Šiuo metu vaikų literatūra išgyvena aukso amžių - tiek Lietuvos, tiek užsienio leidyklos kiekvieną mėnesį skaitytojus džiugina kokybiškomis ir įvairiomis knygų naujienomis, kurios, be abejonės, praturtina kiekvieno jaunojo skaitytojo vidinį pasaulį. Visgi vaikų literatūrą noriai ir su didžiuliu pasimėgavimu skaito ne tik vaikai, bet ir vis daugiau suaugusiųjų. Kembridžo universiteto akademikė dr. Louise Joy teigia, jog, jos manymu, suaugę vis dažniau renkasi skaityti vaikų literatūros klasiką savo malonumui, nes tuose kūriniuose randa vertybes ir pojūčius, kurių yra išsiilgę. Vaikų literatūros personažai dažnai vertina paprastumą, yra nepretenzingi, užjaučiantys, ištikimi ir tolerantiški. Vienos iš tokių vertybių - tiesioginis, gyvas ir nuoširdus bendravimas, tolerancija kitoniškumui, ekscentriškumui ar net skanau, namuose ruošto maisto, primenančio vaikystę, skonis. Mokslininkės teigimu, vaikų literatūra suaugusiesiems dažnai simbolizuoja atsitraukimą nuo tikrovės, kuri ne visada džiugina.

Skaitymas ir viskas, su juo susiję, daugelį visada labai domino. Tikrai daug skaitoma apie tai: kodėl svarbu skaityti ir kodėl svarbu skaityti vaikui. Vaikų literatūros žinovas K. Urba patvirtina, kad knygos vertė matuojama ne teksto gausa. Pavyzdžiui, paveikslėlių knygų vertimas yra išties sudėtingas procesas, reikalaujantis apgalvoti kiekvieną žodį ir kultūrinį niuansą, ieškoti atitikmenų lopšinėms, priežodžiams ar posakiams. Tai rodo, kad knygos, net ir turinčios mažai teksto, gali būti nepaprastai vertingos.
Posakis, jog „knyga - geriausia dovana“, tikrai nėra laužtas iš piršto. Asmeninės bibliotekos svarba yra didžiulė, daug didesnė, nei esame linkę manyti. Tai patvirtino ir australų bei amerikiečių mokslininkų iš Kanberos ir Nevados universitetų 2018 m. publikuotas tyrimas, nagrinėjęs ryšį tarp to, kiek vaikystėje turėta knygų, ir suaugusiųjų raštingumo lygio. Tyrimo rezultatai rodo, kad asmeninės bibliotekos turėjimas vaikystėje suaugusiojo žmogaus raštingumui turėjo daug daugiau įtakos nei baigtas aukštasis mokslas. Tai pabrėžia knygų dovanų svarbą visomis įmanomomis progomis.

Ispanų rašytojas ir skaitymo tyrinėtojas Emilio Teixidoras savo knygoje „Skaitymas ir gyvenimas“ paskatino naujai pažvelgti į skaitymo poveikį įvairaus amžiaus vaikams ir įtikino, kad svarbiausias žanras - poezija, kuri gali, tarsi kokią nors netvarkingą spintą, padėti sutvarkyti vaiko (vėliau ir suaugusiojo) sielą. E. Teixidoro manymu, vaiko (vėliau ir suaugusiojo) laimės pojūtis daugiausia priklauso nuo jo vidinio pasaulio, kuris yra tarsi įsišaknijusių žodžių saugykla. Kuo daugiau toje saugykloje žodžių, tuo lengviau vaikui išsitraukti reikiamą žodį reikiamu metu ir paaiškinti sau net sudėtingiausias savo gyvenimo aplinkybes ir situacijas.
