Gimdymas: visapusis poveikis moters organizmui ir sveikatai

Mums galbūt atrodo, kad nėštumas neigiamai paveikė mūsų kūną, bet iš tiesų tai, kad pagimdėme vaiką, greičiausiai palankiai paveikė mūsų tolesnę sveikatą. Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių.

Reprodukcinių veiksnių įtaka sveikatai

Tyrimo, kurio išvados buvo paskelbtos žurnale „BMC Medicine“, metu tyrėjai išanalizavo įvairius moterų reprodukcinės sistemos veiksnius, pavyzdžiui, menstruacijų ciklą, maitinimą krūtimi, geriamųjų kontraceptikų vartojimą ir gimdymą ir įvertino mirties nuo bet kokios priežasties riziką. Rezultatai parodė, kad gimdymas ir maitinimas krūtimi apskritai sumažina moterims mirties riziką, ypač mirties nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų. Nors kai kurių reprodukcinės sistemos veiksnių privalumai jau buvo įvertinti anksčiau, šis naujasis tyrimas yra unikalus, nes jis apžvelgė juos visus kartu.

Tyrėjai išanalizavo daugiau nei 300 tūkstančių moterų iš 10 šalių duomenis. Šios moterys dalyvavo „European Prospective Investigation into Cancer and Nutrition” (EPIC) tyrime. Šių moterų sveikata buvo stebima beveik 13 metų, ir per šį laiką mirė 14 383 iš jų, įskaitant 6 tūkst. mirčių nuo vėžio ir 2400 mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų. Ištyrusios moterų reprodukcinės sveikatos istorijas, tyrėjos priėjo prie išvados, kad gimdžiusioms moterims mirties rizika sumažėja 20 proc., pasakė tyrimui vadovavusi Melissa Merritt iš Londono Imperijos koledžo Vėžio epidemiologijos centro. „Taip pat paaiškėjo, kad moterims, kurios kūdikius maitino krūtimi, mirties rizika sumažėjo aštuoniais procentais lyginant su moterimis, kurios pačios savo vaikų nemaitino”. Šiam rezultatui neturėjo įtakos maitinimo krūtimi trukmė. Kiti veiksniai, kurie mažina mirties riziką - geriamųjų kontraceptikų vartojimas ir vėliau prasidėjusios mėnesinės.

M. Merritt ir jos kolegės nusprendė pasigilinti ir išsamiau ištirti gimdymo poveikį sveikatai. Paaiškėjo, kad svarbiau tai, ar moteris apskritai turi vaikų, o ne tai, kiek ji jų turi. „Įvertinusios, kiek vaikų moteris pagimdė [nagrinėdamos gimdžiusių moterų duomenis], nepastebėjome, kad vaikų skaičius kažkaip veiktų mirties riziką”, - sako ji. Vis dėlto keli dėsningumai buvo pastebėti: moterims, kurios pagimdė daugiau nei vieną vaiką, grėsė mažesnė krūties vėžio rizika, o štai moterims, kurios susilaukė daugiau nei keturių vaikų, grėsė didesnė kraujotakos sistemos ligų rizika - galbūt dėl padidėjusio kūno svorio ir kraujo spaudimo nėštumų metu.

Įdomu tai, kad šiems rezultatams įtakos turėjo ir tai, kokio amžiaus būdama moteris gimdė vaikus. „Toms, kurios gimdė ankstyvoje jaunystėje arba brandesniame amžiuje, grėsė didesnė mirties rizika nei toms moterims, kurios gimdė būdamos 26-30 metų”, - sako M. Merritt. Kodėl taip yra, tyrėja nežino. Ji pripažino, kad tai gali būti atsitiktinumas, todėl, norint patvirtinti amžiaus faktorių ir išsiaiškinti priežastis, reikia atlikti papildomus tyrimus.

Hormonų poveikis ir tyrimų svarba

Perskaičius šiuos rezultatus, kyla klausimas: kodėl gimdymas, maitinimas krūtimi ir kontraceptinių tablečių vartojimas sumažina ligų riziką vėlesniu gyvenimo laikotarpiu? „Mažesnės mirties rizikos sąsajas su maitinimu krūtimi, gimdymu ir geriamųjų kontraceptikų vartojimu gali paaiškinti hormoniniai mechanizmai, nes minėti veiksniai susiję su hormonų lygio pokyčiais moters organizme”, - sako M. Merritt.

