Obelių vaikų globos namų istorija ir transformacija: nuo institucijos iki bendruomeninių paslaugų

Obeliai - tai miestas Rokiškio rajone, turintis turtingą istoriją, siekiančią XVI amžių. Miestas įsikūręs Obelių ežero šiaurės rytiniame krante, prie Kriaunos upės. Pro Obelius eina Panevėžio-Daugpilio geležinkelis ir plentas. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad 1519 m. jau buvo Obelių miestelis. Nuo XVI a. pradžios iki 1567 m. Obeliuose buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras, o 1529 m. paminėtas miestelis ir valsčius. Obelių dvaras yra kiek jaunesnis pirmųjų šio krašto dvarų brolis.

Obeliuose stovi Šv. Onos bažnyčia, veikia paštas, ambulatorija, gimnazija, kultūros namai, biblioteka, vaikų darželis-mokykla ir vaikų globos namai. Taip pat yra istorijos muziejus ir vėjo malūnas. Šiame straipsnyje nagrinėjama Obelių vaikų globos namų istorija, pradedant įkūrimu, veikla per dešimtmečius ir baigiant dabartine pertvarka, kai institucinė globa keičiama bendruomenine. Straipsnyje remiamasi istoriniais šaltiniais, monografijomis, interviu su įstaigos darbuotojais ir auklėtiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie šios įstaigos reikšmę kraštui ir jo gyventojams.

Obelių vaikų globos namų istorija ir pertvarka

Obelių vaikų globos namų istorija prasideda 1959 m., kai tuometiniame pastate įsikūrė vaikų globos namai. Nuo pat įkūrimo ši įstaiga tapo svarbia krašto dalimi, suteikdama pastogę ir rūpestį likimo nuskriaustiems vaikams. Bėgant dešimtmečiams, keitėsi įstaigos pavadinimas ir pavaldumas. Nuo 2014 m. vaikų globos namų deinstitucionalizacija sistemingai vykdoma ir Lietuvoje, prasidėjo institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - siekti, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje arba bent jau įtėvių ar globėjų šeimose.

Rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas kalbėjo apie pagrindą keisti vaikų globos namų priklausomybę. Jis teigė, kad 2015 m. Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakyme numatyta stacionarių vaikų globos namų pertvarka, į kurią įtraukti ir Obelių vaikų globos namai. Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją. Obeliečiai tokią pertvarką įgyvendino pirmieji Panevėžio regione. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Obelių vaikų globos namų pastate nebeliko tradicinių vaikų globos namų.

Siekiant žingsnis po žingsnio pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, buvo atidaryti bendruomeniniai namai. Oficialiai duris atvėrė pirmasis Obelių vaikų globos namų bendruomeninis namas, kuriame nuo šiol gyvens 8 šių namų globotiniai (rūpintiniai). Į bendruomeninius namus įsikėlė aštuoni broliai ir seserys iš vienos šeimos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė: „Be abejo, galutinis mūsų tikslas, kad vaikai gyventų šeimose, ir dėl to turime labai įtemptai dirbti. Pertvarkant institucinę globą, atsiranda galimybė vaikams turėti savo namus, patiems tvarkytis buitį, mokytis savarankiškumo, būti bendruomenėje. Ir tai jau yra reikšmingas artėjimas šeimos modelio link”. Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Daina Urbonaitienė paaiškino, kad ministerija šios įstaigos veiklos funkcionavimui bus skirta 310 tūkst. eurų metams, ta suma nekis penkerius metus. Taip pat beveik 200 tūkst. eurų bus skirta vaikams, kurie globos namuose buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d.

Obelių socialinių paslaugų namai šiandien: struktūra ir veikla

Dabar vaikai gyvena šeimynomis bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Jie įrengti individualiuose gyvenamuosiuose namuose. Vienas toks namas stovi Rokiškyje ir du - Obeliuose. Visas reikiamas paslaugas vaikams teiks penki kvalifikuoti specialistai - du socialiniai darbuotojai ir trys socialinio darbuotojo padėjėjai; vaikams taip pat bus teikiamos užimtumo ir neformalaus ugdymo specialistų, psichologo, socialinių pedagogų paslaugos.