Eilėraščiai, ypač tie, kuriuos išmokstame mintinai vaikystėje, yra minėtų žodžių, esančių mūsų sielos saugykloje, šaltinis. Neatsitiktinai maži vaikai tėvų prašo daugybę kartų pasekti tą pačią pasaką, paskaityti tą patį eilėraštį. Taip jie intuityviai jaučia įsiminimo svarbą, galimybę papildyti savo sielos saugyklą. Be to, kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau žodžių ir greičiau jis įsimena, todėl itin skatinama šiuo laikotarpiu mokyti antros ar net trečios užsienio kalbos. Mažą vaiką labai veikia net prozos kūriniuose pasitaikantys įvairūs pakartojimai, o folklorinėse pasakose - eiliuoti intarpai.
Skurdus vidinis pasaulis reiškia, kad žmogaus sieloje nėra daug žodžių, turinio. Ne veltui žydai savo vaikus moko mintinai Toros, o musulmonai - Korano surų, kad šventraščio mintys užpildytų „vidinį vaiko pasaulį“.
Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų skaitymas ir knygų pasirinkimas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų. Svarbu rinktis knygas pagal vaiko amžių, atkreipiant dėmesį į knygos žanrą, turinį ir iliustracijas.
Grožinės literatūros knygos vaikams dažniausiai yra paveikslų knygos, kurios gali būti keturių tipų:
Visų šių knygų poveikis yra dvigubas - per iliustracijas ir tekstą.
Vaikams patinka iliustruotos knygos, kurių iliustracijos kiekviename puslapyje vis kitokios, perteikiančios nuolatinį judėjimą, leidžiančios į tuos pačius dalykus pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Jie mėgsta gerai pažįstamus personažus, kurie knygoje įveikia kliūtis vaikiškais būdais. Knygose būtinos humoristinės situacijos, koks nors pasikartojimas, kuris priverčia vaiką stebėtis ir kartoti; kūrinyje svarbus tikslus rimas, kuris kartais net svarbesnis už prasmę, nes vaikas trokšta prisiminti.
Suaugusiesiems reikia turėti omenyje, kad pats vaikas yra iš esmės nekritiškas - jam gali patikti bet kokia knyga. Todėl svarbu, kad tėvai atidžiai rinktų knygas.
Mažas vaikas beveik neturi suaugusiajam ar vyresniam vaikui būdingos estetinės distancijos, t. y. iš esmės paraidžiui suvokia tai, kas sakoma, ir viską išsiaiškina tiesiogiai. Būtent todėl kūriniai mažiausiesiems turi didelę reikšmę vaiko pasaulio sampratai, vertybių formavimuisi, nes jie, net proziniai, labai gerai įsimenami visam gyvenimui, jų vaizdinės, emocinės, semantinės struktūros lieka žmogaus pasąmonėje ir įvairiais gyvenimo laikotarpiais netikėtai iškyla.
Verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek gerai parašytas tekstas, kiek įtaigios ir papildančios tekstą yra iliustracijos, kiek gera knygos poligrafinė kokybė ir ar teksto raidės bei jų dydis atitinka vaiko amžių. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip tokiose knygose į vaikų pasaulį perkeliami suaugusiųjų pasaulio gyvenimo modeliai ir vertybės, kaip skleidžiasi vaiko ir suaugusiojo santykiai. Ar vaizduojamas pasaulis nėra pernelyg supaprastintas? Ar išlieka tradicinė (nepakeista) gėrio ir blogio atskirtis (ar jie nesusilieja)?
Augančiam vaikui svarbu įsisąmoninti, kad egzistuoja objektyvus blogis, kuriam tradicinėse pasakose atstovaudavo raganos, velniai, slibinai ir kt., kuriuos galima tik įveikti ar nugalėti. Deja, šiuolaikiniuose vaikams skirtuose kūriniuose ši atskirtis dyla, ir „geri“ tampa šrekai, vampyrai, raganos. Taip vaiko sąmonėje pamažu iškreipiamas tradicinių dalykų įsivaizdavimas, jis praranda imunitetą egzistuojančiam blogiui, tampa linkęs nebekreipti į jį dėmesio, o „susidraugauti“.
