Antrieji vaiko gyvenimo metai yra svarbus laikotarpis jūsų gyvenime - kūdikis toliau intensyviai auga ir mokosi naujo elgesio. Raida - tai augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams. Nors kiekvienas vaikas vystosi savo tempu, yra tam tikrų įgūdžių, kuriuos 12-24 mėnesių vaikai įgyja panašiu metu. Tai, kaip vaikas žaidžia, mokosi ir bendrauja su aplinka, yra svarbi užuomina jums apie jo raidos etapus.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Svarbiausi yra pirmieji 3 gyvenimo metai, kada vaiko smegenys vystosi intensyviausiai. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu, nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.
Antraisiais gyvenimo metais mažyliai atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Du trečdaliai 12 mėnesių vaikų jau vaikšto, bet jų eisena gali būti dar šiek tiek netvirta. Būdamas 20 mėnesių, jūsų vaikas bus įgijęs daug naujų fizinių įgūdžių. Smulkioji motorika tobulėja nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Antraisiais gyvenimo metais vaikai jau lengvai atlieka judesius, o bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas apima bėgimą, šokinėjimą ir sudėtingesnių žaidimų žaidimą.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos.

Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Pradeda formuotis kalbos gebėjimai. Šio amžiaus mažylio klausa išlavėjusi tiek, kad jis jau atpažįsta nesudėtingą melodiją ar ritmą. Turintys gerą klausą, muzikai gabūs vaikai gali bandyti kartu paniūniuoti melodiją ar atkartoti ritmą. Vaikas supranta paprastus klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo batukai?“) ir paliepimus („Atnešk man knygelę“). Paprašytas, jis jau gali parodyti knygelėje jam žinomus gyvūnėlius, daiktus, taip pat kai kurias kūno dalis - akytę, nosytę, ausytę. Jis žino, ką reiškia veiksmažodžiai „valgyti“, „gerti“.
Nuo pirmojo gimtadienio iki pusantrų metų žodžių skaičius vaiko žodyne išauga nuo 3-6 iki 10-20. Be to, vaikas pradeda naudoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“. Tokie sakinukai paprastai atsiranda 1,5-2 metų. Vaiko kalba tampa vis aiškesnė, žodžiai, ypač prasidedantys priebalsėmis, tariami vis geriau, šio amžiaus vaikai gali kalbėti nebenukąsdami žodžių galūnių ar pradžios, jau gali mokėti ištarti garsą „s“. Antraisiais gyvenimo metais mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas.
Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Nors vaiko žodynas greitai plėsis, tarimas kis lėčiau. Kalbos vystymuisi labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės ir knygų skaitymas. Norėdami paskatinti vaiko kalbos raidą, kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius. Sakinių struktūra turi būti paprasta - kad vaikui būtų lengva ją atkartoti.
Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai - tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei vaikas sako „Noju daj“, parodykyite, kad supratote ir pakartokite tą frazę taisyklingai: „Nori dar? Tuoj duosiu tau dar vandenuko“. Pasistenkite daugiau naudoti įvardžius: „Aš noriu gerti“. Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą (tarkime, katę), apibūdinkite jį išsamiau: „Katytė yra juoda“, „Katytė yra maža“, „Ką daro katytė? Katytė miega“ ir pan. Taip vaiko žodyną papildysite pirmaisiais būdvardžiais, veiksmažodžiais. Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“. Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus - šššššš, rrrrr.
Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, jūsų vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta. Vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas. Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą.
Jis pradeda eksperimentuoti su skirtingais daiktais ir bando daug ką išsiaiškinti. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos.
Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas.

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai dar negali suprasti emocijų. Jie jas turi, bet nemoka atpažinti, todėl svarbu, kad tas žmogus, prie kurio prisiriša kūdikis, padėtų jam jas atpažinti ir įvardinti. Tai, kad kūdikis verkia, ne visada reiškia, kad jis alkanas, todėl labai svarbu mokytis atpažinti, ko iš tikrųjų kūdikis prašo.
Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Apie 50 proc. šiuo amžiaus tarpsniu antklodės ir minkšti žaislai - tikras nusiraminimo šaltinis jūsų vaikui. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės.
Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas norės žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Antraisiais gyvenimo metais vaikas reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis.

Jums turėtų patikti šis vaiko amžius, nes mažylis greičiausiai susidomės namų ruošos darbais. Jis vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą. Mažiems vaikams būtinas ritmas, nes jiems sunku rinktis. Aiškios ir vaikui suprantamos ribos tiesiogiai susijusios su vaiko saugumu.
Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“.
Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos.
Nors mažylio miegas jau yra daug brandesnis, šiuo metu šeimos vis tiek dažnai sprendžia įvairius su miegu susijusius klausimus. Šiuo metu jūsų vaikas gali pratintis miegoti didelėje lovoje - vadinasi, naktimis jis gali dažnai atkeliauti pas jus į lovą. Būkite kantrūs ir neleiskite jam įprasti miegoti jūsų lovoje.

