia, kad jo atsisako. Ne visada tai būna rimtas ketinimas, kartais tai būna tiesiog bandymas įbauginti ir suvaldyti paauglį, bet vaiko teisių gynėja pabrėžia, kad toks elgesys yra jokiu būdu nepriimtinas, nes tai - psichologinis smurtas.

„Tai nėra priimtinas būdas spręsti vaiko netinkamo elgesio problemas. Tėvai turėtų suvokti, kad toks ar panašus elgesys su vaiku jam įstringa ilgai į atmintį ir nepadeda ir taip vaikui sudėtingu paauglystės laikotarpiu išlaikyti pozityvų, patikimą ryšį su tėvais. Tėvams taip pasielgus, gali būti, kad bus užkirstas bet koks kelias į vaiko širdį. Bus prarasta galimybė kurti tokį santykį su vaiku, kuriame jis jaustųsi tėvų mylimas, laukiamas, saugus ir galintis tėvais pasitikėti“, - pažymėjo G. Platakytė.

Vaiko teisių specialistai taip pat susiduria su atvejais, kuomet vaikai yra auginami vieno iš tėvų ir, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių tas tėvas nebegali auginti vaikų, net ir suradus kitą vaiko įstatyminį atstovą, šis visgi neprisiima atsakomybės auginti savo vaiko.

Vaiko atsisakančios šeimos išgyvena didelę krizę

Vaiko teisių specialistų teigimu, pirmas jų darbas būna ne atkalbėti tėvus nuo sprendimo atsisakyti auginti savo vaiką, o, atsižvelgiant į tokį tėvų pasirinkimą ir elgesį, įvertinti situaciją, ar vaikui saugu augti šeimoje ir tada priimti sprendimą, ką daryti toliau.

„Faktas, kai vaiko atsisakoma, yra akivaizdus signalas, jog šeima išgyvena didelę krizę, jog problemos joje greičiausiai yra įsisenėjusios. Tada, siekiant geriausių vaiko interesų, turime įvertinti esamą situaciją šeimoje. Kiekviena situacija būna individuali, tačiau visada teikiame pirmenybę vaiko biologinei šeimai, tai yra, siekiame, jei įmanoma, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje. Kad šeimos įveiktų krizę, teikiama visa įmanoma parama ir pagalba“, - teigia G. Platakytė.

Siekiame, jei įmanoma, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje.

Kokia pagalba šeimai yra teikiama?

Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, normaliai raidai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos visoje Lietuvoje.

Atlikus vaiko situacijos vertinimą, taip pat inicijuojamas atvejo vadybos paslaugų teikimas. Jas teikia vietos savivaldybė.

Kartu su savivaldybe ir kitomis institucijomis šeimai yra siūloma psichologinė pagalba, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo, atkūrimo ir palaikymo kompleksinės paslaugos.

Tėvams rengiami pozityvios tėvystės kursai, kuriuose mokoma spręsti tarpusavio konfliktus, auklėti vaiką be smurto, pozityviai, organizuojama kita reikalinga pagalba šeimai ir vaikui.

Šeimai taip pat siūlomos šeimos terapeuto-mediatoriaus konsultacijos, kuriose stengiamasi atkurti tėvų ir vaikų ryšį, pasitikėjimą, mokoma naujų bendravimo formų, auklėjimo būdų.

Jei reikia, yra siūlomas priklausomybės ligų gydymas, konsultavimas, tarpininkavimas.

Vaikams teikiamos užimtumo organizavimo paslaugos.

Kartais, kai dėl patiriamų vaiko auklėjimo ir auginimo sunkumų situacija šeimoje yra ypač sudėtinga, kai paaiškėja, kad tėvai vaiko neprižiūri, smurtauja, vaikui yra organizuojama laikinoji globa, kol šeimai teikiamos minėtos paslaugos.

Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui ir, šiai pagalbai nedavus pozityvių rezultatų bei šeimos situacijai nesikeičiant, tėvams nededant pastangų keisti susidariusią situaciją, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą).