Be kitų hormonų, tai gali būti kažkuo susiję su konkrečiu hormonu estrogenu, nes ir maitinant krūtimi, ir vartojant kontraceptikus, estrogeno lygis sumažėja. Nėštumo metu estrogeno kiekis išauga, bet taip pat padaugėja ir progesterono, kuris gali neutralizuoti estrogeno poveikį. Tačiau norint užtikrintai pasakyti, kokį konkretų vaidmenį atlieka hormonai, ir kaip kiekviena moters reprodukcinės sistemos dalis veikia jos sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje, reikia atlikti daugiau tyrimų. „Reprodukciniai veiksniai yra susiję vienas su kitu, nes jie turi įtakos hormonų lygiui moters organizme, bet kiekvienas reprodukcinės sistemos veiksnys turi unikalų poveikį hormonų lygio pokyčiui”, - sako M. Merritt.

Tačiau kadangi „šis tyrimas pagrįstas tik stebėjimo duomenimis, negalima reziumuoti, kad būtent šie įvairūs reprodukciniai veiksniai yra sumažėjusios rizikos priežastis.” M. Merritt sako, kad ji nepataria moterims orientuotis į šiuos rezultatus, kai jos sprendžia, kada susilaukti vaikų ir ar maitinti juos krūtimi. „Kol kas dar per anksti naudoti šio tyrimo išvadas kaip rekomendacijas planuojančioms šeimą moterims”, - sako ji. Bet jei tyrėjams pavyktų išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia sveikatą, jiems gali pavykti sukurti šį poveikį imituojančius vaistus, kurie galėtų padėti moterims, kurios nėra gimdžiusios ir maitinusios krūtimi. „Norint patvirtinti šias išvadas, reikia atlikti tolesnius tyrimus, kurie paaiškintų mechanizmus, siejančius šias rizikas, - sako M. Merritt.

Vėlyvos motinystės iššūkiai ir privalumai

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė papasakojo su kokiais iššūkiais susiduria moterys pasirinkusios vėlyvą motinystę. Gydytoja nurodo, kad vyresnio amžiaus nėščiąją ir gimdyvę laikoma moteris, kuri pastoja 35-erių ir vyresnė. „Iš tiesų, lietuvės neišsiskiria iš kitų išsivysčiusių šalių tuo aspektu, kad gimdo vėliau. Yra šalių, kur iki 40 m. net nesvarstoma apie pastojimą, pavyzdžiui, Italijoje. Santaros klinikose vyresnės nei 35 m. gimdyvės praėjusiais metais sudarė apie 6 proc. visų gimdyvių, kai tuo tarpu JAV šios moterys sudaro apie 23 proc.“, - pasakoja gydytoja.

Nėščiųjų baimės ir rizikos

Gydytoja V. Paliulytė sako, kad dauguma moterų, kurios pastoja 35 m. ir vyresnės, patiria įvairias baimes. Dažniausia iš jų - ar vaikelis bus sveikas, ar pavyks išvengti apsigimimų. Taip pat būsimas mamas domina, kokie tyrimai jų lauks, ar užteks jėgų pagimdyti ir išnešioti naujagimį, ar jos sveikata yra pakankamai gera nėštumui. Mažiau baimių patiria tos, kurioms nėštumas vyresniame amžiuje nėra pirmasis. Tačiau visgi 35 m. yra įvardijamas kaip ribinis amžius, kurio sulaukus, mažėja pastojimo tikimybė, didėja persileidimų rizika, dažnesnės chromosomų anomalijos ir įvairūs vaikelio raidos sutrikimai, didesnė ir vaisiaus žūties rizika, daugėja paties nėštumo sukeltų komplikacijų: nėščiųjų diabeto, hipertenzinių būklių, preeklampsijos rizika. „Lietuvoje nuo 35 metų nėščiosioms rekomenduojamas išsamus moters ir vaisiaus ištyrimas. Jei yra galimybė, pageidauti moterų nusiųsti gydytojo genetiko konsultacijai, kuris įvertinęs nėščiosios bei būsimo tėvelio amžių, ligas, šeimos istoriją, nuspręs ir parekomenduos, kokius tyrimus vertėtų atlikti. Žinoma, kad svarbiausias iš jų - tai pirmojo trimestro vaisiaus ultragarsinis ištyrimas. Taip pat gali būti rekomenduotini kraujo tyrimai: kombinuotas testas ar NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas vaisiaus kariotipui nustatyti) tyrimas. Kartais, norint patikslinti diagnozę, siūlomi ir invaziniai tyrimai: choriono gaurelių biopsija ar amniocentezė (vaisiaus vandenų paėmimas ir ištyrimas). Vėlgi, noriu priminti, kad tyrimus pasiūlo gydytojas, o sprendimą juos atlikti priima šeima. Būna šeimų, kurios nusprendžia tokių išsamių tyrimų neatlikinėti ir džiaugtis nėštumu, kokios bebūtų vaikelio chromosomos ir sveikata“, - sako gydytoja.

