Psichologiniai mokymai globos namuose: GIMK programa ir specialistų patirtis

Globos namų sistemoje dirbantiems specialistams ir būsimiems globėjams (rūpintojams), įtėviams, budintiems globotojams, nuolatiniams globotojams bei bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams svarbu turėti tinkamas žinias ir įgūdžius, kad galėtų užtikrinti vaikų gerovę ir padėti jiems integruotis į visuomenę. Viena iš tokių programų, skirta šiam tikslui, yra GIMK programa.

GIMK programa: Globėjų ir Įtėvių Mokymas

GIMK programa - tai Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, nuolatinių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2024 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. GIMK programa visada atstovauja vaikui ir jo interesams bei siekia padėti vaikui surasti šeimą.

Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais pareiškėjų asmeniniame gyvenime atėjus vaikui į šeimą. Mokymų programos pagrindinės temos apima:

• Įvadas į mokymų programą GIMK
• Bendradarbiavimas
• Vaiko globos sistema
• Atviras kalbėjimas su įvaikintu ar globojamu vaiku
• Prieraišumas
• Trauma, gijimas. Psichologinis atsparumas
• Netektis. Sielvartas
• Savivertė. Pastovių ryšių stiprinimas
• Pozityvus auklėjimas
• Pasiruošimas pokyčiams

GIMK padeda įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių globėjams ir įtėviams - žmonėms, kuriems keliamas uždavinys atstoti tėvus vaikams, kuriuos pagimdė kiti. Tai nėra paprastas uždavinys, nes vaiko paėmimas įvaikinti ar globoti reiškia, jog turėjo iširti kita šeima. Mokymų dalyviai: asmenys, ketinantys įvaikinti vaiką, ketinantys globoti (rūpinti) vaiką, ketinantys tapti budinčiais globotojais, nuolatiniais globotojais, taip pat asmenys, siekiantys dirbti (dirbantys) šeiminiuose namuose.

Mokymo proceso metu siekiama kuo geriau pažinti dalyvius ir sužinoti jų požiūrį į įvaikinimą ar globą. Tuomet kartu su specialistais sprendžiama, kas jiems tinka labiau: tapti globėjais ar įtėviais. Svarbu pabrėžti, kad gali atsitikti ir taip, jog dalyviai nuspręs nesiimti nei globos, nei įvaikinimo. Tai natūralu, jei dar nėra tvirtai apsispręsta.

Globėjų ir įtėvių rengimo programa nesiekia ieškoti asmenų silpnybių ar neigiamų bruožų. Atvirkščiai - padeda pamatyti, kokiomis savybėmis asmenys gali didžiuotis ir kokios jų stipriosios pusės. Mokymų metu asmenys skatinami prisiminti vaikystę, patirtį vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje, kad geriau suprastų save ir kitą. Reikia daug laiko ir energijos, kad būtų priimtas galutinis ir teisingiausias sprendimas.

Pagrindinės temos, tokios kaip trauma, gijimas, savivertė, pasiruošimas pokyčiams, stresas globojant ar įvaikinus vaiką, lytinio ugdymo klausimai, yra labai svarbios ruošiantis globoti vaiką.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patirtis

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai jau dvidešimt metų teikia psichologinę, psichoterapinę pagalbą šeimoms ir skirtingų raidos sutrikimų turintiems vaikams. Įgyvendindami įvairius paslaugų teikimo projektus, susidūrė su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, kai specialistai kreipdavosi specifinių sunkumų turintys asmenys: aukšto suicidiškumo lygio, išgyvenantys ūmias emocines krizes, pogimdyvinę depresiją ar ilgalaikes sunkias būsenas. Taip pat kreipdavosi šeimos, auginančios elgesio bei emocijų sutrikimų turinčius vaikus.

Matydami sunkumus, su kuriais susiduria tiek patys asmenys, tiek jiems padedantys specialistai, centras nuolat ieškojo naujų ir efektyvių pagalbos būdų. Kartu su norvegų ir australų šeimos terapeutais, vykdydami projektus Lietuvoje, specialistai mokėsi naujų konsultacinio darbo būdų: adaptavo, išbandė bei išleido praktines-mokslines metodikas apie Naratyvinę terapiją, „Į šeimą orientuotą“ sisteminę terapijos praktiką, kognityvinę ir elgesio terapiją, intensyvią pagalbą krizės metu.