1 - 1,5 metų vaikas pamažu iš primaitinimo pereina į pilnaverčio šeimos valgytojo etapą. Antraisiais gyvenimo metais vaikai jau geba patys valgyti. Tačiau čia kai kurios šeimos susiduria ir su naujais iššūkiais - gali pasirodyti, kad 1 metų vaikas nevalgo ir tik mėto maistą, išauga išrankumas, atsiranda mėgstami ir nemėgstami produktai, ne visada yra paprasta suprasti ko tiksliai (ne)nori vaikas - kaip elgtis šiose situacijose?
Galbūt bandote pasverti tolimesnės žindymo kelionės privalumus ir trūkumus, svarstote, kokie yra nujunkymo metodai, ar jau esate tam pasiruošę? O gal norisi sužinoti, kaip atsisakyti buteliuko? Kai kurios šeimos svarsto, kaip atsisakyti buteliuko, čiulptuko ar nykščio čiulpimo, tačiau specialistų patarimai skiriasi ir pokyčių pradžia gali pasirodyti gan paini. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį.

Ar žinojote, kad įžengiate į palankiausią amžiaus tarpsnį atsisakyti sauskelnių ir pradėti naudotis puoduku? Daugelis pirmąkart tėvų šį etapą pasitinka su nerimu ir nežinia. Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam.
Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.

Šiuo tarpsniu paprastai kalasi krūminiai dantys, dažnai įvyksta pažintis su vaikų ligomis, tėvai mokosi tinkamai padėti mažyliui kiekvienu atveju ir įvertinti, kada į kokią įstaigą kreiptis pagalbos (ypač pradėjus darželį). Šeimos naršo interneto platybėse, bandydamos atrasti būdus, kaip „sustiprinti imunitetą“, bet ar tai nėra kova su vėjo malūnais?
Gali įvykti pirmosios mažylio traumos, kurių metu tėvams į kulnus nusirita širdis, o iš galvos išgaruoja visos žinios, kaip suteikti pagalbą. Vaikas pradeda aktyvius lauko tyrinėjimus ir vis kyla klausimas, kaip aprengti vaiką naujam sezonui. 1 - 1,5 metų vaiko priežiūra išties primena išgyvenimo iššūkį, tad šis priežiūros paruoštukas įvairiems atvejams suteiks ramybės ir pasiruošimo.
Vaikų sveikatos tikrinimo tikslas - kuo anksčiau išaiškinti ir koreguoti rizikos vaiko sveikatai veiksnius, kuo tiksliau nustatyti, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus. Vaiko raidos tyrimas apima įvairius raidos aspektus. Motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės raidos sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis negali būti tiriamas atskirai vienas nuo kito, ypač ankstyvojo amžiaus vaikams. Todėl geriausias reabilitacijos efektas gaunamas būtent pirmaisiais 3 gyvenimo metais, taigi šeimos medicinos paslaugas teikiantiems šeimos arba vaikų ligų gydytojams kartu su tėvais tenka didžiulė atsakomybė laiku nustatyti raidos sutrikimus.
Raida tikrinama tam tikrais amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad tiriant vaiką dalyvautų ir tėvai. Atliekant profilaktinį vaiko tikrinimą svarbi ir bendra vaiko sveikata, nes kosintis, sloguojantis, blogai besijaučiantis vaikas užduotis atliks blogiau, prasčiau susikaups, todėl ir rezultatai nebus teisingi. Svarbu tirti vaiką dieną, kai jis yra sotus, nemieguistas, nesusijaudinęs.
Tai kas gi yra norma, o kas jau ne norma ir kada vaikui jau reikalingas gydymas? Į šiuos klausimus patys tėvai negali atsakyti, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis. Gydytojas užpildo vaiko raidos tikrinimo lapą vadovaujantis žemiau pateiktomis užduotimis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotis, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, jie informuojami apie kito tikrinimo terminą, na o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas.
Gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo vertinimo rezultatus. Didelę reikšmę turi šeimos bendradarbiavimas, iš tėvų gydytojas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą, tėvai turi teisę reikšti savo nuomonę visais klausimais.

Štai kokius įgūdžius paprastai įvaldo vaikai skirtingais amžiaus tarpsniais:
| Amžius | Motorika | Kalba ir komunikacija | Pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai |
|---|---|---|---|
| 1 metai |
|
|
|
| 1,5 metų |
|
|
|
| 2 metai |
|
|
|
Paremti vaiką sudėtingame raidos procese - nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, yra sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgyti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.
Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, o individualūs vystymosi skirtumai yra normalūs. Tėvai, globėjai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai gali pastebėti tam tikrus galimus raidos sutrikimus.
Svarstote grįžti į darbą? Keisti darbo vietą ar poziciją? Ruošiatės naujam karjeros etapui po motinystės? O gal norėtumėte vaiko priežiūros atostogose likti ilgiau? Karjeros konsultantė Simona Bareikė teigia, kad kad ir kuriame etape bebūtumėte, ji padės susikurti aiškų veiksmų planą kiekvienam iš šių etapų, kaip galime iš anksto pasiruošti pokyčiams. Ji taip pat pasidalins savo žmogiškųjų išteklių žiniomis, asmenine patirtimi derinant karjerą ir motinystę bei kodėl tapimas mama neturėtų būti stabdis.