Gimdymas gali tapti iššūkiu

Vyresnio amžiaus moterims jau pats pastojimas gali tapti iššūkiu, nes vaisingumas, sulaukus 35 m., pasak gydytojos V. Paliulytės, žymiai sumažėja, todėl dažniau prireikia ir vaisingumo specialistų pagalbos. „Pastojus, ne visi nėštumai būna sėkmingi, nes persileidimų rizika išauga 2-3 kartus. Vyresnės moterys dažniau turi ir gretutinių ligų - jos dažniau turi viršsvorio, dažniau serga pirmine arterine hipertenzija bei antro tipo diabetu, vartoja daugiau vaistų. Vyresnis nėščiosios amžius yra tiesioginis rizikos veiksnys visoms sunkioms nėštumo sukeliamoms komplikacijoms: preeklampsijai, nėščiųjų diabetui, priešlaikiniam gimdymui“, - pasakoja gydytoja. Ji nurodo, kad vyresnėms moterims gimdymas taip pat tampa iššūkiu: „Dėl gretutinių ar nėštumo sukeltų ligų dažniau tenka tokių moterų gimdymą sužadinti, todėl gimdymas būna sunkesnis, ilgesnis, dažniau užbaigiamas instrumentų pagalba ar atliekamas Cezario pjūvis. Vyresnėms moterims yra didesnė ir kraujavimo po gimdymo rizika“. Dėl to ir organizmo grįžimas į prieš nėštumą buvusią būklę užtrunka kiek ilgiau. Vyresnėms moterims ne taip lengva sugrįžti į savo buvusį svorį, nes jų medžiagų apykaita lėtesnė. „Dalis nėštumo metu išryškėjusių ligų lieka ir po gimdymo. Vyresnio amžiaus gimdyvės jaučiasi subjektyviai labiau pavargusioms, joms sunkiau keltis naktimis. Žinoma, būtinai reikia pasakyti, kad atsigavimas priklauso ir nuo bendros moters sveikatos būklės iki nėštumo. Kartais 40-metė gali būt fiziškai stipresnė ir sveikesnė nei 20-25 metų moteris“, - priduria gydytoja.

Vėlyvos motinystės privalumai

Gydytoja V. Paliulytė remdamasi patirtimi sako, kad visgi sveikiausios yra 20-30 metų nėščiosios ir gimdyvės. „Matyt, ne veltui mūsų mamos ir močiutės kurdavo šeimas tokio amžiaus. Jaunoms moteris visų minėtų grėsmių yra mažiau. Jų organizmas yra optimaliai pasiruošęs pastoti, išnešioti ir sėkmingai pagimdyti. Tačiau, žinoma, kad gimdyvių vyresnį amžių lemia besikeičiantys prioritetai, noras pabaigti mokslus, susikurti „pagrindą“ būsimai šeimai, noras „pagyventi sau“ ir panašiai“, - sako ji. Tačiau reikia nepamiršti paminėti ir to, kad vyresnės moterys turi ir pliusų gimdydamos vėliau. „Jos psichologiškai jaučiasi labiau pasiruošusios, jos kantresnės, jos turi daugiau finansinių galimybių kokybiškai auginti savo vaikelį, jos rečiau patiria pogimdyminę depresiją“, - pliusus vardija Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Akušerijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė dr. Virginija Paliulytė.

Nėščiosios ir partnerio pasiruošimas gimdymui

Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.

Psichoprofilaktinis parengimas gimdyti

Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai. Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas. Išklausęs paskaitas, vyras geriau pasirengs psichologiškai šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai. Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė. Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakoti apie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle. Be to, būtina išsiaiškinti nėščiosios somatinę, akušerinę, neurologinę būklę, įvertinti jos požiūrį į nėštumą, būsimą gimdymą. Negalima pamiršti, kad skausmo jutimas priklauso nuo objektyvių ir nuo subjektyvių veiksnių: nuo gimdymo veiklos pobūdžio, gimdymo takų būklės, skausmo slenksčio (kiekvieno žmogaus jis yra skirtingas), taip pat nuo jautrumo, psichologinio nusiteikimo bei kitų individualių moters savybių. Jei pirmojo užsiėmimo metu užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo.

