Akademikas Vytautas Statulevičius: gyvenimas, pašvęstas Lietuvai ir matematikai
Akademikas Vytautas Statulevičius (1929-2003) buvo vienas iškiliausių Lietuvos matematikų, palikęs gilų pėdsaką tiek gimtojoje šalyje, tiek tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Jo gyvenimas ir darbai yra neatsiejamai susiję su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, matematikos mokslo plėtra ir visuomenine veikla.
V. Statulevičius gimė 1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnų kaime, Utenos rajone. Jo kelias į mokslą nebuvo lengvas - jį apsunkino karas ir pokario nepritekliai. Po Antalieptės žemės ūkio mokyklos baigimo, 1947 m. jis eksternu išlaikė egzaminus iš progimnazijos kurso ir įstojo į Vilniaus universiteto parengiamuosius kursus. 1949 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, kurį baigė 1954 m. Jau studijų metais V. Statulevičius, vadovaujamas profesoriaus Jono Kubiliaus, parašė savo pirmąjį mokslinį darbą. Po studijų, 1954-1957 m., jis tęsė mokslus Leningrado universiteto Tikimybių teorijos katedros aspirantūroje, kur susidomėjo tikimybių teorijos ribinėmis teoremomis, kas vėliau tapo viena pagrindinių jo tyrimų sritimi.
Grįžęs į Lietuvą 1957 m., V. Statulevičius pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute, kurio direktoriaus pareigas ėjo beveik tris dešimtmečius (nuo 1967 m.). Jo vadovavimo laikotarpiu institutas plėtė tyrimų temas, apimančias tikimybių teoriją, diferencialines lygtis, skaičiavimo matematiką, operacijų tyrimus, logiką, atsitiktinius procesus ir statistiką, vėliau - informatiką. Institutas sparčiai modernėjo, buvo komplektuojamas naujais kompiuteriais, kas suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant informatikos mokslą Lietuvoje.
V. Statulevičius buvo ne tik gabus mokslininkas, bet ir puikus organizatorius. Jam vadovaujant, buvo apgintos 34 kandidatinės (dabar daktaro) disertacijos, 10 jo mokinių tapo habilituotais daktarais ir profesoriais. Jis taip pat aktyviai prisidėjo prie tarptautinio bendradarbiavimo plėtros. Viena svarbiausių jo iniciatyvų - pirmoji Tarptautinė Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija, įvykusi 1973 m. ir nuo to laiko rengiama kas ketveri metai.
Mokslinė veikla ir pasiekimai
Pagrindinė prof. V. Statulevičiaus darbo sritis buvo tikimybių teorija ir matematinė statistika. Jo sukurtas aukštesnių eilių koreliacinių funkcijų metodas, taip pat semiinvariantų metodas, žinomi visame pasaulyje. Šie metodai leido gauti reikšmingų rezultatų tiriant didžiųjų nuokrypių tikimybes ir kitas sudėtingas problemas.
V. Statulevičius sukūrė tikimybių teorijos ribinių teoremų Lietuvos mokyklą. Jam vadovaujant, tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo pagrindine Matematikos ir informatikos instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Taip pat buvo plėtojamos kitos matematikos šakos - diferencialinės lygtys ir jų sprendimo metodai, matematinė logika.
Jo moksliniai darbai buvo įvertinti daugybe apdovanojimų, tarp jų - TSRS valstybinė premija (1979 m.), LSSR valstybinės mokslo ir technikos premijos (1967, 1987 m.), taip pat Markovo premija (1971 m.).
Visuomeninė ir politinė veikla
V. Statulevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1987-1990 m. jis buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės, kovojusios dėl Lietuvos politinio ir ekonominio savarankiškumo, seniūnas. Jo pastangos prisidėjo prie to, kad Lietuva 1990 m. tapo nepriklausoma valstybe.
1988 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. Vėliau, 1996-1997 m., vadovavo Taikomosios matematikos ir statistikos katedrai Vytauto Didžiojo universitete. 2000-2003 m. ėjo Ministro Pirmininko visuomeninio patarėjo mokslo ir švietimo klausimais pareigas.
Akademikas taip pat skyrė daug dėmesio gamtosaugai, stengdamasis diegti mokslo pasiekimus įvairių valstybinės reikšmės projektų mokslinę ekspertizę. Vienas ryškiausių pavyzdžių - „Gazprom“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6 Baltijos jūroje.
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
V. Statulevičius buvo vedęs du kartus. Pirmoji žmona - Irena Vapsvaitė, su kuria susilaukė sūnaus Vyto, taip pat tapusio matematikos mokslų daktaru. Po žmonos mirties, 1993 m., vedė matematikę profesorę Aldoną Aleškevičienę-Statulevičienę.
Be mokslinės ir visuomeninės veiklos, akademikas turėjo įvairių pomėgių. Nuo jaunų dienų grojo armonika ir akordeonu, ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą, rašė eilėraščius. Jo meilė muzikai ir gyvenimo džiaugsmas buvo žinomi daugeliui.
Akademikas Vytautas Statulevičius mirė 2003 m. lapkričio 23 d. Kaune. Jo atminimui Vilniuje, Žirgo g. 5, atidengta memorialinė lenta. 2005 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas įsteigė Vytauto Statulevičiaus stipendiją matematikos studentams.
tags: #vytautas #statulevicius #gimes #1958m
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