Šiuo metu Obelių socialinių paslaugų namus (SPN) sudaro devyni padaliniai. Tačiau ne visi fiziškai įsikūrę Obeliuose. Atskirą padalinį sudaro Šeimos ir vaiko gerovės skyriai, kurie veikia seniūnijose. Fiziškai tų darbuotojų ir paslaugų gavėjų šiame pastate nėra. Dirba 5 atvejo vadybininkai ir 13 socialinių darbuotojų, jų darbo vietos seniūnijose, tik Rokiškio miesto ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos socialiniai darbuotojai dirba rajono savivaldybės pastate. Paslaugas gauna apie 170 šeimų, kuriose auga daugiau kaip 300 vaikų.

Žemiau pateikiama Obelių socialinių paslaugų namų (SPN) padalinių ir teikiamų paslaugų apžvalga:

Krizių centre įsikūrusiems žmonėms stinga kasdienio gyvenimo įgūdžių. Būdavo atvejų, kai mama kūdikiui mišinėlį užpildavo šaltu vandeniu. Čia mokomasi gyventi. Tokie žmonės dažnai neturi socialinių įgūdžių, todėl paskui juos seka paimtų greitųjų kreditų ir paskolų šleifas. Tai pažeidžiami žmonės, kurie neretai pakliūva į nepalankias situacijas su atitinkamomis pasekmėmis. Krizių centre gyventi nuolat neįmanoma. Kadangi šeimos čia atsiduria dėl socialinių įgūdžių stokos, tai užtrunka. Šeima išvyksta tuomet, kai joje atsiranda teigiamų pokyčių.

Iškilūs auklėtiniai ir globos namų įtaka

E. Adomavičienė minėjo, jog ankstesniais laikais nebūdavę nuostabu, kad vaikai iš globos namų įgydavo pilnavertį išsilavinimą, tapdavo žinomi visuomenėje žmonės, susikurdavo gerovę, niekuo ne prastesnę nei vaikai iš šeimų. Obelių socialinių paslaugų namų direktorė paminėjo tris buvusius auklėtinius, kurie tapo dvasininkais. Vienas žymesnių Obelių vaikų globos namų auklėtinių - Laurynas Janulis, žinomas kaip renginių vedėjas, diktorius, filmų įgarsintojas.

Taip pat atvirai savo gyvenimo istoriją pasakoja Seimo narys, naujasis Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas. Interviu DELFI R. R. Šarknickas žinomas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aktorius bei kino režisierius, plačiajai visuomenei pažįstamas iš populiaraus serialo „Nekviesta meilė“. R. Šarknickas, turėjęs dar keturis brolius ir seseris, vaikų globos namuose nuo jų buvo atskirtas. Pašnekovas iki šiol nežino, kodėl buvo atskirtas, o kiti broliai ir sesės augo kartu, turėjo galimybę savaitgaliais matyti tėvus. R. Šarknickui teko pagyventi trijuose globos namuose. Parlamentaras pasakoja, kad globos namuose mokėsi muštis, nekęsti, nemylėti, pavydėti, keršyti. R. Šarknicko teigimu, jo ankstyvo gyvenimo tragedijos, dramos užgožia geras akimirkas.

