Dantų ir sąkandžio įtaka bendrai organizmo sveikatai bei vaiko raidai
„Iš tikrųjų nuo dantų laikysenos priklauso visa kita jūsų laikysena“, - sakė gydytoja odontologė R. Zykutė-Želvė. Šeimos gydytojas V. Morozovas pasidomėjo, ar tikrai mūsų laikysena priklauso ne nuo kojų, o nuo burnos. Odontologė patvirtino: „Taip. Taip, kaip „stovi“ mūsų sąnarys ir mūsų sąkandis, taip stovi ir mūsų kojos“. Deja, tik nedaugelis iš mūsų gali pasigirti taisyklingu sąkandžiu. Teko skaityti, kad tik, geriausiu atveju, kas penktas iš mūsų turi taisyklingą sąkandį, o visiems kitiems reikėtų imtis vienokių ar kitokių priemonių. Iš tikrųjų tai tiesa - idealių sąkandžių yra labai nedaug. Apie idealų sąkandį kalbėti galbūt yra utopiška, gal geriau kalbėti apie beveik idealų; maždaug nuo 2 iki 5 proc. žmonių pasaulyje sąkandis idealus ar beveik idealus. Visų kitų - daugiau ar mažiau patologinis.
Netaisyklingo sąkandžio pavojai ir pasekmės
Dažnai į specialistus kreipiamasi dėl estetikos, jei dantys negražūs arba nepatogu kramtyti. Bet iš tikrųjų klinikinių požymių yra daugiau. Kuo pavojingas netaisyklingas sąkandis? Pirmiausia, netaisyklingas sąkandis pavojingas tuo, kad iškreipia viso kūno balansą. Mes sukurti kaip organizmai, kad būtume harmoningi. Jei vienoje pusėje prarandame dantį, tai kompensacinis organizmo mechanizmas sureguliuoja taip, kad kramtome kita puse. Per ilgą laiką, 10-15 metų, jau galime turėti pasekmių, tokių kaip kaklo skausmai, netgi pirmojo kaklinio slankstelio poslinkis, gali pradėti varginti galvos skausmas, miego apnėja. Dusulys, permušimai, prakaitavimas - visa tai gali būti dėl to, kad mes nekramtome viena puse. Be abejo, per dantis yra veikiamas mūsų vienintelis vadinamasis derintinis viršutinio žandikaulio sąnarys. Jis pradeda dėvėtis, veikti netaisyklingai, tada mes imame jausti galvos skausmus, gali ūžti ausyse, kartais būna sunku prasižioti, neišeina sukramtyti maisto, skauda kramtant ir t. t.
Sąkandis ar dantų padėtys taip pat veikia knarkimą ir yra susiję su miego apnėja, kai naktį kuriam laikui sustoja kvėpavimas. Jei visą gyvenimą buvo netaisyklingai kramtoma, netaisyklingai kvėpuojama, jei liežuvio padėtis netaisyklinga, tai žmogus sulaukia tokių pasekmių, kaip knarkimo bei miego apnėjos. Kai liežuvis nėra taisyklingos padėties, t. y. gomuryje, o atsipalaidavęs ir nukritęs apatiniame žandikaulyje bei užspaudęs trachėją, žmogus negali prakvėpuoti. Tinkamą sąkandį lemia ne tik dantų padėtis, bet ir raumenys, minkštieji, kietieji audiniai, sąnarys, sausgyslės, nervai, kraujotaka. Tai yra didžiulė mūsų organizmo sistema, kuri leidžia sukramtyti maistą, atlikti fonetinę funkciją ir šypsotis. Jeigu ji sutrinka, tai sutrinka begalė funkcijų: nebegalime šypsotis, kramtyti, taip pat ir nebegalime ramiai miegoti bei kvėpuoti.
Miego sutrikimai, miego apnėja, lunatizmas
Netaisyklingo sąkandžio priežastys ir profilaktika nuo pat gimimo
Labai dažnai mes esame linkę ką nors kaltinti, o genetikai „nurašyti“ priežastis labai paprasta. Tačiau iš tiesų, viskas prasideda nuo gimimo. Kaip gimsta vaikas, kaip ir kuo jis maitinamas, turi esminės įtakos žandikaulio vystymuisi. Vaiką iš principo reikia maitinti krūtimi (žindyti) ir taip padėti jam suformuoti taisyklingą žandikaulį. Pagal paskutinius duomenis, reikėtų maitinti iki 2 metų su primaitinimais ir skatinti žandikaulį augti.
Kramtymo reflekso formavimas ir maitinimo įpročiai
Nuo pusės metų reikėtų skatinti vaiką pradėti kramtyti kietą maistą, o ne duoti sutrintų tyrelių, nes vaikas nesupras, ką reikia veikti su žandikauliais. Patartina duoti gabaliukais papjaustytą išvirtą morką, bulvę, kad jis pats sutrintų su bedantėmis alveolinėmis ataugomis. Taip jam padėsite formuoti kramtymo refleksą. Tada formuojasi rijimo refleksas, todėl šios sekos reikėtų nesumaišyti. Viskas logiška: kol neatsikandai ir nesukramtei, tai nėra ko ir ryti. Pradedame pratinti jį prie normalaus kramtymo ir rijimo reflekso formavimosi etapo, kuris, iš principo, susiformuoja maždaug apie 1 m. ir 8 mėn. Iki to laiko vaikas dar tik mokosi.
