Rusijos demografinė situacija kelia rimtą susirūpinimą. Remiantis naujausiais duomenimis, šalyje fiksuojamas rekordinis gimstamumo mažėjimas, kuris tęsiasi jau devynerius metus iš eilės. Nepaisant valdžios pastangų skatinti gyventojų skaičiaus augimą, šie veiksmai, atrodo, neduoda norimų rezultatų.
Oficialiais duomenimis, 2023 metais Rusijoje gimė 1,264 mln. vaikų - mažiausias skaičius nuo 1999 metų. Naujagimių skaičius Rusijoje krinta jau 9 metus paeiliui. Per pirmąjį 2024 metų pusmetį Rusijoje gimė 599,6 tūkst. naujagimių - 16,6 tūkst. mažiau negu pernai tuo pat laikotarpiu (3 proc. kritimas). Birželį Rusijoje gimė vos 98,6 tūkst. vaikų - 6 proc. mažiau nei pernai, tai buvo antirekordinis rodiklis šiuolaikinėje Rusijoje. Demografo Aleksejaus Rakšos teigimu, visi šių metų pirmojo pusmečio mėnesiai buvo „atirekordiniai“ per visą statistikos vedimo istoriją.
Tai kelia nerimą, ypač turint omenyje, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą ragino gyventojus susilaukti daugiau vaikų, net ir pateikė pavyzdį iš viduramžių Rusios - po 8 vaikus.
Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad beveik trečdalis (30,6 proc.) rusų nusprendė atidėti vaikų planavimą ar išvis atsisakyti vaikų susilaukimo idėjos. Pagrindinės priežastys, kurios skatina tokį sprendimą, yra šios:
Mokslo žurnale „Voprosy ekonomiki“ publikuotuose tyrimo rezultatuose ir komentaruose skelbiama, kad dauguma tų, kurie prieš metus Rusijoje planavo susilaukti vaiko, - 60,2 proc. - pareiškė, kad nekeis savo ketinimų. Tačiau net 14 proc. iš anksčiau planavusių susilaukti vaiko atideda tai neapibrėžtam laikotarpiui, 6,3 proc. - atidėti metams ar dviem, o 9,5 proc. visiškai atsisakė idėjos susilaukti vaiko. Dar 9,2 proc. atsakiusių į klausimus žmonių nusprendė paspartinti procesą.

Rusijoje ne tik krinta gimstamumas, bet ir sparčiai auga mirtingumas. JT prognozuoja, kad Rusijoje šis procesas tęsis ir ateinančiais dešimtmečiais. Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento skaičiavimais, iki 2070-ųjų pabaigos mirtingumas Rusijoje kasmet viršys gimstamumą 500-700 tūkst. žmonių. Iš viso iki 2100 m. dėl natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo šalis neteks apie 40 mln. žmonių. Apie pusę šio demografinio nuosmukio kompensuos migracija. Tačiau net ir atsižvelgus į migrantus, Rusijos gyventojų skaičius toliau mažės: nuo dabartinių 145,2 mln. žmonių 2035 m. jis sumažės iki 140 mln. žmonių, 2050 m. - iki 136,2 mln. žmonių, o 2075 m. - iki 128,64 mln. žmonių. Remiantis JT prognozėmis, 2100 m. Rusijoje gyvens 126,43 mln. žmonių - mažiausiai nuo 1965 m.
Rosstato statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį mirčių skaičius išaugo 4 proc. Rezultatas: per 6 mėnesius Rusija dėl natūralaus gyventojų netekimo neteko dar 272,5 tūkst. žmonių.
Istorinis kontekstas rodo, kad demografinės problemos Rusijoje nėra naujiena. Sovietmečiu, po karo, 1945 metais įsigaliojęs Sovietinės Rusijos Šeimos kodeksas buvo giliai stalinistinis ir galiojo apie 10 metų. „Įdomu tai, kad prieš tai Rusijoje, iki 1936 metų veikė kitas kodeksas, kuris buvo priimtas 1918 metais, iškart po Spalio socialistinės revoliucijos, su keliais pataisymais ir jis buvo labai liberalus: įteisino visas neregistruotas santuokas, jos buvo prilygintos oficialiai registruotoms santuokoms, visiškai laisvas ir valstybės apmokamas buvo nėštumo nutraukimas“, - pasakoja Lyčių lygybės centro direktorė Dalia Leinartė.