R. Šarknickas iki šiol pamena pervežimą iš Vilijampolės kūdikių globos namų į Šiaulius. Vežami vaikai pradėjo klykti. „Kada pradėjome tolti nuo kažko brangaus, svarbaus, tauraus, kada matai paskui autobusiuką lekiant kažkieno brolį, kažkieno sesuo krenta, jos keliais bėga kraujais, bet vejasi vėl… Man mintyse stovi, kad galbūt ten mano vyresnioji sesė bėgo. Jėzau, kaip aš galvele į stiklą daužiau su kitais vaikais“, - lėtai žodžius rinko R. Šarknickas. Tąkart vaikai važiavo mikroautobusu „Latvija“. Jame dvokė, nes iš streso dauguma prisišlapino. Nuvažiavus į Šiaulius, vaikus suvedė į salę. Robertas pro langą išvydo stovintį autobusiuką, šoko ant palangėje augusių jurginų ir ėmė bėgti. Tačiau ranka iš nugaros stvėrė ir sviedė atgal ant margo kilimo. Dar kurį laiką vaikas eidavo pastovėti ant vėžių, kur stovėjo atvežęs autobusiukas - taip įsivaizdavo vis dar esantis Kaune. Tokios, sako jis, buvo vienatvės grimasos. Tuo metu nuo auklėtojų smurto vaikas slėpėsi tarp jurginų ir tai buvo patys gražiausi kvapniausi namai. Liūdniausia globotiniui būdavo rudenį, kada jurginus nupjaudavo.

Iš Šiaulių R. Šarknickas perkeltas į Obelių vaikų globos namus. Obeliuose nutiko ir vienas itin skaudus incidentas. Kartą per kūno kultūros pamoką su bendraklasiu Robertas nepasidalijo krepšinio kamuolio. Mokytojas Seikalis nusitempė jį į inventoriaus kambarį, užrakino duris, karatė judesiu paguldė ant žemės. Pasipylė smūgiai - mokytojas mušė, kiek tik leido sveikata. Paryčiais vaikas pabėgo. Buvo vėlyvas ruduo, lietus plovė žaizdas, o jaunuolis bėgo geležinkelio bėgiais. Jis buvo nusprendęs bėgti pas mamą, kurios nebuvo matęs, tik žinojo, kad gyvena Kaune.

Nors augant globos namuose buvo nuostabių auklėtojų, tarp jų įsimaišydavo ir tokių, kurias šiandien prisiminti nesmagu. Geresnes vertybes skiepydavo internato valytojos, kurios mokė, kad negerai nekęsti, nemylėti, muštis. Jam iki šiol įstrigę, kai būdamas pirmokas ar antrokas, iš vienatvės susirado senučiukę valytoją. Jis pamažu padėjo moteriai dirbti darbus - šaltu vandeniu plauti didžiulius koridorius. Moteris sekdavo pasakas, dainuodavo dainas, Robertas ją prievarta sodindavo ant palangės prašydamas, kad ši tik dainuotų, o pats plaudavo koridorius. Išėjęs į savarankišką gyvenimą, 16 metų vaikinas gavo dirbtinės odos lagaminą, tačiau nežinojo, kur eiti - prieš akis buvo vasara, o mokslai Alantos žemės ūkio mokykloje turėjo prasidėti rugsėjį.

Dabartiniai iššūkiai ir ateities vizija

Vis tik socialinių paslaugų namų direktorė sakė matanti tendencijas, kad globojamų vaikų kontingentas keičiasi ne į gerą pusę - dažniausiai jie turi specialiųjų poreikių, stokoja socialinių įgūdžių. Daryti jiems teigiamą įtaką gali būti labai sunku. Galbūt dėl šių priežasčių vis rečiau girdisi apie ko nors daugiau pasiekusius vaikų globos namų auklėtinius.

Rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas patikslino, jog griaunami ne visi vaikų globos namų pastatai, o vienas prastos būklės. Griovimo darbus atlieka ne savivaldybė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministerijos tikslas - visus šalies vaikų namus perduoti savivaldybėms. Kadangi Obelių vaikų globos namuose nuolat mažėja vaikų, kilo klausimas ir dėl tolimesnės šių namų perspektyvų. Ministerijos atstovė paaiškino, kad tokia pertvarka - jokia naujovė, visa Europa vysto panašių įstaigų deinstitucionalizaciją.

tags: #obeliu #vaiku #globos #namai

• Viskas, ką turėtų žinoti antrokai apie dantis
• Švelni priežiūra jautriai odai ir mažyliams
• Gimimo datos skaičiavimas pagal GMT
• Iššūkiai ir galimybės integruojant vaikus su Dauno sindromu
• Zrazų su kiaušiniais ir sūriu receptai