Tėvų įsitraukimas ir jo poveikis vaikų socialinei bei emocinei raidai darželyje
Gerbiami tėvai, esu Panevėžio kolegijos, Socialinių mokslų, baigiamojo kurso ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos studentė Kristina Aleknaitė-Stanienė. Atlieku tyrimą tema „Tėvų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo procese poveikis vaikų socialinei ir emocinei raidai“. Ši anketa yra anoniminė ir skirta moksliniam tyrimui. Tyrimo tikslas - ištirti, kokį poveikį tėvų dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo procese turi vaikų socialinei ir emocinei raidai. Jūsų pateikti atsakymai bus naudojami tik apibendrinta forma ir padės geriau suprasti tėvų įsitraukimo reikšmę vaiko ugdymo procese.
Vaikų socialinė ir emocinė raida: kodėl tai svarbu?
Dažnai, vaikui perlipus į trečius gyvenimo metus, pradeda daugėti emocingų epizodų, ir tai yra natūralu. Visgi šie emociniai epizodai skiriasi vienas nuo kito, o tai tikrai nepalengvina situacijų! „Užkabinęs“ kokį pojūtį ar emociją, vaikas ją nagrinėja, vis susikurdamas situaciją pajautimui, ir tai nesibaigia. Dažnai tiesiog kartojamas tas pats veiksmas, žaidžiama ta pati situacija n kartų iš eilės.
Pirmuosius trejus gyvenimo metus vaikai gyvena emocijų pasaulyje ir tik vėliau jų smegenys subręsta pakankamai, kad įsijungtų loginė dalis. Tad pirmieji treji metai skirti emocijų atradimui, pažinimui, tyrinėjimui, suvokimui ir įvaldymui. O mažieji tai ir daro: susikurdami situacijas tą patį jausmą išgyventi dar ir dar, bando išjausti, kas čia taip jaučiasi, kur kūne tai jaučiasi, ką aš apie tai manau ir ką su tuo daryti: vaikai eksperimentuoja su išraiškos būdais, stebėdami, kurie mums sociume priimtini, o kurie - ne.
Kaip tėvai gali padėti vaikui pažinti ir valdyti emocijas?
Vienas iš svarbiausių tėvų uždavinių - kantrybė ir palaikymas. Kantriai laukti, prisėsti netoliese, pasiteirauti, gal nori prisiglausti ar apsikabinti, gal reikia pagalbos. Galime ramiai įgarsinti tai, kas vyksta ir ką matome. Tik svarbu palikti vietos abejonėms, t. y. nekonstatuoti vaiko jausmų, o labiau teirautis ir klausti. Pavyzdžiui, „aš matau, tu vis bandai pastatyti bokštą, o jis vis sugriūva“, „matau, kad jauti stiprius jausmus - verki, surinki: ar tu jautiesi nusivylęs, o gal - liūdnas ar piktas?“. Galima pasidalyti ir savo pavyzdžiu: „kai aš supykstu, man padeda suspausti kumščius ir trumpai suurgzti, ir aš tada nurimstu“.
Kaip ugdyti tėvus, kad padėtų vaikams susidoroti su emocijomis | AAP
Kas lemia emocijų pliūpsnius ir kaip juos suprasti?
Ilgesnė darbo diena, daugiau namų ruošos, keli filmukai, praleistas pažaidimas kartu ir, žiūrėk, jau pasiveja emocijų pliūpsnis. Man labai patinka mintis, kad, stebint vaiko elgesį, verta žiūrėti ne ką jis čia dabar daro, bet verčiau pasistengti suprasti kodėl jis tai daro. Sakydamos, kad „vaikai čia savo ožiais tik dėmesio prašosi“, mūsų močiutės ar tetos nėra jau tokios neteisios. Tačiau tai nėra blogas dalykas!
Prieraišieji ir bendradarbiavimo žaidimai: stiprus ryšys ir ugdymas
Alethos Solter knygoje aprašyti prieraišieji žaidimai idealiai tinka ryšiui su vaiku atkurti, be to, padeda ir mums patiems nuimti įtampą bei pasijusti geriau. Šiuose žaidimuose svarbiausia daug apsikabinimų, pasimylavimų ir prisilietimų. Mes žaidžiame gaudynių, kur svarbu pagauti vienam kitą „pilnu“ glėbiu, taip pat kartu šokame, dukra šokinėja ant sofos ir krinta, o aš ją gaudau. Reikia vengti „forsuoto“ kontakto, pavyzdžiui, intensyvaus kutenimo. Jei vaikas prašo sustoti - reikia sustoti.
Niekas taip nevienija, kaip bendras tikslas. Mūsų su dukra atveju - pačių iškeptos bandelės ar sausainiai. Tačiau bendradarbiavimo žaidimai kuo puikiausiai gali vykti ir ne virtuvėje: kartu dedama dėlionė, statomas bokštas, sprendžiama užduotis, piešiamas piešinys ar tvarkomi namai.
Vaikų socialinės ir emocinės raidos ypatumai pagal amžiaus grupes
Kiekviena amžiaus grupė turi savo specifinius socialinės ir emocinės raidos ypatumus, į kuriuos svarbu atsižvelgti tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose.
| Amžiaus grupė | Pagrindiniai emocinės ir socialinės raidos aspektai | Tėvų dalyvavimo svarba |
|---|---|---|
| 2-3 m. | Emocijų atradimas, pažinimas, tyrinėjimas. Intensyvūs emociniai epizodai, kuriuos vaikas kartoja, bandydamas suprasti. Pradedami eksperimentuoti su išraiškos būdais. | Kantrybė, emocijų įvardijimas, palaikymas ieškant išraiškos būdų. Prieraišieji žaidimai, padedantys atkurti ryšį. |
| 4-5 m. | Formuojasi empatija, geriau atpažįstamos ir įvardijamos emocijos. Pradedama mokytis socialinių taisyklių, nors emocijų valdymas dar nėra visiškai išvystytas. | Bendradarbiavimo skatinimas, žaidimų per kuriuos mokomasi dalintis ir bendrauti, organizavimas. Aiškios, bet lanksčios ribos nustatymas. |
| 6-7 m. | Gebėjimas geriau valdyti emocijas, suprasti sudėtingesnius jausmus. Aktyvus socialinis gyvenimas, mokymasis bendradarbiauti ir spręsti konfliktus su bendraamžiais. | Dalyvavimas sprendžiant iššūkius, bendrų tikslų siekimas per žaidimus ar veiklas. Pasidalinimas asmenine patirtimi. |
Visi šie aspektai yra neatsiejami nuo tėvų dalyvavimo vaiko ugdymo procese. Jūsų atsakymai į anketą, susijusią su 2-3 m., 4-5 m. ir 6-7 m. amžiaus grupėmis, padės atskleisti šio dalyvavimo mastą ir poveikį. Jūsų indėlis yra neįkainojamas siekiant geriau suprasti ir tobulinti ikimokyklinio ugdymo procesą.
Tiems, kas domisi šiomis temomis išsamiau, jau balandžio 16 d. laukia išskirtinė proga - galimybė su sąmoningos tėvystės pradininke, knygų „Ašaros ir pykčio priepuoliai“ bei „Prieraišūs žaidimai“ autore dr. Aletha Solter, susitikti gyvai net 4 valandų seminare. Rezervuokitės vietą jau dabar, mat dalyvių skaičius - ribotas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