Šie paslaugų teikimo modeliai bei sukauptos žinios ir patirtis buvo integruotos į naują konsultacinį pagalbos modelį, pavadintą „Intensyvios pagalbos modeliu“, skirtą elgesio sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Taip pat buvo rengiamos specifinės metodikos, skirtos tam tikroms problemoms spręsti, pavyzdžiui, pogimdyminei depresijai.

Projektai ir jų įgyvendinimas

Per daugelį metų Psichologinės paramos ir konsultavimo centras įgyvendino įvairius projektus, kurie prisidėjo prie specialistų kompetencijų stiprinimo ir naujų pagalbos modelių kūrimo:

1. Pirmas etapas (2011-2013 m.): Europos struktūrinių fondų finansuojamas projektas ,,Be tėvų globos likusių jaunuolių ugdymo ir praktinių mokymų programa ,,Gyvenimo įgūdžių mokykla“. Buvo teikiama konsultacinė psichologinė, socialinė pagalba 100 vaikų ir jaunuolių, turinčių elgesio sunkumų globos sistemoje. Išleista metodika: „Be tėvų globos likusių jaunuolių socializacijos ir integracijos programa“.
2. Antras etapas (2014-2015 m.): Tarptautinis projektas „Nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų rizikos vaikams ir šeimoms plėtra, pasinaudojant norvegų patirtimi“. Buvo adaptuotas norvegų sisteminis šeimos konsultavimo modelis „Į šeimą orientuota“ praktika, sustiprinti regionų paslaugas teikiančių NVO specialistų gebėjimai. Išleista metodinė knyga “Sisteminis šeimos konsultavimas “Į šeimą orientuota praktika”.
3. Trečias etapas (2015-2017 m.): Tarptautinis projektas “Savivaldybių įstaigų specialistų gebėjimų dirbti su probleminėmis šeimomis stiprinimas, pasinaudojant norvegų patirtimi”. Lietuvoje adaptuota australų šeimos terapeutų taikoma naratyvinė terapija. Išleista metodinė-praktinė knyga apie naratyvinę terapiją.
4. Ketvirtas etapas (2018-2019 m.): Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuojamas projektas “Konsultacinę pagalbą teikiančių specialistų gebėjimų stiprinimas”. Parengtos ir išleistos trys metodikos: “Konsultacinė pagalba emocinėje krizėje esančiai šeimai ir vaikams“, “Krizė. Konsultacinė pagalba“, „Kognityvinė elgesio terapija. Konsultacinė pagalba emocinėje krizėje“.
5. Penktas etapas: Parengtas specializuotas konsultavimo modelis „Intensyvios integracijos modelis“, skirtas elgesio ir emocijų sutrikimų/sunkumų turintiems vaikams ir jų šeimoms, apjungiant naratyvinę terapiją, sisteminį šeimos konsultavimą bei kognityvinę ir elgesio terapiją.

Šie projektai ir sukaupta patirtis leidžia teikti aukštos kokybės psichologines ir socialines paslaugas, kurti inovatyvius pagalbos modelius ir ugdyti specialistų kompetencijas, siekiant padėti žmonėms įveikti emocinius sunkumus, skatinti jų augimą ir gerovę.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro misija - stiprinti asmens ir visuomenės psichikos sveikatą, teikiant profesionalias psichologines ir socialines paslaugas, kuriant inovatyvius pagalbos modelius ir ugdant specialistų kompetencijas. Siekiama padėti žmonėms įveikti emocinius sunkumus, skatinti jų augimą ir gerovę, o bendruomenėms - kurti saugesnę, empatiškesnę aplinką. Paslaugos grindžiamos mokslu, profesionalumu, prieinamumu ir empatija kiekvienam klientui.

tags: #psichologiniai #mokymai #globos #namuose

• Pajuskite stebuklingą dvynių ryšį
• Mokesčio už vaikų išlaikymą Panevėžio lopšeliuose-darželiuose tvarka
• Vandens vartojimo rekomendacijos vaikams
• Kaip genai ir aplinka veikia vaikų sveikatą
• Kūdikio galvos lingavimas: ką svarbu žinoti tėvams?