Hipertiroidizmas nėštumo metu: rizika, diagnostika ir gydymas
Skydliaukė - tai kakle esanti liauka, gaminanti skydliaukės hormoną. Šis hormonas daugiausia kontroliuoja metabolizmą ir yra gyvybiškai svarbus užtikinant gerą sveikatą. Skydliaukė - maža, tačiau labai svarbi endokrininė liauka, kurios gaminami hormonai (tiroksinas ir trijodtironinas) yra atsakingi už medžiagų (t. y. angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) ir energijos apykaitą, svarbūs fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo laikotarpiu ir ankstyvoje vaikystėje, todėl dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje, gaminanti hormonus. Skydliaukės hormonai kontroliuoja, kaip organizmas naudoja energiją, todėl jie turi įtakos beveik visų organų veiklai - net ir širdies darbui. Skydliaukė yra maža drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje. Ji gamina tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3) - du pagrindinius hormonus, kurie kontroliuoja, kaip jūsų ląstelės naudoja energiją. Skydliaukė reguliuoja jūsų medžiagų apykaitą, išskirdama šiuos hormonus. Kai skydliaukė gamina per daug T3, T4 arba abiejų, ji pagreitina jūsų organizmo sistemų darbą ir sukelia sutrikimų.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla - skydliaukė padidėja 10 proc. šalyse, kurios turi pakankamai jodo ir 20-40 proc. šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 proc. intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis, todėl nėštumo metu moteris turi jo suvartoti apie 200-250 μg per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę. Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą. Pasak jos, nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.
Nėštumo metu gali pasireikšti tiek hipertiroidizmas, tiek hipotiroidizmas, kurie turi įtakos nėštumo eigai ir baigtims. Skydliaukės veikla gali sutrikti ir po gimdymo, pasireiškia pogimdyminis tiroiditas. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius skydliaukės funkcijos sutrikimus nėštumo metu, jų diagnostiką, aptarsime esminius gydymo principus. Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. „O hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti“, - įspėja E. Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus.
Vidutiniškai 2-3 iš 100 nėštumų nustatomi skydliaukės sutrikimai (disfunkcija). Per mažas šios liaukos aktyvumas ir atitinkamai mažas hormonų kiekis vadinamas hipotiroze (hipotiroidizmu). Per didelis skydliaukės aktyvumas vadinamas hipertiroidizmu (tirotoksikoze), dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Hipotireozė (arba „neaktyvi skydliaukė“) - tai lėtinė endokrininė liga, būklė, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Hipotireozė yra dažniausia skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje, tačiau tik pusė žino, kad turi hipotireozę. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu. Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui - persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, placentos atšoka, priešlaikiniu gimdymu, cezario pjūvio operacija, perinataliniu sergamumu ir mirtingumu, mažu naujagimio svoriu, kraujavimu po gimdymo, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais, autizmu ir epilepsija. Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai (netgi ir nepasireiškiantys kliniškai) gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą, todėl keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas. Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta. Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.
Hipertiroidizmas pasireiškia, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormonų. Tai gali sukelti tokius simptomus, kaip svorio kritimas ir padidėjęs apetitas. Hipertiroidizmą gali sukelti kelios sveikatos būklės, dažniausiai - Greivso liga. Kai kurie hipertirozės simptomai gali būti fiziškai akivaizdūs, o kiti yra subtilūs ir iš pradžių gali būti sunku juos pastebėti. Kartais hipertirozė painiojama su nerimu. Pasak Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) , skiriamieji hipertirozės požymiai ir simptomai yra šie: svorio kritimas, bet su padidėjusiu apetitu greitas arba nereguliarus širdies plakimas nervingumas ar dirglumas nuovargio jausmas, bet miego sutrikimai rankų drebėjimas, raumenų silpnumas lengvas perkaitimas dažnas tuštinimasis Pati skydliaukė gali padidėti į gūžį, kuris gali būti simetriškas arba vienpusis. Gūžys - tai liaukos padidėjimas, kuris dažnai matomas kaip iškilimas ar paburkimas kaklo apačioje. Dažniausia gūžio priežastis yra jodo trūkumas. Taip pat galite jausti išryškėjusias arba išpūstas akis. Mediciniškai tai vadinama egzoftalmu ir siejama su Greivso liga. Ilgalaikė ir negydoma skydliaukės liga taip pat gali sukelti plaukų lūžinėjimą ir plaukų slinkimą.
Simptomai ir diagnostika
Esant susilpnėjusiai skydliaukės veiklai (hipotirozei) dažniausiai skundžiamasi bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, galvos svaigimu, apetito stoka, sausėjančia oda, plaukų slinkimu, nagų trapumu, šalčio netoleravimu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, atminties susilpnėjimu. Pacientai sunkiau koncentruoja dėmesį.
Sustiprėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę) dažnai atspindi svorio kritimas net išliekant labai geram apetitui. Taip pat - padidėjęs dirglumas, gausus prakaitavimas, šilumos netoleravimas, rankų drebulys, dažnesnis tuštinimasis, sutrikęs miegas, padažnėjęs širdies ritmas. Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas. Tačiau išvardinti simptomai nėra pakankamai specifiški: susirgimų pradžioje jų gali visai nebūti arba žmogus jų gali tiesiog nesureikšminti. Kartais, nors pasireiškia tik vienas ar keli simptomai, skydliaukės veikla jau būna labai ženkliai sutrikusi.
Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Diagnozuojant skydliaukės sutrikimus, rekomenduojama atlikti tiek skydliaukės ultragarsinį, tiek hormonų kraujyje tyrimą. Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l (normos ribos minimaliai skiriasi priklausomai nuo laboratorijoje naudojamų reagentų tipo) ir šiuo atveju gydymo nereikia. Jei TTH rodiklis yra didesnis nei 4-10 mIU/l, gydytojas sprendžia dėl indikacijų gydymui pakaitiniu skydliaukės hormonu. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi palyginti su moterimis, kurios nesilaukia, priklausomai nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, kinta kiekvieno nėštumo trimestro metu, priklauso laboratorijos reagentų ir nustatytų normos ribų ir profesinės organizacijos, kurios gairėmis šalyje vadovaujamasi. Daugeyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu 0,1-2,5 mIU/l, antrojo trimestro metu 0,2-3 mIU/l, trečiojo trimestro metu 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l. Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 sav., kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites.
Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas. Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama, gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną. Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas, gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą. Vertindamas, ar Jums nėra hipertirozės, gydytojas surinks Jūsų asmeninę ir šeimos ligos istoriją bei atliks fizinį ištyrimą. Gydytojai paprastai diagnozuoja hipertirozę remdamiesi simptomais, klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais. Šie diagnostiniai tyrimai apima: T4, laisvojo T4 ir T3 kiekio tyrimas skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH ) lygio tyrimas skydliaukės skenavimas (radioaktyviojo jodo įsisavinimo skenavimas) skydliaukėsultragarsinis tyrimas kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai skydliaukės antikūnų tyrimas Nors pirminės sveikatos priežiūros gydytojai gali paskirti kai kuriuos iš šių tyrimų, geriausia kreiptis į endokrinologą. Endokrinologai specializuojasi su hormonais susijusių sveikatos sutrikimų gydyme ir valdyme.
Nors atlikta daug tyrimų, siekusių įrodyti arba paneigti tokios atrankos naudą, visuotinio sutarimo šiuo klausimu taip ir nepasiekta. Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris yra vyresnė nei 30 m. amžiaus, anksčiau stebėta struma (gūžys), buvę skydliaukės veiklos sutrikimai, skydliaukės operacija, moteris sirgusi pogimdyminiu tiroiditu ar nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai, serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu), buvęs nevaisingumas, nėštumo komplikacijų ar dauginis nėštumas, turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau), buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija, vartojami tam tikri vaistai ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, 3 mėn.
Kokie yra hipertirozės simptomai? Kai kurie hipertirozės simptomai gali būti fiziškai akivaizdūs, o kiti yra subtilūs ir iš pradžių gali būti sunku juos pastebėti. Kartais hipertirozė painiojama su nerimu. Pasak Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) , skiriamieji hipertirozės požymiai ir simptomai yra šie: svorio kritimas, bet su padidėjusiu apetitu greitas arba nereguliarus širdies plakimas nervingumas ar dirglumas nuovargio jausmas, bet miego sutrikimai rankų drebėjimas, raumenų silpnumas lengvas perkaitimas dažnas tuštinimasis Pati skydliaukė gali padidėti į gūžį, kuris gali būti simetriškas arba vienpusis. Gūžys - tai liaukos padidėjimas, kuris dažnai matomas kaip iškilimas ar paburkimas kaklo apačioje. Dažniausia gūžio priežastis yra jodo trūkumas. Taip pat galite jausti išryškėjusias arba išpūstas akis. Mediciniškai tai vadinama egzoftalmu ir siejama su Greivso liga. Ilgalaikė ir negydoma skydliaukės liga taip pat gali sukelti plaukų lūžinėjimą ir plaukų slinkimą.
Dr. Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai.
Gydymas ir prevencija
Labai svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, tačiau ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skydliaukės funkcijai atstatyti. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis ir augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 sav., levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. Po gimdymo, levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 sav. po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Vartoti vaistus būtina tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu, tačiau būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus. Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protono pompos inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms - 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Tiesa, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma, tad svarbu, kad ji nebūtų mažesnė. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu.
Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.