Knygose vaikams turi išlikti aiškios priešybės - gera ir bloga, vaikas ir suaugęs, mažas ir didelis, aukštas ir žemas, teisingas ir klaidingas, tiesa ir melas. Skaitant knygas vaikams, paranku su jais kalbėtis apie skaitomus dalykus, aiškintis svarbius moralinius aspektus. Tad ir pačiam suaugusiajam svarbu suvokti universaliąsias dorybes. Tam gali padėti Jonathano Collinso knyga „Malio ir Kilos nuotykiai“ - pasaka, išryškinanti 64 universaliąsias dorybes, kurias galima aptarti su vaikais.
Vaikų literatūra, kitaip nei suaugusiųjų, atlieka daug svarbių funkcijų, iš kurių tik viena yra estetinė. Renkantis lietuvių autorių ar verstinę knygą, patikimiausia remtis organizacijos IBBY Lietuvos skyriaus sudarytų komisijų knygų vertinimais. Retai apsiriksite išsirinkę knygas, kurios tam tikrais metais yra specialistų apdovanotos įvairiomis premijomis.
Knygų vertinimo komisijose dirba labai skirtingų sričių žmonių: ne tik literatūrologų, bet ir pedagogų, menotyrininkų, vaikų psichologų. Psichologai knygose pastebi subtilių dalykų, kurių neįžvelgia literatūrologai. Pavyzdžiui, dailininkės ir rašytojos Linos Žutautės sukurto personažo Kakės Makės bumas Lietuvoje vyksta jau keleri metai. Šias knygas puikiai vertina tiek literatūrologai, tiek menotyrininkai. Tačiau psichologai pastebi įdomų knygos „Kakė Makė ir svajonių gimtadienis“ aspektą: mergaitė, vaikas, išpildo savo tėvų svajones, tampa priemone joms išsipildyti. Tai nereiškia, kad ši įžvalga yra esminė ir vaikui nereikėtų leisti džiaugtis mėgstamu personažu, tačiau parodo, kad vertinimas gali būti daugialypis.

Knygų vertinimas yra subjektyvus dalykas, tačiau turi ir tam tikrų objektyvių kriterijų. Nors gali atrodyti, kad komisijos narių nuomonės skiriasi, dažniausiai visi komisijos nariai būna labai vieningi.
E. Teixidoras, kalbėdamas apie suaugusiųjų galimybę daryti įtaką vaikų skoniui, daugeliu atvejų yra gana skeptiškas. Jo nuomone, bet kokie rekomenduojamų knygų sąrašai yra tarsi mirties bučinys skaitymui, nes juose nurodytas knygas vaikas dažnu atveju priims kaip suaugusiojo valdžios ženklą, priemonę kontroliuoti. Kita vertus, be tokio draugiško patarimo, paskatinimo vargu ar įmanoma, kad vaikai patys atrastų ir perskaitytų pasaulinės klasikos knygų ar neseniai pasirodžiusių, geriausiai įvertintų kūrinių. Bet kokiu atveju knyga turėtų ne versti vaiką ir suaugusįjį konfrontuoti, o tapti galimybe juos suvienyti.
Suaugusieji, norėdami sėkmingai parinkti knygas, privalo pažinti mėgstamiausią vaikų literatūrą ir „nusileisti prie vaiko“, kad galėtų drauge su juo pakilti į skaitymo pasaulį.
Vaikų literatūros specialistė Inga Mitunevičiūtė teigia, kad dovanoti knygas galima ir reikia visomis įmanomomis progomis. Norint tokią dovaną padaryti išskirtinę, reikia pasukti galvą ir pasitelkti vaizduotę. Galima papasakoti įdomią istoriją, susijusią su knygos autoriumi, surengti „aklą pasimatymą“ su knyga, arba tiesiog pasakyti: „Čia tau, bet skaityk paaugęs, dabar dar per mažas.“
Pirmosios knygos, su kuriomis supažindinami vaikai, paprastai būna garsinės, liečiamos ir net nebūtinai popierinės. Tokios daugiafunkcinės knygos gali būti skirtos vaikams iki 5-erių metų. Vaikai pradeda tyrinėti knygą taip, kaip tyrinėja visą pasaulį - kaip dar vieną naują objektą, kurį reikia paliesti, pačiupinėti, pakramsnoti, numesti. Ir tai daryti vaikams iš pradžių reikia leisti. Todėl knygelės medžiagų įvairumas yra labai svarbus: leidžia lavinti motoriką ir kitus svarbius įgūdžius. Žaidimas, malonumas, pramoga - tai žodžiai, kuriais apibūdinamas vaikų skaitymo procesas, duodantis didžiausią naudą.