Kuo ilgiau žindoma, tuo geriau žandikauliui ir būsimiems dantims. Reikia nepamiršti, kaip mūsų žandikauliai turi augti, kokia kryptimi. Apatinis žandikaulis turi augti horizontalia kryptimi - į priekį; norint, kad augtų į priekį, reikia daryti judesį ir traukti: paimti kaulą su mėsa, kad vaikas kąstų, trauktų ir nukreiptų žandikaulį horizontalia kryptimi. Jei to nedaro, o dar ir kvėpuoja pro burną (vienas žalingiausių įpročių), tai vaiko žandikaulis auga žemyn, vertikaliai. Vaikas išsižioja, nes reikia kvėpuoti pro burną, ir žandikaulis pradeda augti vertikalia kryptimi.
Žalingi įpročiai, įtakojantys sąkandžio vystymąsi
Kaltos ne slogos, nes sloga ateina ir praeina. Kaltas žalingas įprotis ir negerai, kad jo nepastebime. Reikia padaryti viską, kad tas kvėpavimo kelias būtų laisvas, ir stengtis užverti burną. Pirma klaida mamų, kurios žindo vaiką, - pažindžiusios paguldo vaiką ir jis lieka išsižiojęs. Reikia paimti ir užverti burną. Vaikas tada užsičiaupia, nuryja seiles ir liežuvis natūraliai nugula į taisyklingą padėtį - į gomurį.
Čiulptukų naudojimas
Čiulptukai gali būti arba pagalbininkas auginant vaikus, arba žalingas veiksnys. Rekomenduojama čiulptuko atsisakyti, jei yra tokia galimybė. Jeigu galimybės nėra, reikia tiksliai žinoti, kokį čiulptuką pasirinkti. Jis turi būti kuo panašesnis į krūties spenelio formą ir kuo platesnis ties gomuriu, kad čiulptukas neišžiodytų vaiko stipriai ir, kiek įmanoma, liežuvį prisispaustų prie gomurio, kad galėtų formuotis platus gomurys. Rekomenduojama iki metų čiulptuko atsisakyti būtinai.
Gėrimas per šiaudelį
Labai blogai, kai nuolat siurbiama per šiaudelį. Bet koks siurbimas, traukimas per šiaudelį, per skylutę, nėra geras būdas gerti. Netgi kūdikį anksčiau girdydavo iš taurelės. Mūsų užduotis - veikti žandikaulį horizontalia kryptimi į priekį. Siurbdami per šiaudelį traukiame į vidų. Kai vaikui iškrenta pieniniai dantys, jam būna maždaug 6 metai. Tikiuosi, kad Lietuvoje nėra vaikų, kurie iki 6 metų naudoja čiulptuką. Vaikai yra gudrūs: kai iš jų atimi čiulptuką, sugalvoja, ką dar galima čiulpti, tarkime, nykštį, liežuvį, žandą, lūpą. Dėl visų šių žalingų įpročių taip pat pradeda formuotis netaisyklingas vaiko žandikaulis, o tai ateityje sukels labai didelių bėdų. Mūsų, kaip gydytojų, užduotis yra informuoti, pamatyti, pastebėti ir atimti tą žalingą įprotį, pakeisti jį nežalingu.
Griežimas dantimis ir kramtomoji guma
Dar vienas žalingas įprotis - griežimas dantimis. Jis dažnai „nurašomas“ parazitams, šeimos gydytojai neretai įvardija stresą. Odontologai teigia, kad griežimas yra pavojingas, nes per greitai nudilino dantis. Dantų nusidėvėjimas yra labai natūralus fiziologinis procesas. Nuo jų išdygimo iki garbingos senatvės dantis turime nudilinti tam tikru diapazonu. Kartais 30-mečių dantys nudilę taip, kaip turėtų atrodyti 80-ies, tai jau yra patologija.
Kramtomoji guma nuolat kramtyti nėra gėris. Nė vienoje reklamoje jūs nepamatysite, kad reikia kramtyti nuolatos. Reklama nurodo - kramtyti po valgio, maždaug 1-2 minutes. Viskas. Ir tik tam, kad būtų galima sureguliuoti burnos pH. Kramtant gumą, išsiskiria seilių. Kai gumą ilgiau pakramtome, ji įgyja tam tikrą faktūrą, struktūrą, klampumą, raumenys irgi pradeda apgaudinėti save: jie pradeda pumpuotis, treniruotis. Kai į burną įsidedate normalaus maisto, nebesugebate atpažinti, kokios jis konsistencijos ir kokios jėgos reikia jam sukramtyti. Yra tikimybė, kad pradėsite kramtyti minkštą maistą labai stipriais ir žalingais judesiais. Viską reikėtų valgyti lėtai, pasigardžiuojant, neskubant, tada neįvyks nei traumų, nei kitų pasekmių.
