Vaikų Darželių Išplanavimai: Ugdymo Aplinkos ir Veiklų Organizavimas

Vaikų darželių išplanavimas yra kompleksinis procesas, apimantis ne tik fizinių erdvių kūrimą, bet ir ugdymo programų bei veiklų organizavimą, siekiant visapusiškos vaiko asmenybės raidos. Tai nuolatinis ieškojimas ir pritaikymas, atliepiant kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir gairės

Ugdymo procesas vaikų darželiuose organizuojamas vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programa ir Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa. Vadovaujamės Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) parengtomis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis, kuriose nubrėžtos esminės ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptys. Ikimokyklinio ugdymo programos gairės, patvirtintos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, yra skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį.

Dalinamės švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įtraukiojo ugdymo eksperčių ir kitų praktik(i)ų bei akademik(i)ų sudarytu leidiniu „Universalaus dizaino mokymuisi gairės”. Universalus dizainas mokymuisi (toliau tekste - UDM) yra viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prieigų, kuri orientuota į visų besimokančiųjų poreikių užtikrinimą. Šios gairės yra skirtos mokyklų vystymui įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ir sudarant sąlygas visų mokinių sėkmingam mokymuisi. Leidinyje apžvelgiama, kaip formuoti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų (-čių) ir vadov(i)ų UDM prieigos taikymo švietime kompetencijas.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Žaidimas - tai pagrindinė vaikų gyvenimo ir ugdymosi forma.

Ugdymo erdvių kūrimas darželyje

Svarbu kurti įvairias ugdymosi erdves, skatinančias vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius. Ugdymo turinį puoselėjančios veiklos vykdomos ne tik darželio patalpose, bet ir kitose edukacinėse erdvėse, skatinant pedagogų iniciatyvas, inovatyvių metodų panaudojimą ir pažangias ugdymo proceso organizavimo formas.

Vidinės ugdymosi erdvės

Grupėje kuriant ugdymosi kontekstą su tyrinėjimų stotelėmis, laisvai pertvarkoma visa aplinka, atsisakoma stacionariai veikiančių tradicinių erdvių. Štai keletas pavyzdžių, kaip galima organizuoti ugdymo kontekstą vaikų darželio vidinėje aplinkoje:

• Tyrinėjimų stotelė: Tai vaikų tyrinėjimams sukurtas ugdymosi kontekstas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas - tai priemonės, įranga, tyrinėjimo įrankiai, radinių fiksavimo formos, tam tikras jų išdėstymas, provokacijos, sumodeliuotos tyrinėjimo situacijos.
• Atradimų stotelė - Pojūčių kambarys: Tai į vaikų asmeninius ar bendrus atradimus vedančio ugdymosi konteksto kūrimas visoje grupės ir lauko aplinkoje. Sukurtas kontekstas orientuotas į to, kas nepatirta, nematyta, negirdėta, nepajausta, atradimą, išbandymą, kūrimą.
• Spontaniški tyrinėjimai: Tai visoje grupės aplinkoje sukurtas netikėtus spontaniškus atradimus skatinantis ugdymosi kontekstas. Parenkami žaislai, daiktai ar sukuriamos priemonės, su kuriais vaikai atlieka įprastus veiksmus, kurių rezultatas jiems būna netikėtas, nustebina, pradžiugina.
• Pažinimo sala: Tai visoje grupės ir (ar) lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, plečiantis vaiko pažinimą kuo įvairesniais patirtiniais būdais.
• Bendravimo sala: Tai grupės ir lauko, ir skaitmeninėje aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, orientuotas paskatinti kontaktus, santykius, ryšius, komunikavimą tarp vaikų ir mokymąsi spręsti kylančias bendravimo problemas.
• Problemų sprendimo stotelė: Tai grupės ir lauko aplinkoje sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis mokytis spręsti problemas.
• Istorijų kūrimo stotelė: Tai sukurtas ugdymosi kontekstas, skatinantis vaikus kurti istorijas.

