Vaikų gyvenimo sąlygos XIX amžiaus Lietuvoje
XIX amžius Lietuvoje buvo laikotarpis, kai valstiečiai sudarė apie 80 proc. visų gubernijų gyventojų. Jų skaičius šalyje nuolat augo, nes šią socialinę grupę nuolat papildydavo nusigyvenę bajorai bei kitų kategorijų žmonės. Nagrinėjant to meto vaikų gyvenimo sąlygas, neįmanoma atskirti jų nuo bendrojo šeimos modelio, kurį tuomet reguliavo ne tik Bažnyčia, bet ir visuomenės paprotinė teisė.
Šeimos struktūra ir vaikų vaidmuo
Etnografė Angelė Vyšniauskaitė, tyrinėjusi XIX a. Lietuvos namų ūkius, nustatė, kad lietuvių tradicinė šeima buvo nedidelė, jose vidutiniškai augo 3-4 vaikai. Šeimos būdavo skirstomos į paprastąsias (branduolines), išplėstines ir sudėtines. 1847 m. duomenimis, branduolinėje šeimoje vidutiniškai augo 4 vaikai, o bevaikės sutuoktinių poros buvo itin retos - jos sudarė tik apie 6 proc.
Šeimos narių tarpusavio santykių kultūra buvo šiurkšti. Vaikai būdavo vertinami tik tuomet, kai pradėdavo nešti ekonominę naudą. Dėl nelepinančių gyvenimo sąlygų vaikai nebuvo visuomenės dalis, kuriai būtų teikiama daug dėmesio - geriausi kąsniai šeimoje būdavo atiduodami ne jiems, o šeimos galvai.
| Šeimos kategorija | Vidutinis asmenų skaičius | Vidutinis vaikų skaičius |
|---|---|---|
| Branduolinė | 5,8 - 6 | 4 |
| Išplėstinė | 7,5 | - |
| Sudėtinė | 9 - 10 | 5 |
Didelis vaikų mirtingumas ir pamestinukai
Didžiausias skirtumas tarp to meto ir šiuolaikinės šeimos - požiūris į vaikus, sąlygotas itin didelio jų mirtingumo. Dažnai iki vienerių metų dėl mažos tikimybės išgyventi kūdikiai net nebūdavo įtraukiami į dokumentus. Mirus naujagimiui, jo vardas būdavo atiduodamas kitam vaikui.
Skurdas ir pamestinukai XIX amžiaus Lietuvoje tiesiogiai siejosi. Nors vaikų globos namų buvo vos keletas, juose absoliučią daugumą sudarė ne našlaičiai, o tėvus turintys pamestinukai. Pavyzdžiui, Vilniaus Vaikelio Jėzaus globos namų statistika rodo, jog tėvus turinčių vaikų skaičius smarkiai viršijo našlaičių skaičių.
Pamestinukų statistika Vaikelio Jėzaus globos namuose
- 1854 m.: 89 našlaičiai ir 637 pamestinukai
- 1856 m.: 90 našlaičių ir 635 pamestinukai
- 1858 m.: 91 našlaitis ir 536 pamestinukai
Dėl itin sunkių sąlygų, kai valstietės neišgalėdavo išmaitinti vaikų, absoliučia dauguma atvejų jie būdavo paliekami laukuose, tvarte arba, kraštutiniu atveju, nužudomi. Tai buvo tragiškas to meto realybės atspindys.
Edvardo laikų šeimos diena | Atsukti laiką atgal: šeima | Absoliuti istorija
Socialinis vertinimas ir moralinės normos
XIX a. - XX a. pradžioje ikivedybiniai santykiai nebuvo toleruojami. Jei netekėjusi moteris susilaukdavo vaiko, jos laukdavo didžiulė panieka ir visuomenės pasmerkimas. Sugyventiniams gimę vaikai būdavo registruojami kaip neteisėtai gimę - benkartai. Tokie vaikai negalėjo jaustis gyveną toje pačioje bendruomenėje, kaip jų bendraamžiai iš pilnų šeimų, o jų socialinė atskirtis buvo neišvengiama.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
