Ieškant pagalbos po vaiko gimimo, ypač Vilniuje, tėvams kyla daugybė klausimų. Pagalbos gali prireikti nuo pačių pirmų dienų, kai tėvai neturi motinystės ar tėvystės atostogų. Pagalba dažnai apima naktinės seselės, kuri pasirūpintų vaiko priežiūra naktį, ir dieninės auklės, kuri pasirūpintų vaiko priežiūra dieną, paslaugas. Kai kurios šeimos yra atviros ir Au Pair tipo priežiūrai ir galėtų pasiūlyti apgyvendinimą.
Daugelis tėvų susiduria su panašios informacijos paieškomis ir ieško kanalų, per kuriuos galėtų rasti kvalifikuotą bei kompetentingą pagalbą. Rasti tinkamą auklę Lietuvoje gali būti sudėtingas procesas. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad rasti tinkamą auklę nėra lengva. Ji pasigedo agentūros, kuri padėtų rasti tinkamą žmogų, kur galima būtų pasitarti ir gauti informacijos. Agnė Bilotaitė svarstė samdyti auklę, bet pabrėžė, kad reikia rasti žmogų, kuris ne tik pamaitintų vaiką ir pakeistų sauskelnes, bet ir užsiimtų edukacija. A. Bilotaitė teigia: "Tada galbūt būtume ieškoję žmogaus, kažkokią atranką vykdę - juk rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti, kuris visą dieną būtų su tavo vaiku, nėra lengva."

Siūloma kreiptis į auklių agentūrą, pavyzdžiui, "Mama ir auklė" (aukles.lt), kuri gali pasiūlyti vaiko priežiūrą pagal individualius poreikius. Kai kurie tėvai akcentuoja agentūrų svarbą renkantis aukles. Sveiki, noriu rekomenduoti Mama ir auklė agentūrą. Prieš kelis metus ieškojau auklės savo įvaikintiems vaikams, iškart kreipiausi į agentūrą, nes supratau, kad bet kokia auklė iš gatvės mano atveju netiks, nes norėjau auklės su patirtimi ir tam tikromis psichologinėmis, edukacinėmis savybėmis. Agentūros atrinkta auklė tiko iš pirmo karto, buvau giliai nustebusi, kad tokių žmonių (auklės su tokia empatija ir kantrybe) aplamai būna, kuri tikrai nebūtų man savęs „pardavusi“, jeigu bučiau ieškojusi per skelbimus.
Klientai teigiamai vertina agentūrų paslaugas:
Ieva Augustinienė, vadovaujanti specializuotai paslaugų vaikams prižiūrėti bendrovei, teigia, kad kuo geresnė tėvų situacija, tuo labiau suprantami ir tinkami tampa reikalavimai auklėms: svarbiausi yra vaiko poreikiai, kokybiškas jo praleidžiamas laikas, sveika priežiūra, dėmesys. Nemažai tėvų pastaruoju metu ieško pozityviai nusiteikusios auklės - niekas nenori bambeklių. Viena klientė gana tiksliai atsakė anketoje į klausimą, koks geriausias būtų auklės išsilavinimas - aukštasis moralinis.
Auklė turi sugebėti pasirūpinti vaiku: jo maisteliu, pasivaikščiojimais, aplinka šalia jo, vaiko higiena, lavinimu, emocijomis. Vairavimas kaip privalumas nuolat akcentuojamas - vieni gyvena toli, kiti norėtų, kad auklė vežiotų į būrelius ir pan. Tad brangiausiai apmokamos yra vairuojančios auklės, nes tokių mažai.
I. Augustinienė teigia, kad gerų, patyrusių, protingų ir nuoširdžių auklių visuomet tenka gerokai paieškoti. Jos įmonė dirba su auklėmis, kurioms nuo 19 iki 70 m. Pagrindiniai reikalavimai - reali patirtis su vaikais, supratimas apie juos, jautrumas kitam žmogui, sveika psichika ir geras charakteris. Tai atitinka apie 15 proc. visų pretendentų. Deja, tinkama būna tik viena dvi iš dešimt, su kitomis (ar kitais) tenka atsisveikinti.
Išsilavinimas šiuo atveju negelbėja - jei nėra atsakomybės, nesvarbu diplomas. Yra žmonių pertemptais nervais, sergančių, neadekvačių, neturinčių jokių žinių apie vaikus, paranojiškų, manipuliuojančių, agresyvių ir t.t. Pastaruoju metu ateina daugiau moterų, kurios nori keisti įgrisusį darbą biure - jos mažiau patyrusios, bet motyvuotos.