Tačiau ir tokiu atveju šeimai toliau siūlomos tęstinės atvejo vadybos paslaugos, siekiant pokyčių, kad vaikas galėtų augti su savo tėvais.

Teisiniai aspektai ir teismų praktika

Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų globėjos.

Tarnyba nurodė, kad vaikams buvo nustatyta laikinoji globa šeimoje. Nepilnamečių biologinė motina pranešė, kad lankydama nepilnamečius vaikus pastebėjo netinkamą jų priežiūrą: vaikai nešvarūs, purvini, matyti mušimo žymių.

Atliekant vaikų globos priežiūrą nustatyta, kad globėja neužtikrina vaikų bendravimo su biologine šeima, globotiniai ją ir jos sutuoktinį vadina tėvais.

Globėja, spręsdama vaikų auklėjimo, adaptacijos ir kitus su vaikais susijusius klausimus, nebendradarbiavo su specialistais, neteikė vaikams reikalingos pagalbos užmezgant saugius ir patvarius ryšius, neužtikrino vaikų tinkamo kontakto su biologine šeima.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino ir nutarė leisti paimti nepilnamečius iš jų globėjos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (bylos Nr. e3K-3-182-916/2020) nutarė atsisakyti tenkinti Tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra Tarnybos atlikto veiksmo - vaiko paėmimo - patvirtinimas, o ne leidimas atlikti veiksmą, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

Pirmiausia Tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas.

Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek Tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir, kiek įmanoma, tarpusavyje suderinti.

Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką.

Vertindamas Tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad laikinieji globėjai, teikdami paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, turi leisti Tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą.

Tais atvejais, kai vaiko laikinasis globėjas negali užtikrinti geriausių vaiko interesų šeimoje, Tarnyba turi arba paimti vaiką iš laikinojo globėjo šeimos skubiai, jei vaikas yra jam nesaugioje aplinkoje esamuoju momentu, arba spręsti dėl vaiko globėjo pakeitimo ar nušalinimo nuo pareigų.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų yra trauminė patirtis vaikui, todėl Tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą, esant pranešimui apie galimai vaikui kylantį pavojų, neleidžia įvertinti vaiko situacijos, neįsileisdami Tarnybos specialistų, neatvykdami į Tarnybą ar kitais būdais sudarydami kliūtis situacijai įvertinti, Tarnyba turi imtis skubių priemonių vaikui iš šeimos paimti, prireikus pasitelkdama tam policijos pareigūnus.

Teisėjų kolegija nurodė, kad vaiko globa nėra alternatyvi tėvystės forma, tai - paslauga vaikui, už kurios tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę.

Vaiko globos (rūpybos) organizavimas

Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.

Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams, steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.

Globos rūšys:

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Globos formos:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.
• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
• Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.
• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.

Globėjas (rūpintojas)

Globėjas (rūpintojas) - asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo.

• Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
• Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.

21-65 m. asmenys turintys sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).

Žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint tapti globėju (rūpintoju):

1. Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.
3. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai: Prašymas, Sveikatos pažyma 046/a formos; Vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju forma.
4. Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
5. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.
6. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą* dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai).
7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą, paramą, kvies Jus aktyviai įsilieti į globėjų (rūpintojų) bendruomenę.

*Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.

Parama globėjui (rūpintojui)

Tapus globėju (rūpintoju), visą globos (rūpybos) laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda, kurie suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, suteiks įvairiapusę paramą ir pagalbą, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose, renginiuose.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka, taip pat skirti vienkartinę materialinę pagalbą (įsikurti, gydytis ir pan.) ar kitas išmokas.

tags: #vaiko #globos #atsisakymas

• Vaikų žaidimai
• kodėl mamos pienas yra geriausias maistas kūdikiui
• Plagiocefalijos prevencija
• Vadovas naujagimio tėvams ir lankytojams
• ką daryti, kai vaikas nustoja kalbėti