Vaikų dantų sveikata: ankstyva prevencija yra raktas
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Odontologijos skyriaus gydytoja odontologė ir vaikų odontologė Justina Valaikienė pribloškia faktais: „Lietuvoje atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad vaikų dantų ėduonies paplitimas siekia net 90 proc. Tai tikrai nedžiuginantys skaičiai.“ Vaikų dantų priežiūros įgūdžiai, o neretai ir įvairiais mitais pagrįstas tėvų požiūris specialistams kelia didelį susirūpinimą. Deja, mūsų visuomenėje dar gajus mitas, kad pieninių dantų pernelyg prižiūrėti ir gydyti nereikia, nes tai laikini dantys burnoje. Taip pat girdime sakant, kad pieniniai dantys neturi nervų, šaknų, todėl tokių dantų vaikams neskauda. Tai tikrai yra mitas, - tvirtai akcentuoja gydytoja. Jeigu pažeidimai pasiekia nervą, kanalus, tada atsiranda labai ūmūs dantų skausmai. Vaikas negali normaliai miegoti, valgyti, sutrinka jo įprasta dienos rutina. Dėl to siejama, kad sutrinka ir visas bendrasis vaiko vystymasis.
Pirmieji dantukai dygsta apačioje - centriniai kandžiai. Juos dar apsaugo ir padidėjęs seilėtekis kūdikio burnytėje, liežuvis, todėl jų apsivalymas yra natūraliai paprastesnis. O kai jau išdygsta viršutiniai centriniai kandžiai, jie ilgesnį laiką yra sąlytyje su maistu. Kūdikiai dažniausiai valgo skystą, angliavandenių turintį maistą. Būtent tada pasireiškia „buteliuko ėduonis“ arba sunkios eigos ankstyvosios vaikystės ėduonis - vienerių metų ar vyresniems vaikams. Šis dantų ėduonis plinta toliau į kitus dantukus, yra sunkiai kontroliuojamas bei sunkiai gydomas, nes reikia ir labai didelės tėvelių motyvacijos, ir gydytojo žinių. O kartais gydymas reikalauja gydymo stacionare naudojant bendrąją nejautrą arba sedaciją. Mažųjų pacientų, kuriems reikia gydyti dantis, amžius vis jaunėja. Taip pat daugėja vaikų, turinčių baimę odontologams.
Kada apsilankyti pas odontologą?
Gydytoja J. Valaikienė tėvelius ragina į odontologą kreiptis ne tik gydymo, bet ir patarimo. „Išskirčiau kelis esminius vaiko raidos amžiaus etapus, kada reikia ateiti pas odontologą, - dėmesį atkreipia J. Valaikienė. - Pirmasis - iki vienerių metų. Kviečiu tėvelius su savo atžalomis atkeliauti pas gydytoją odontologą apsižiūrėti, pasitarti. Pas gydytoją odontologą profilaktiniam dantų patikrinimui patekti yra daug paprasčiau, todėl labai raginu visus tėvelius suplanuoti laiką, apgalvoti rūpimus klausimus ir į profilaktinį dantų patikrinimą su savo atžalomis ateiti pasiruošus.“
Kitas svarbus etapas - maždaug 6-7 metai. Šiuo laikotarpiu pieninis sąkandis jau pereina į mišrųjį. Tai reiškia, kad iškrenta pirmieji pieniniai dantukai. Taip pat tuo metu, dar neiškritus jokiam pieniniam dantukui, pačiame žandikaulio gale išdygsta po pirmąjį nuolatinį krūminį dantį. „Taigi šie dantys yra labai jautrūs ėduoniui ir jų priežiūra turi būti ypatinga“, - pabrėžia pašnekovė.
Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa. Pagal ją visi vaikai nuo 6 iki 14 m. gali gauti iki dviejų dantų ėduonies profilaktikos paslaugų per metus. Pirmasis vaiko vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų būti apie 6-7 metus, kai prasideda vaiko dantukų kaita, t.y. krenta pieniniai dantys, pradeda augti nuolatiniai.
Prevencijos svarba ir šiuolaikinė diagnostika
Mano palinkėjimas būtų toks - pradėti nuo pradžių. Nesikreipti tik tada, kai jau yra pasekmių, kai jau blogai, o padaryti viską taip, kad tų pasekmių išvengtume, pradėti nuo priežasčių, žinoti jas, taip pat žinoti, ką padaryti, kad mūsų vaikai būtų sveiki. Mes tikrai turime žinių, ką padaryti, kad veidas būtų sveikas, gražus ir taisyklingas. Tiksli diagnostika - nepamainoma gydymo sėkmei užtikrinti. Kompiuterinis tomografas gauna vaizdą skleisdamas silpną rentgeno spinduliuotę. Modernūs kompiuterinės tomografijos aparatai pasižymi ne tik kompaktišku dizainu, bet ir plačiomis techninėmis galimybėmis. Šis aparatas pasižymi patogiu aukščio reguliavimu ir tinka bet kokio ūgio pacientams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