Seimo narė teigia girdėjusi, kad auklių srityje yra nemažas šešėlis. Ji pažymi, kad Vokietijoje nelegalus darbas yra neįsivaizduojamas, o Lietuvoje tokia praktika vis dar egzistuoja. A. Bilotaitė sako: "Man yra tekę gyventi Vokietijoje - ten toks dalykas kaip nelegalus darbas tiesiog neįsivaizduojamas. Kaimynai pamato ir iškart praneša specialioms tarnyboms. Niekas neįsivaizduoja, kaip galima dirbti nelegaliai - be sąskaitos faktūros, nemokėti mokesčių. Toks jų mentalitetas, tokios moralinės normos."
Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje auklių pasiūla viršija paklausą - darbo ieškančių auklių yra gerokai daugiau nei joms skirtų darbo pasiūlymų. Pavyzdžiui, pernai vien Vilniuje darbo ieškojo 95 auklės, o laisvų darbo vietų joms buvo registruota vos 12.
Kaina už valandą gali svyruoti. Auklei ta kaina tiko, nesiskundė, kad per mažai, sakant, kad mokėjome 10 Lt/val. Tai auklė nėra kiekvieno žmogaus būtinybė. Negalit mokėt 600€ auklei, tai leiskit į darželius. Vilniuj yra ir po 200€ už vietą, aišku apie kokybę nereik svajot. Jei būtų poreikis eit dirbt ir palikt metinuką auklei, tai tą pusmetį ar metus labiau pasispaustumėm ir tiek - gi ne amžinai. Taip, 600 eur ir mano nuomone yra normali kaina, bet tai yra beveik dvigubai maziau nei 1100 eur, todel man sukele nuostaba, jog rinkoje 1100 eur yra (labiausiai tiketina, jog nera) normalus atlyginimas. Kai teko ieskoti aukles 2015-2016 metais, pokalbio metu klausiau, kiek jos pacios noretu ir kiek gavo pries tai. Tai atsakymas niekada nevirsijo 500 eur.
Darželyje auklėtojos ar auklėtojos padėjėjos gauna 600 eur atlyginimą ir visas socialines garantijas - ligos, motinystės, pensijos. Dirbant aukle, be abejo, reikia tvarkytis individualią ar verslo veiklą ir auklei mokėti mokesčius, kad jai kauptųsi stažas, susirgus gautų ligos išmoką, neįgalumui - neįgalumo. Jei auklei mokama 400 eurų, tai lai tada samdanti mama kaip darbdavys - sutvarko visas soc. garantijas, o jei tik 400 eurų moka, tai auklei net neverta dirbti - nes teks sumokėti apie 200 eurų mokesčius. Tai už 200 eurų dirbti nesąmonė. Darbo valandos darželyje yra normuotos, aiškiai sustatytas grafikas, savaitgaliai laisvi. Plius darželio darbuotojos gauna atostogas, apmokamas. O auklei apmoka mama?
Prižiūrėti 1 vaiką netgi sunkiau nei 10 grupėje - nes 10 grupėje vaikai jie žaidžia su vaikais, jie socializuojasi, silpnesni mokosi iš stipresnių ir pan.
I. Augustinienė teigia, kad auklės darbas dabar prilygintas mažam verslui, taigi auklė pati sprendžia dėl mokesčių: kiek, kokių, kaip. Ir auklės, ir tėvai - tiek viena, tiek kita pusė - turbūt norėtų išvis apie tai negalvoti: geriausia būtų, kad išspręstų kiti. Neretai auklėms buhalterija - gana tamsus miškas.
Šiuo metu auklės renkasi arba verslo liudijimą, arba individualią veiklą. Kadangi daugumai jų reikia stažo, norėdamos jo sukaupti daugiau nei pusę metų per metus, jau dabar jos renkasi individualią veiklą. Anksčiau buvo galimybė dirbti aukle su "Namų ūkio patarnavimo sutartimi". Tai buvo forma, kuri šeimą, samdančią auklę, prilygindavo darbdaviui - su visais jo mokamais mokesčiais. Kadangi mokesčiai labai dideli - sudėjus tai, ką turėdavo mokėti darbdavys ir darbuotojas, susidarydavo 62 centai mokesčių nuo vieno euro - retai kas rinkdavosi šią galimybę.
| Forma | Mokesčiai | Pastabos |
|---|---|---|
| Verslo liudijimas | Auklė sprendžia pati | Dabar prilygintas mažam verslui |
| Individuali veikla | Auklė sprendžia pati | Populiarus dėl stažo kaupimo |
| "Namų ūkio patarnavimo sutartis" | 62 centai mokesčių nuo vieno euro | Retai pasirenkama dėl didelių mokesčių |
Atsargumas atsipirko su kaupu. Internete galima rasti įvairių atsiliepimų apie aukles. Kai kurie tėvai dalijasi neigiama patirtimi ir įspėja apie nesąžiningas ar net pavojingas aukles.