Specialistė pabrėžia, kad skaitymas turi tapti ritualu ir įpročiu, kasdiene aplinkos dalimi. Svarbiausia, kad tai būtų ryšys - ryšys su suaugusiaisiais, su kuriais skaitoma, ryšys su aplinkiniu pasauliu ir net su savimi. Labai svarbu knygose atrasti save ir savo aplinką, taip pat - langą į pasaulį. Pati geriausia skaitymo skatinimo strategija yra skaitančio suaugusiojo pavyzdys.
Šiame skyriuje pateikiami įvairūs rekomenduojamų knygų sąrašai, sudaryti remiantis tiek tėvelių atsiliepimais, tiek specialistų vertinimais, pritaikant juos skirtingoms amžiaus grupėms.
Yra kūrinių, kurie atlaikė laiko išbandymus ir džiugina skaitytojus ištisas kartas. Štai keletas pavyzdžių:
Pirmosios knygos vaikams dažnai būna interaktyvios ir skatinančios smulkiąją motoriką.
Tėveliai rekomenduoja šias knygas, kurios sulaukia didelio vaikų susidomėjimo:
Dr. Kęstučio Urbos sudarytas sąrašas „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1-10 klasei“ yra vienas išsamiausių ir plačiausių, kuriuo remiasi daugelis pedagogų.
Šios klasės mokinukai dar tik pradeda skaityti, todėl į sąrašą įtraukti vertingi kūriniai, apimantys tautosaką, grožinius tekstus, lietuvių klasikų kūrinius vaikams, taip pat šiuolaikinių autorių tekstus. Skaitydami tautosakos ir grožinius tekstus, vaikai išmoksta įžvelgti autorių išmonę, vertinti kalbos turtingumą ir grožį.

Trečios klasės skaitymo programa moko vertinti skaitymą kaip svarbią ir malonią veiklą, skatina smalsumą, ieškoti savo santykio su tekstu, lyginti patirtis. Skaitomi vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs klasikinės ir šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) vaikų literatūros kūriniai. Sąrašą sudaro grožiniai tekstai, tautosaka, klasikų ir modernių autorių knygos.
Šiose klasėse skaitomi vertingiausi, kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suvokti mitų, sakmių, padavimų meninę išmonę. Aptariama smulkioji tautosaka, jos savitumas. Skaitomos liaudies pasakos, aptariamos etinės vertybės, kompozicijos ir raiškos ypatumai.
Skaitant tekstus mokomasi suvokti pasakotojo sąvoką, pasakojimo perspektyvą, pasakotojo poziciją. Aptariama psichologizmo samprata, išgyvenimų raiška literatūroje. Nagrinėjami dramos žanrai, nuotykių ir detektyvinė literatūra analizuojama intrigos kūrimo požiūriu. Skaitoma komiškoji literatūra, mokomasi suvokti ironiją, skirti prasmingą ir lėkštą komizmą. Analizuojamas istorinių asmenybių vaizdavimas, grožinės literatūros ir istorijos santykis.
Tokiam amžiui skaitomi vertingiausi, kultūros pažinimui svarbūs įvairių epochų ir laikotarpių, klasikinės bei šiuolaikinės literatūros kūriniai, jaunimui skirta literatūra.
Mokiniai mokosi vertinti skaitymą kaip savęs, kito, tautos ir pasaulio pažinimo būdą, ugdytis asmeninį santykį su kalba ir literatūra, lavintis meninį skonį, plėsti savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį.
Privalomų skaitinių programa atnaujinama kas keletą metų, o čia pateikti rekomenduojamų knygų sąrašai apima beveik viską, ką verta perskaityti vaikams ir jaunimui.
tags: #rekomenduojamos #knygos #vaikams