Būtent liberalusis Šeimos kodeksas Rusijoje sukėlė sumaištį: gatvėse vaikščiojo tėvų neturintys vaikai, motinos buvo paliekamos likimo valiai, nes jų vyrai susiradę kitas partneres pradėdavo naują gyvenimą, o valstybė vienišoms mamoms neteikė jokios paramos. Dėl šios priežasties 1936 metais buvo sugriežtintos santuokos ir skyrybų tvarka, taip pat nėštumo nutraukimo procedūros.
Lietuvoje įsigaliojęs naujasis šeimos kodeksas sovietmečiu buvo itin griežtas - jis ne tik draudė santuokas su užsieniečiais, bet ir skatino ką tik pagimdžiusias mamas grįžti į darbą. Darželių tinklas, nors ir buvo kuriamas, neatliko savo funkcijos dėl per mažo skaičiaus ir milžiniškų eilių. Pasak D. Leinartės, motinos dažnai turėdavo nešti vaikus į darbą arba tikėtis artimųjų pagalbos, nes valstybė nesuteikdavo pakankamos finansinės paramos.
Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos atlikta apklausa parodė, kad karas Ukrainoje yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl rusai atideda ar atsisako vaikų susilaukimo. Tai rodo, kad dabartinė politinė situacija ir tarptautiniai santykiai daro didelę įtaką asmeniniams sprendimams dėl šeimos planavimo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą ragino moteris gimdyti daugiau vaikų, o vyriausybė ėmėsi priemonių skatinti gimstamumą, pavyzdžiui, didinant išmokas už pirmą ir kitus vaikus. Nuo 2024 m. už pirmą gimusį vaiką šeima ar vienišas tėvas ar motina gaus apie 466 tūkst. rublių (apie 6 770 eurų). Už antrą ir visus kitus vaikus mokama vienkartinė išmoka bus didesnė - 616 tūkst. rublių (apie 8 950 eurų). Tačiau, kaip rodo apklausos rezultatai, šios priemonės kol kas nekompensuoja neigiamų demografinių tendencijų.
Rusija, būdama didžiausia pasaulio šalis pagal plotą, pasižymi itin mažu gyventojų tankumu - vidutiniškai 8,3 žmogaus kvadratiniam kilometrui. Tai viena rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Palyginimui, bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 45 žm/km².
Rusijoje gyvena daugiau kaip šimto tautybių žmonės. Sparčiai auga kinų skaičius, ypač Sibire ir Primorės krašte. Kinai - sparčiausiai auganti Rusijos tautinė mažuma.
Nors straipsnio pagrindinė tema yra demografinės tendencijos, verta paminėti ir kultūrinį aspektą, susijusį su Rusija. Rusijoje Naujieji metai švenčiami du kartus: gruodžio 31-osios naktį ir sausio 13-osios naktį (Senieji naujieji metai). Tai susiję su Julijaus ir Grigaliaus kalendorių skirtumais. Tradiciškai ant stalo dedami nacionaliniai patiekalai, o dovanas dalija Senis Šaltis su Snieguole. Senųjų naujųjų metai dažnai švenčiami ramiau, su šeima, burtais ir tradicinėmis giesmėmis.

Rusijos demografinė situacija yra sudėtinga ir daugialypė. Gimstamumo mažėjimas, didėjantis mirtingumas ir neigiamos prognozės ateičiai kelia rimtą iššūkį šalies ateičiai. Nors valdžia imasi priemonių, tačiau akivaizdu, kad norint pasiekti teigiamų pokyčių, reikės ne tik ekonominių, bet ir politinių bei socialinių sprendimų, kurie galėtų užtikrinti stabilumą ir gerovę šalies gyventojams.