Vienas tėvelis pasidalijo itin neigiama patirtimi su aukle: "Sveikos mamos, aš nerašysiu įžangos apie tai, kaip džiaugiausi gavusi auklę pagal labai superines rekomendacijas, tiesiog parašysiu atsiliepimą ir kas mums netiko. Vaikas ant kelių, tai atleiskite už klaidas ir padrikas mintis (įspūdžiai labai švieži, tai dar ne viskas susigulėjo, emocijos verda). Kadangi prieš du metus esu turėjusi nelabai kokios patirties su aukle, tai šįkart buvau atsargesnė ir atidesnė, iškart stebėjau tiek vaikų elgesį, reakcijas, pokyčius, tiek auklės bendravimą ne tiek su manimi, kiek su vaikais, bendravimo toną. Ir žinoma, palikdavau diktofoną, nes po prieš 2 m. turėtos patirties, nelabai įsivaizduoju, kaip savo vaikus būtų galima palikti visiškai nepažįstamam žmogui."
Atsiliepimas apie auklę Laimutę Zalensienę, mob. 868311563 - "traukite ją į pačius juodžiausius sąrašus, pabuvo pas mus 7 kartus, 5 iš jų turiu garso įrašus, to, ką veikė vaikai namuose, kol tėvelių nebuvo.... Nesuprantu, kaip toks žmogus gali dirbti aukle, vaikams pakantumo jokio. Pas mane du vaikai: sūnus 1m ir dukrytė 3.5m, abu ramūs, be kaprizų, moka patys vieni žaisti ir užsiimti, prisigalvoja savarankiškai veiklos ir kažkokio ypatingo ar išskirtinio dėmesio nereikalauja (žinoma, dėmesio ir bendravimo, kaip ir kiekvienam iš mūsų, jiems taip pat reikia). Padariau išvadą, jog dirba šį darbą, nes jokio kito tiesiog neturi galimybių dirbti arba yra visiškai pervargusi nuo svetimų vaikų ir reikia jai daug poilsio ir atostogų, nes nervų sistema visiškai nusilpus, kantrybės ar pakantumo vaikams jokio."
Tėveliai pasakoja apie stulbinančią auklės elgsenos metamorfozę: "Į akis švelni, miela, vis pabrėžianti, kad yra tyli ir labai rami, o su vaikais (kas įdomiausia, ne su abiem!!! su mažiuku dažniausiai meili...) irzli, grubi, varanti vaiką į savo kambarį, kad tik kuo toliau ir į akis nelįstų, valgyti įdeda į lėkštę ir palieka vieną, būti tame pačiame kambaryje praktiškai neleidžia. Pastoviai gąsdina, kad jei dukra nebus viena kambaryje ir nežais, tai ateis su broliu į jos kambarį. ... Kitas (1 metukų) tuo metu žaislus atsisedęs tranko ir kvykauja arba tyliai kažkuo užsiėmęs žaidžia kitame aukšte, ką auklė veikia, nelabai ir aišku, girdisi arba visiška tyla, arba kaip ji laiptais laipioja ir užtrauktuką (greičiausiai rankinuko atitraukinėja), arba telefonu plepa..."
Pokalbio tonas kardinaliai pasikeisdavo tėvams išėjus, o dukra buvo visiškai ignoruojama: "Mano dukrytę ji visiškai ignoruoja, liepia jai sėdėti užsidariusiai kambaryje arba miegoti, po 3h vaikas išsėdi be jokio bendravimo, viena, tyliai, bandydama kažkuo užsiimti, nes jei tik nusileidžia į tą aukštą, kur auklė, yra varoma atgal į savo kambarį. Auklė jai teištaria nepasitenkinusiu tonu dvi frazes dažniausiai ir vėl tyla ("ko tu čia atejai? eik žaist?" arba "nori valgyti? eik, aš ateisiu...", žinoma, neateina arba ateina po dar kelių paprašymų) su dukryte kalbėjimo tonas irzlus ir nepatenkintas praktiškai visada."
