Rolando Pakso biografija: nuo aviatoriaus iki Lietuvos Prezidento

Rolandas Paksas (gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose) - aviatorius, politikas, 1999 ir 2000-2001 m. Lietuvos ministras pirmininkas, 2003-2004 m. Lietuvos prezidentas.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Rolandas Paksas gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. Jis buvo vienturtis sūnus Felikso ir Elenos Paksų šeimoje. Paksas gimė Telšiuose, Felikso ir Elenos šeimoje. Jo tėvas buvo geležinkelio tarnautojas, vėliau dirbo didmeninėje grūdų prekyboje. Jo motinos šeima buvo ištremta į Sibirą, tačiau jiems pavyko pabėgti iš sovietinių koncentracijos stovyklų, o motina dirbo medicinos sesele.

1974 m. Rolandas Paksas baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą. 1974-1979 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), įgydamas pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę. 1979 m. jis baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą kaip civilinis inžinierius. 1984 m. baigė Leningrado civilinės aviacijos akademiją, įgijo inžinieriaus piloto specialybę.

Aviatoriaus karjera ir verslas

1979-1985 m. Rolandas Paksas dirbo lakūnu instruktoriumi. Nuo 1985 iki 1992 m. vadovavo Vilniaus S. Dariaus ir S. Girėno aeroklubui, kuris buvo pavaldus Lietuvos SSR SDAALR. Šiuo laikotarpiu Paksas buvo Sovietų Sąjungos akrobatinio skraidymo rinktinės ir Lietuvos aukštojo pilotažo rinktinės narys. Jis dalyvavo skraidymo akrobatikos varžybose ir du kartus, 1980 m. ir 1981 m., tapo Lietuvos aukštojo pilotažo čempionu daugiakovėje.

2006 m. birželio 10 d., kartu su kolega Vladimiru Makagonovu, suplanuotam skrydžiui lėktuvu SM-2000 „Phoenix“ pakilo iš Kyviškių aerodromo. Skrydis truko 47 dienas, lakūnai ore praleido 200 valandų. Tai buvo 123-ias užfiksuotas vienmotorio lėktuvo skrydis aplink pasaulį.

1992 m. Paksas įkūrė statybų bendrovę „Restako“. Nuo 1992 iki 1997 m. jis buvo statybų bendrovės „Restako“ prezidentas.

Politinės karjeros pradžia

Nuo 1983 m. Rolandas Paksas buvo LKP narys, o iki 1995 m. - LDDP tarybos narys. 1995 m. R. Paksas padarė reikšmingą politinės krypties poslinkį, prisijungdamas prie konservatyviosios Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), o tai buvo didelis žingsnis į dešinę Lietuvos politiniame spektre. 1997-1999 m. Paksas buvo Vilniaus miesto tarybos narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą, kurios nariu buvo nuo 1997 iki 1999 m. spalio mėn. Jis buvo išrinktas Vilniaus miesto meru 1997-1999 m.

1999 m. gegužės mėn., atsistatydinus ministrui pirmininkui Gediminui Vagnoriui, prezidentas Valdas Adamkus nominavo Paksą jo pakeisti. Paksas formaliai perėmė ministro pirmininko pareigas 1999 m. birželio mėn., vadovaudamas devintajai nepriklausomybės atgavimo Vyriausybei. Jo kadencija ministro pirmininko poste buvo trumpa, trukusi vos penkis mėnesius. 1999 m. spalio mėn. Paksas atsistatydino iš pareigų dėl ginčo, susijusio su „Mažeikių naftos“, didžiausios Lietuvos naftos perdirbimo įmonės, privatizavimu, kuri buvo parduota JAV naftos bendrovei. Jis viešai pareiškė, kad protestuoja prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą amerikiečių firmai „Williams International“.

Atsistatydinęs iš Tėvynės sąjungos, Paksas prisijungė prie centristinės Lietuvos liberalų sąjungos (LLS). Nuo 1999 m. gruodžio 4 d. jis buvo išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. 1999-2000 m. jis dirbo LR prezidento Valdo Adamkaus patarėju, įgaliotuoju atstovu specialiesiems klausimams. 2000 m. kovo-lapkričio mėn. vėl tapo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, o balandžio mėnesį antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru. Vėliau 2000 m. jis vėl tapo ministru pirmininku, paskirtas vadovauti 11-ajam Lietuvos kabinetui. Paksas ėjo pareigas nuo 2000 m. lapkričio mėn. iki 2001 m. birželio mėn. Nuo 2001 m. liepos iki lapkričio mėn. buvo liberalų frakcijos Seime seniūnu ir Seimo opozicijos lyderiu.

2002 m. kovo mėn. įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku. Nuo 1999 iki 2002 m. vadovavo Vilniaus klubui, vėliau tapo šio klubo garbės prezidentu.