Kūrybinės erdvės

Kūrybinės erdvės yra svarbios vaikų saviraiškai ir kūrybiškumo ugdymui. Yra du pagrindiniai kūrybinių erdvių tipai, leidžiantys lanksčiai organizuoti veiklą:

• Kūrybinė ateljė: Tai ateljė veiklos forma siejama su menininko ar amatininko dirbtuvių įvaizdžiu. Tai atskiroje patalpoje įrengta nuolatinė erdvė, pasižyminti išskirtine medžiagų ir priemonių gausa bei įvairove. Čia svarbu, kad jos būtų matomos ir sistemiškai išdėstytos, kad vaikas turėtų galimybę matyti ir pasirinkti. Organizuojant veiklą ateljė forma, pabrėžiama estetinė dimensija, vyksta nuolatinis „dialogas“ tarp vaiko ir medžiagų, vaiko ir suaugusiojo bei bendraamžių.
• Kūrybinės dirbtuvės: Tai bendradarbiavimu grįsta kūrybinės veiklos forma, skirta konkrečiai kūrybinei idėjai įgyvendinti. Joms organizuoti sukuriamas konkretus kontekstas, o jų organizavimas trunka apibrėžtą laiko tarpą. Organizuojant veiklą kūrybinių dirbtuvių forma, pabrėžiama ne individuali vaiko kūrybinė raiška, bet bendras visos grupės darbas, siekiant įgyvendinti konkrečią idėją.

Lauko aplinkos planavimas ir edukacinės erdvės

Lauko aplinka darželiuose yra neatsiejama ugdymo proceso dalis, skirta vaikų fiziniam aktyvumui, gamtos pažinimui ir socialinių įgūdžių lavinimui. Kauno lopšelis-darželis „Vyturėlis“, pastatytas pagal individualų architektės V. Balaišienės projektą, veikia nuo 1987 metų. Darželio projektas yra savitas ir unikalus: viduje vyrauja jaukios ir šviesios erdvės, veikiantis mažo vaiko baseinas bei antrajame pastato aukšte įrengta lauko terasa. Mokyklos lauko aplinka - didelis žaliuojantis kiemas su pavasarį pražystančiais baltažiedžiais kaštonais. Įstaigos savitumą lemia darželyje veikiantis mažo vaiko baseinas. Darželio priešmokyklinukai plaukti mokosi Kauno plaukimo mokyklos baseine.

Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektai, finansuojami savivaldybių programų lėšomis, tapo gražia ir prasminga tradicija darželiuose, leidžiančia kurti inovatyvias lauko edukacines erdves. Štai keletas pavyzdžių, kaip darželio kiemai pasipildo naujomis ugdomosiomis zonomis:

• Projekto „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu žalesnį rytojų kuriame kartu“ metu buvo įkurtos dvi naujos edukacinės erdvės - „Rūšiavimo stotelė“ ir „Pažink bites“. Jose vaikai patirtiniu būdu mokėsi atliekų rūšiavimo, susipažino su bičių gyvenimu, jų svarba ekosistemai, stebėjo augalus, sprendė ekologines užduotis, žaidė, dėliojo dėliones, dalyvavo edukacinėse veiklose. Rūšiavimo kultūra buvo perkelta ir į grupes bei šeimų kasdienybę, taip stiprinant ilgalaikius tvarius įpročius.
• Projekto „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu paukščius pažįstame kartu“ dėka darželio kiemas pasipildė dar dviem žaliosiomis edukacinėmis erdvėmis: „Paukščių alėja“ ir „Natūrali pievelė“. Žaliojoje edukacinėje erdvėje „Paukščių alėja“ vaikai turi galimybę artimiau susipažinti su Lietuvoje gyvenančių paukščių įvairove, jų gyvenimo ypatumais.
• Projekto „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu vaiskrūmius auginame ir tyrinėjame kartu“ metu kiemo žaliosios edukacinės erdvės pasipildė dar dviem inovatyviomis žaliosiomis edukacinėmis erdvėmis: „Vaiskrūmių sodelis“ ir „Lauko atradimų - eksperimentų stotelė“. „Vaiskrūmių sodelyje“ pasodinti penkių skirtingų rūšių vaiskrūmiai, sukurti skaitmeniniai QR kodai, kurie suteikia galimybę savarankiškai keliauti po teritoriją ir naudotis informacija. Įrengtas informacinis stendas „Lietuvoje augantys vaiskrūmiai“. Pakeliamose lysvėse pasodinti braškių ir žemuogių daigai, o tarp jų įrengtas lauko termometras. „Lauko atradimų - eksperimentų stotelė“ skirta patirtinio ugdymo(si) pagrindu tyrinėti, eksperimentuoti, stebėti gamtą, atlikti bandymus su gamtine medžiaga. Šalia jos paliekama nešienaujama pievelė, kurioje vaikai turi galimybę stebėti pievoje gyvenančius vabzdžius ir kitus bestuburius.
• „Meteorologinėje stotelėje“ vaikai turi galimybę stebėti kritulių kiekį, vėjo kryptį ir stiprumą.
• Projekto „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu medžius ir samanas tyrinėjame kartu“ dėka kieme atsirado inovatyvi edukacinė erdvė „Samanų oazė“ su augalų auginimo modeliu ir lauko bibliotekėlė, kurios tikslas - ugdyti ekologinio sąmoningumo sampratą, skatinti draugišką dalinimąsi knygomis gamtosaugine bei aplinkosaugine tematika.
• „Draugystės parkelis“ įkurtas siekiant sukurti netradicinę, patrauklią, edukacinę patirtinio ugdymo(si) erdvę, atveriančią vaikams plačias galimybes pažinti rečiau Lietuvoje augančius medžius: ginkmedį, puošmedį, tulpmedį bei magnoliją. „Draugystės parkelyje“ iš apskritų medžio atpjovų įrengtas gamtos pažinimo takelis.
• Projekto „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu vabzdžių pasaulį tyrinėjame kartu“ metu darželio kieme buvo įkurta edukacinė prieskoninių bei vaistinių augalų piramidė, o šalia jos įsikūrė vabalų viešbutis. Taip pat kieme atsirado edukacinės-mokomosios lentelės, kuriose puikuojasi dažniausiai sutinkamų vabzdžių atvaizdai ir juose aprašyti įdomūs faktai apie vabzdžius.
• Projekto „Gamtos pažinimo link - Aš ir Tu pojūčių takeliu“ įgyvendinimas padėjo vaikams tyrinėti gamtą per įvairius pojūčius.

Šios veiklos ir erdvės padeda vaikams pažinti vietines ekosistemas, ugdė atsakomybę už aplinką, stiprino kūrybiškumą ir bendruomeniškumą. Organizuotos ugdomosios aplinkosauginės veiklos vaikams ir suaugusiems, įgytos žinios sėkmingai integruotos į kasdienį ugdymo procesą.

Integruotos ugdymo programos ir projektai

Vaikų darželiuose planuojama ir vykdoma daug programų bei projektų, kurie plečia ugdymo turinį, stiprina vaikų socialines, emocines ir fizines kompetencijas bei skatina bendradarbiavimą tarp darželio bendruomenės narių.

Socialinis ir emocinis ugdymas

Socialinio ir emocinio ugdymo programos padeda vaikams įgyti gebėjimų įveikti emocinius sunkumus ir lavinti bendravimo įgūdžius:

• „Zipio draugai“: Programos tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos. Programa moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams.
• „Kimoči“: Tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimoči“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimoči“ žaislais - minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius. Žaislai „Kimoči“ padeda kalbėtis apie jausmus, kuriuos vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti, konstruktyviai bendrauti.

Sveikatos ir fizinio aktyvumo ugdymas

Didelis dėmesys yra kreipiamas į sveiko ir saugaus vaiko ugdymą, sveikos gyvensenos diegimą, siekiant tenkinti vaikų aktyvumo ir judėjimo poreikį bei tobulinti jų sveikos gyvensenos įgūdžius:

• Sveikatingumo ugdymo programa: Apima teorinius ir praktinius mokymus pedagogams apie sveikatingumo metodikas, tokias kaip S. Kneipo metodika, bei skatina natūralų vaikų imuniteto stiprinimą.
• „Sveikatiada“: Tai ilgalaikis sveikos gyvensenos ugdymo projektas, suteikiantis vaikams žinių ir praktinių įgūdžių apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą.
• „Lietuvos mažųjų žaidynės“ ir „Ikimokyklinukų Žiemos olimpiada“: Šie respublikiniai projektai ir renginiai skatina vaikų fizinį aktyvumą ir sportavimą.
• „Kauno vaikai šypsosi“: Kauno m. savivaldybės ir Visuomenės sveikatos biuro inicijuotas projektas, skirtas ugdyti vaikų burnos higienos įgūdžius.

