Vaikų fizinis pajėgumas yra stipriai genetiškai determinuotas, tačiau jo raida neatsiejama nuo fizinio aktyvumo. Lietuvoje vis dar trūksta pakankamai išsamių sportuojančių ir nesportuojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio pajėgumo tyrimų. Nėra iki galo aiškus fizinio krūvio dozės ir atsako ryšys tarp fizinio krūvio bei šio amžiaus vaikų fizinio pajėgumo rodiklių.

Pagrindinis tyrimo tikslas - nustatyti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių ikimokyklinio amžiaus (5-6 metų) vaikų fizinį pajėgumą. Tyrimo objektas apima šią fizinę būklę, o tyrime dalyvavo 100 ikimokyklinio amžiaus vaikų: 50 sportuojančių ir 50 nesportuojančių. Tyrimas buvo atliktas viename iš vaikų sporto centrų ir dviejuose pasirinktuose Kauno miesto darželiuose.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų fiziniam pajėgumui įvertinti buvo atlikti 4 testai:
Šie fizinio pajėgumo testai buvo pasirinkti atsižvelgiant į mokslinę literatūrą ir kitus atliktus tyrimus, siekiant objektyviai įvertinti skirtingas fizines ypatybes.

Atlikus tyrimą ir išanalizavus duomenis, buvo padarytos šios pagrindinės išvados:
Siekiant nuoseklaus, kiekvienam vaikui prasmingo fizinio ugdymo, fizinio ugdymo turinys turi būti konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus bei gebėjimus. Taisyklingi judėjimo įgūdžiai, optimalus fizinis krūvis ir sveikos gyvensenos nuostatos padeda išvengti traumų, o rūpinimasis sveikata realizuojamas atsakingu sprendimų priėmimu ir elgesiu.
Fizinio ugdymo procese per savistabą, judesio pajautimą, įgyjamus motorinius įgūdžius, pagrindinių sportinių judesių ir technikų patirtis vaikai įgalinami pažinti save. Lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių visuma įgalina judėjimo įvairovę, tačiau tik taisyklingi motoriniai įgūdžiai teikia judėjimo gerovės pojūtį.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #fizinio #pajegumo #normatyvai