Siekiant sumažinti skydliaukės funkcijos sutrikimų išsivystymo, vėlyvos diagnostikos ar jau esančios ligos greito progresavimo tikimybę, rekomenduojama:
- Jei giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, atlikite skydliaukės tyrimus.
- Venkite radiacijos poveikio kaklo sričiai, nebent tai būtina kitoms ligoms diagnozuoti ar gydyti.
- Stenkitės vengti stresinių situacijų.
- Pasirūpinkite, kad maisto racione būtų pakankamai (bet ne per daug) jodo.
- Meskite rūkyti. Tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra hipertirozės rizikos veiksnys.
- Pasirūpinkite vitamino D kiekiu organizme.
- Ribokite gliuteno turinčių maisto produktų kiekį dienos racione (ypač svarbu sergantiems autoimuniniu tiroiditu).
Vaistai nuo skydliaukės neleidžia skydliaukei gaminti hormonų. Dažniausiai vartojami vaistai nuo skydliaukės ligų yra tionamidų grupė, kuriai priklauso vaistai metimazolas (MMI) ir propiltiouracilas (PTU). Radioaktyvusis jodas (RAI), dar vadinamas tiesiog radioaktyviuoju jodu, veiksmingai naikina skydliaukės hormonus gaminančias ląsteles, nepažeisdamas kitų kūno audinių. Jis paprastai vartojamas geriamųjų tablečių arba skysčio pavidalu. Daugumai žmonių, kurie gydomi radioaktyviuoju jodu nuo hipertirozės, išsivysto priešinga būklė - hipotirozė. Tačiau ši yra lengviau gydoma, ir jūs kasdien vartosite skydliaukės hormonų papildų. RAI didesnėmis dozėmis taip pat vartojamas skydliaukės vėžiui gydyti. Chirurginis gydymas: Tiroidektomijos metu pašalinama visa skydliaukė arba jos dalis. Ši operacija gali būti rekomenduojama kai kuriems hipertiroidizmu sergantiems žmonėms, tačiau ji vertinama individualiai.
Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir vengimas rūkyti gali padėti sumažinti riziką. Hipertirozė diagnozuojama remiantis simptomais, kraujo tyrimais ir vaizdiniais tyrimais. Ji pirmiausia gydoma vaistais, radioaktyviuoju jodu ir, jei reikia, chirurgiškai pašalinama visa skydliaukė arba jos dalis. Pasitarkite su gydytoju, jei manote, kad turite su skydliauke susijusių sveikatos problemų. Galite būti nukreiptas pas endokrinologą, kuris jus įvertins ir atliks reikiamus tyrimus.
Naujas plataus masto tyrimas rodo ryšį tarp nuolatinio motinos skydliaukės hormonų disbalanso nėštumo metu ir padidėjusios autizmo spektro sutrikimo (ASS) tikimybės vaikams. Tyrimas, apėmęs daugiau nei 51 000 gimimų, nurodo, kad kuo ilgiau skydliaukės funkcijos sutrikimas išlieka per nėštumo trimestrus, tuo aukštesnė stebima ASS rizika. Tuo tarpu gerai kontroliuojami ir tinkamai gydomi skydliaukės sutrikimai nebuvo susieti su didesne autizmo rizika. Tyrėjai taip pat nustatė dozę-atsako (dose-response) ryšį: autizmo rizika palaipsniui didėjo tuo daugiau trimestrų, per kuriuos išliko skydliaukės disbalansas. Tai rodo, kad ne vienkartinis sutrikimas, o kumuliatyvi ekspozicija - ilgesnis hormoninio disbalanso periodas - gali turėti reikšmingesnį poveikį vaisiaus neurovystymuisi. Idan Menashe, daktaro laipsnį turintis mokslininkas iš Ben-Gurion universiteto ir vienas iš šio tyrimo bendraautorių, apibendrino klinikinę išvadą: „Nors efektyviai gydoma lėtinė skydliaukės disfunkcija neparodė didesnės autizmo rizikos, tęstinis disbalansas per kelis nėštumo trimestrus buvo susietas su aukštesne rizika. Praktinis pranešimas besilaukiančioms šeimoms ir sveikatos priežiūros specialistams yra aiškus: stabilių, fiziologinių materninio skydliaukės hormonų lygių palaikymas per nėštumą yra koreguojamas veiksnys, galintis sumažinti tam tikrą neurovystymosi riziką.
Nėščiosioms, kurioms diagnozuota hipotirozė, rekomenduojama skirti gydymą levotiroksinu. Galima pradėti gydymą vidutinėmis dozėmis, pvz. 50 µg/d, vėliau dozę didinti, kol pasiekiama tikslinė TTH reikšmė.
Hipertiroidizmas nėštumo metu
tags: #tirotoksikozes #gyd #nestumo #metu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