Gamtosauginis ir ekologinis ugdymas

Daug dėmesio skiriama gamtosauginiam vaikų ugdymui, integruojant jį į pažintinę, meninę veiklas, žaidimus, kalbą. Pratinant ugdytinius pajusti, pažinti, suvokti gamtinę aplinką, padedant jiems atrasti ryšį su gamta ir sudarant sąlygas veikti natūralioje aplinkoje, per kasdieninę ugdomąją veiklą, renginius, išvykas buvo vykdomos programos:

• Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų programa (GMP): Ši programa padėjo ugdytiniams suvokti, jog tik sveikoje, tvarioje gamtinėjeje galime augti sveiki ir mes patys. Darželiai aktyviai siekia ir gauna tarptautinį Gamtosauginių mokyklų programos sertifikatą ir Žaliąją vėliavą už pasiekimus darnaus vystymosi švietimo srityje.
• Ekologinis konkursas „Mano žalioji palangė“: Konkurso metu grupėse įkuriami žalieji kampeliai, kuriuose vaikai ir pedagogai augina ir prižiūri įvairias vaistažoles bei prieskoninius augalus.

Šios programos ir projektai apima praktines aplinkosauginio ir gamtamokslinio ugdymo veiklas, kūrybines parodas, aplinkos tvarkymo talkas, daiktų mainų savaites, edukacines pamokėles ir išvykas į gamtą, kurios ugdo atsakomybę už aplinką, stiprina kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.

Kultūrinis ugdymas ir tarptautinis bendradarbiavimas

Darželiai aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, siekdami plėsti vaikų pasaulėžiūrą, pažinti kitas kultūras ir dalintis gerąja darbo patirtimi:

• Tarptautinis Nordplus projektas „Kind Kindergarten“: Suteikia unikalią galimybę prisidėti prie rūpestingos ir modernios ugdymo kultūros kūrimo.
• Tarptautinis pilietinis-meninis projektas „Pažink mano šalį“: Tikslas - plėsti vaikų pasaulėžiūrą, pažinti kitos šalies kultūrą, kalendorinių, nacionalinių švenčių bei minėtinų dienų tradicijas ir papročius, šalies gamtą.
• Tarptautinis muzikinis-pažintinis projektas „Pasaulis aukštyn kojom“: Tikslas - plėsti vaikų pasaulėžiūrą, pažinti kitos šalies kultūrą, dalintis gerąja darbo patirtimi.
• Ilgalaikis respublikinis projektas „Žaidimai moko“: Specialių užduočių ir žaidimų pagalba lavina penkiamečių, šešiamečių erdvės ir regimąjį suvokimą, tikslina ir tobulina smulkiosios motorikos (riešo, rankų pirštų) judesius.
• Respublikinis projektas „Išauskime draugystės bei kalbos kilimą“: Skirtas lavinti vaikų kalbos ir draugystės įgūdžius per kūrybines užduotis.
• Skaitymo skatinimo projektai: Pavyzdžiui, Nidos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo skatinimo projektas „Knygelę verčiu-pasaulį pažinti geidžiu“, kuriuo ugdoma knygų skaitymo skatinimo kultūra.

Projektinė veikla ir bendradarbiavimas yra puiki galimybė puoselėti pedagogų, tėvų bei vaikų bendravimą ir bendradarbiavimą, ugdyti kūrybiškumą bei iniciatyvumą, plėtoti partnerystę ir darbo patirties sklaidą. Ugdymo turinį taip pat praturtina veiklos, puoselėjančios lietuvių tautos tradicijas bei Lietuvos valstybės idėjas, integruoti užsiėmimai Lietuvos Laisvės gynėjų dienai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, sportinės akcijos Lietuvos Nepriklausomybės dienai, Užgavėnės, kalendorinės paukščių dienos, tautodailės užsiėmimai ir kiti renginiai.

Vaikų pažangos vertinimas

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą.

tags: #vaiku #darzeliu #isplanavimai

• Vibro kėdutės naudojimo rekomendacijos tėvams
• Nėštumas ir soliariumas
• sužinokite, kaip veikia vandens ciklas gamtoje
• Ką daryti kūdikiui susirgus vėjaraupiais
• kaip lavinti vaikus žaidžiant