Kaip pavasarį tinkamai tręšti daržą ir sodą: patarimai gausiam derliui
Pavasaris - tai laikotarpis, kai sodas atgyja po žiemos, o augalams reikalinga ypatinga priežiūra. Norint džiaugtis gausiu daržovių ir žalumynų derliumi vasarą ir rudenį, svarbu laiku tinkamai paruošti dirvą ir pasirūpinti trąšomis. Po žiemos atsigaunantys ir vegetuoti pradedantys augalai bus stipresni ir gyvybingesni, jeigu pamaitinsite juos reikalingomis maisto medžiagomis, kurių atsargos po šaltojo sezono paprastai būna visiškai išsekę.
Svarbiausios maisto medžiagos pavasarį
Svarbiausi elementai augalui ir vaisiams augti yra azotas, fosforas ir kalis. Taip pat augalams svarbūs mikroelementai, be kurių augalas ir vaisiai neteisingai vystosi. Pavasarį augalams itin reikalingas azotas, nes jis skatina augimą, užtikrina jų vystymąsi ir sveiką išvaizdą. Kai augalams trūksta azoto, jie būna silpni, lapai ima geltonuoti, augalas tampa geibus ir paliegęs.
Tačiau pavasarį svarbus ir fosforas. Anksti pavasarį pirmiausia reikia fosforo, kad augalas suformuotų šaknis ir pradėtų normalią vegetaciją. Fosforas būtinas šaknų sistemai atnaujinti po žiemos bei naujų šakniaplaukių augimui. Vėliau, kai šaknys jau normaliai funkcionuoja, augalų poreikis azoto trąšoms padidėja.
Daržo žemei pagal galimybes rekomenduojama rinktis organines trąšas, kompostus, įterpiant durpių arba vejos mulčo. Svarbu palaikyti didelį humuso kiekį, nes pagrindiniai elementai telkiasi humuse ir organikoje.
PETITTI How to Fertilize your Garden in Spring
Tinkamas laikas tręšimui
Tręšimą visada reikėtų pradėti tada, kai dirva jau atitirpusi, pradžiūvusi ir pasiekusi bent 5-7 °C temperatūrą. Per šaltą ar per šlapią dirvą augalai nesugeba pasisavinti trąšų, todėl per ankstyvas tręšimas būna neveiksmingas.
Pagrindinės taisyklės:
- Temperatūra: Jei neturite galimybės išmatuoti dirvos temperatūros, vadovaukitės oro temperatūra - dienos metu turėtų įšilti bent iki 8-10 °C, o naktį neturėtų būti šalnų.
- Būdas: Rekomenduojama trąšas barstyti arba įterpti į dirvą prieš lietų arba po lietaus - taip jos geriau pasisavinamos. Laistant po tręšimo pagerėja trąšų įsisavinimas ir sumažėja nudegimų rizika.
- Normos: Visada, nepriklausomai nuo tręšimo būdo, rekomenduojama laikytis gamintojų nurodytų normų, nes tręšdami „iš akies“, galite pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Tręšimo ypatumai pagal kultūras
Tręšiant vaismedžius, trąšas beriame ne vienoje vietoje, o tokiu plotu, kokį užima vainikas, nes paprastai tokį patį plotą užima ir pagrindinės šaknys. Azoto skirtingoms daržo kultūroms reikia nevienodai:
| Kultūra | Azoto poreikis (g/m²) |
|---|---|
| Kopūstai, porai, burokėliai | Apie 30 g |
| Morkos, bulvės | Apie 20 g |
| Svogūnai, braškės | Apie 15 g |
| Salotos, ridikėliai | Apie 10 g |
Kokių klaidų vengti?
Nors tręšimas neatrodo kaip itin sudėtingas procesas, klaidų tikrai pasitaiko. Perteklinis trąšų naudojimas ne tik stabdo augalų augimą, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai, pavyzdžiui, daržovėse susikaupęs nitratų perteklius gali būti kenksmingas. Būtina paminėti ir tai, kad tręšiant nevalia naudoti pasibaigusio galiojimo trąšų. Taip pat svarbu atsiminti, kad tręšimas vien mineralinėmis trąšomis ilgainiui alina dirvožemį, todėl siekiant išsaugoti derlingumą, būtina įtraukti ir organines trąšas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