Prezidentavimas ir apkaltos procesas

2003 m. sausio 5 d. Rolandas Paksas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu po netikėtos pergalės prieš tuometinį Valdą Adamkų antrajame rinkimų ture. Jo sėkmė daugeliui buvo staigmena. Pirmajame ture Paksas užėmė antrąją vietą su 19,7% balsų, tačiau antrajame ture surinko 54,9%, o tai žymi reikšmingą politinį perversmą. Jo kampanijos platforma apėmė pažadus mažinti skurdą, spręsti pajamų nelygybės problemas, kovoti su korupcija ir nukreipti Lietuvą į labiau rinkos ekonomiką. Prezidento pareigas Rolandas Paksas pradėjo eiti 2003 m. vasario 26 d. Jam prisiekus prezidentu 2003 m. vasario 26 d., jis pažadėjo radikalius pokyčius ir gyvenimo lygio, ypač mažiau pasiturinčių žmonių, kilimą.

Tačiau jo kadenciją greitai užtemdė kaltinimai dėl ryšių su Rusijos mafija. 2003 m. spalio mėn. pasirodė kaltinimai, kad Paksas neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę Jurijui Borisovui, Rusijos verslininkui ir vienam pagrindinių jo kampanijos rėmėjų. Tolesni tyrimai atskleidė nerimą keliančius ryšius tarp aukštų Pakso administracijos pareigūnų ir Rusijos nusikalstamų organizacijų, keliant susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo. Kontroversijos pasiekė kulminaciją 2004 m. pradžioje pradėtu apkaltos procesu.

2004 m. kovo 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino Paksą kaltu dėl Lietuvos Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo. 2004 m. balandžio 6 d. Seimas balsavo dėl trijų kaltinimų: slaptos informacijos nutekinimo, neteisėto Borisovo pilietybės grąžinimo ir kišimosi į privatizavimo sandorį. Ištyręs ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Konstitucinis Teismas pateikė išvadą, kad prezidentas R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją šiais veiksmais:

• Neteisėtai suteikdamas Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą.
• Sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę.
• Duodamas nurodymus savo patarėjui (teisėtvarkos klausimais) pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims ir pats darydamas įtaką šios bendrovės vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo jam artimiems asmenims.

2004 m. balandžio 6 d. Parlamentas pašalino Paksą iš pareigų. Šis politikas tapo pirmuoju Europos vadovu, išverstu iš posto apkaltos būdu.

Štai svarbiausios Rolando Pakso politinės pareigos:

Po prezidentavimo ir teisinės kovos

Po apkaltos Paksui buvo uždrausta kandidatuoti į Seimą. Šis draudimas visam gyvenimui buvo pripažintas neproporcinga priemone Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2011 m. 2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo buvusį prezidentą R. Paksą. Lietuvą Paksas apskundė EŽTT. EŽTT 2011 m. pripažino Lietuvos Respublikos pažeidimus ir įvertino draudimą R. Paksui eiti Seimo nario pareigas.

2004 m. gruodžio 11 d. jis buvo išrinktas Liberalų demokratų partijos, 2006 m. pavadintos partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai), dar vėliau - partija „Tvarka ir teisingumas“, pirmininku. Iki 2016 m. vadovavo partijai „Tvarka ir teisingumas“. Nuo 2009 iki 2019 m. Rolandas Paksas buvo Europos Parlamento narys. Eidamas Europos Parlamento nario pareigas nuo 2009 iki 2019 m., Paksas daugiausia dėmesio skyrė įvairiems klausimams, tačiau pasitraukęs iš pareigų didžiąja dalimi nutolo nuo aktyvių politinių vaidmenų. 2018 m. rugsėjo mėn. R. Paksas sustabdė savo narystę partijoje „Tvarka ir teisingumas“, nurodydamas nepasitenkinimą partijos sprendimais ir vidiniais konfliktais. Nors jis atsiribojo nuo partijos, teisiniai ir politiniai apribojimai, įskaitant draudimą visam gyvenimui eiti pareigas, reikalaujančias priesaikos, toliau ribojo jo politines ambicijas.

Rolando Pakso prezidentavimas išlieka kontroversijų objektu, vykstant nuolatinėms diskusijoms apie jo palikimą Lietuvos politikoje.

Asmeninis gyvenimas

Rolandas Paksas yra vedęs, su žmona Laima turi du vaikus - dukrą Ingą (ištekėjusi už verslininko Stumbro) ir sūnų Mindaugą. Jo dukra Inga Paksaitė yra studentė, studijuojanti Lietuvos teisės universitete ir Tarptautinio verslo mokykloje.

tags: #ronaldas #paksas #gime

• Atsakomybės ir reikalavimai slaugytojo padėjėjui
• Vaikiški triratukai lauke
• Išsamiau apie vaikų augimą
• Prilaikančios kelnaitės ir savarankiškumas
• Mingailė Kalnietė: biografija, gimimo data ir požiūris į šeimą