Tėvai taip pat pastebėjo manipuliaciją ir netinkamą elgesį su miegu: "Grizau truputuka anksciau nei zadejau ir radau dukra miegancia, kai iki jos pietu laiko dar 4 h like, aukle paaiskino, kad ji pati atsigule ir vos pries kelias minutes uzmigo (veliau paaiskejo, jog miegojo jau beveik 1h20min, o man paskambinus i duris aukle dar ja ir pazadinti bande...), o auklei isejus, po pusvalandzio dukra atsibudo, nusileido is savo kambario ir pamaciusi mane pradejo verkti ir pasakoti kaip teta jai visa laika liepe buti kambaryje ir su ja nezaide, o paskui ir miegoti liepe uzsidariusiai kambaryje."
Apibendrindamas tėvelis rašo: "Paklausius įrašų, tiesiog trūksta žodžių apie tokią auklę... kaip išvis toks žmogus gali būti su vaikais, jeigu netgi bendrauti su jais nemoka."

Nuo mokinukės iki studijų Elžbieta dirbo aukle, iki šiol lengvai suskaičiuoja visus savo augintus vaikus - jų buvo 17. Jos patirtis su vaikais yra itin plati ir vertinga. Mergina jau nuėjo nemažą patirčių ir pažinimo kelią: dirbo Vilniaus SOS vaikų kaime, Pravieniškių pataisos namuose, studijų metais atliko praktiką Panemunės vaikų globos namuose, dalyvavo misijoje Afrikoje. Nuo penkiolikos metų Elžbietai tapo svarbu padėti vaikams, į bendras veiklas įtraukė mamą dainavimo mokytoją, dešimt metų jaunesnį brolį.
Paauglės paskatinta šeima jungėsi prie iniciatyvos „Meilės lašelis“ ir ilgą laiką savanoriavo kūdikių namuose. „Kaip savanorė startavau kūdikių namuose Kaune. Nuėjau viena, netrukus prikalbinau mamą ir brolį, kitus pažįstamus. Mama ilgiausiai priešinosi, vis sakė, kad nepajėgs tų mažylių matyti, apsiverks. Bet galiausiai ir ji pasidavė, ir ne vienerius metus savanoriavome drauge“, - didžiuojasi pašnekovė.
Auklės darbas su rūpestingų šeimų mažyliais ir be tėvų globos augantys kūdikėliai - tarp jų neišmatuojama praraja. Jaunai merginai atsivėrė daugybė klausimų apie žalojančias vaikystės patirtis, prieraišumą, įvaikinimą, atsakymų ieškojo jau vėliau, studijuodama VDU Socialinių mokslų katedroje.
Elžbieta pasakoja, kad vaikai ne tik sėmėsi žinių, mokykloje jie pavalgydavo, o kuklūs pietūs dažnai buvo vienintelis jų šiltas maistas tądien. „Stebėdavau kasryt bekele ateinančius mokinukus, alkanus, dažnai nešvariais rūbeliais, o paskui per pertraukas mačiau džiaugsmingai šokančius kieme, dainuojančius. Jų akys švytėjo, jie džiaugėsi, - prisimena pašnekovė. - Tam negali likti abejingas, ši patirtis dar kartą įrodė, kad vaikui reikia labai nedaug, kad būtų laimingas: saugumo, dėmesio“.
Dirbdama vaiko teisių gynėja, Elžbieta pabrėžia tėvams, kad suaugęs vaikas gali atkartoti jų gyvenimo būdą: „Ar šito norite? O gal vis tik galime drauge ką nors pakeisti? To klausiu tėvelių ir tikslo pasiekti pavyksta, nes juk nė vienas savo vaikui bloga nenori“.

Ieškant slaugytojos, reikia slaugos poreikio. O esant slaugos poreikiui reikia kreiptis į ŠG, tada skiriama slaugytoja. Tačiau ieškant auklės, paieškos būdai yra įvairesni. Įvairūs tėvai ieško auklių skirtingiems poreikiams:

Įdomu pažvelgti ir į karališkosios šeimos patirtį. Kaip rašoma express.co.uk, princas Charlesas, dar būdamas mažas berniukas, turėjo auklę vardu Helen Lightbody. Moteris ne vienerius metus tenkino kiekvieną mažojo princo poreikį, dėl kurio berniukui išugdė vieniems gerai, o kitiems blogai atrodančią savybę - jis tapo išrankiu valgytoju.
Karalienė Elžbieta II jautė, jog Harry „galėjo padaryti daugiau“ ir tarsi „paliko skęstantį laivą“. „Jis gerai dirbo prieš išeidamas“, - pridūrė Vickers. Prisimenu, ką karalienė vienu metu pasakė - nesu tikras, ar tai tikslūs jos žodžiai, bet esmė buvo tokia: „Vieną minutę jis yra Karališkųjų jūrų pėstininkų kapitonas generolas, o kitą - tiesiog vaikų auklė.“
tags: #rekomenduoju #aukle #elzbeta