Nėštumo eiga ir higiena

Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėščioji turi žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų - ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti. Nėštumo metu labiau prakaituojama, pagausėja išskyrų iš lyties organų, todėl būtina priminti nėščiajai asmens higienos taisykles. Krūtis būsimam kūdikio maitinimui reikia rengti iš anksto. Rekomenduojama kasdien jas apiplauti drungnu vandeniu, galima lengvai pamasažuoti, įtrinti maitinamuoju kremu ar losjonu. Tai skatina kraujo apykaitą, stiprina pieno liaukas. Speneliai grūdinami šluostantis po dušo sausu šiurkščiu rankšluosčiu. Išvengti nėštumo drūžių ne visuomet pavyksta, tai priklauso nuo moters įmyčio būklės, odos elastingumo. Antrojoje nėštumo pusėje galima atlikti švelnų krūtų, pilvo, šlaunų, tarpvietės masažą, odą įtrinti aliejais, maitinamaisiais ar specialiais nuo drūžių kremais. Tinkama odos priežiūra - nėštumo drūžių ir tarpvietės plyšimų profilaktika. Sportas, mankšta, baseinas padeda gerai besijaučiančioms nėščiosioms. Be to, speciali mankšta, pratimai nėščiosioms parodomi užsiėmimų metu. Nėščiosios išmokomos taisyklingai kvėpuoti, atlikti pilvo preso, tarpvietės pratimus. Speciali mankšta padeda sumažinti kryžkaulio-juosmens skausmą, kojų tinimą, išvengti didesnio svorio (antsvorio) prieaugio.

Gimdymo laikotarpiai ir skausmo malšinimas

Trečiojo užsiėmimo metu pasakojama apie gimdymą. Paaiškinama, kas sudaro kaulinį dubenį, kaip kūdikio galva slenka gimdymo kanalu, kokie yra dubens dugno raumenys. Paaiškinama, kad minkštieji gimdymo takai yra elastingi, todėl lengvai išsitempia gimdymo metu. Reikia trumpai ir suprantamai apibūdinti gimdymo laikotarpius ir jų ypatumus. Pasakojama apie gimdos kaklelio atsidarymo mechanizmą, apie vaisiaus vandenų pūslės svarbą, apie sąrėmius ir jų sukeliamus pojūčius, apie elgesį ir savipagalbą gimdymo metu. Nėščioji turi suprasti, kad gimdymas lyg fizinis darbas, kuriam reikia daug jėgų, kurias reikia racionaliai eikvoti ir tausoti iki išvarymo periodo. Populiariai paaiškinama, koks svarbus vaidmuo, pajutus sąrėminį skausmą, tenka galvos smegenų žievei, kai joje susidaro stiprus dirginimo židinys, slopinantis skausmą ir kitus dirgiklius. Užsiėmimo pabaigoje dar kartą akcentuojama, kad tinkamas nėščiosios elgesys ir geras psichoprofilaktinis pasirengimas užkerta kelią stipriam skausmui.

Ketvirtojo užsiėmimo metu kalbama apie gimdymo skausmo malšinimo būdus. Reikia paaiškinti, kad sąrėmiai ir stangos skausmingi. Tačiau pasitaiko ir neskausmingų gimdymų. Teigiama, kad apie 10 proc. moterų gimdydamos nejaučia skausmo. Tačiau 90 proc. gimdymų būna daugiau ar mažiau skausmingi. Skausmo jutimas, kaip jau buvo minėta, priklauso ir nuo subjektyvių, ir nuo objektyvių veiksnių. Akušerinė anestezija nuo chirurginės pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji veikia ir motiną, ir vaisių. Didžioji dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą, todėl, malšinant skausmą vaistais, būtina stebėti motiną ir vaisių. Vaistų gali būti švirkščiama į veną, į raumenis, skiriama žvakutėmis į išangę, suleidžiama į stuburo epidurinį tarpą. Dabar populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas yra epidurinė nejautra, nes ji efektyvi, lengvai valdoma ir mažai veikia vaisių. Nėščioji turėtų būti supažindinta su šios nejautros atlikimo technika, pasitaikančiomis komplikacijomis.

Penktojo užsiėmimo metu aiškinama apie išvarymo ir placentinį laikotarpį, vaisiaus gimimą. Prasidedant išvarymo laikotarpiui, be sąrėmių, atsiranda stangos - be gimdos raumenų, įsijungia pilvo, diafragmos, dubens dugno, nugaros raumenų grupės. Nėščiajai paaiškinama, kaip taisyklingai stangintis, koks svarbus akušerės ir pačios gimdyvės adekvatus elgesys gimstant vaisiaus galvai. Paaiškinamas ir trečiasis gimdymo laikotarpis. Užsiėmimų metu labai naudingos vaizdinės priemonės: moterys aiškiau įsivaizduoja gimdymą. Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.). Galima pateikti klausimų ar pakartoti anksčiau minėtus pagrindinius teiginius, dar kartą parodyti, kaip stangintis ar „gerai kvėpuoti“, suderinti pilvo, strėnų glostymą tarp sąrėmių ir kt. Akušeriai ginekologai, šeimos gydytojai ar akušerės daug dėmesio turi skirti nėščiųjų psichoprofilaktiniam parengimui gimdyti. Labai svarbu išsiaiškinti, kuo pagrįsta moters baimė gimdyti.

Būsimo tėčio vaidmuo nėštumo metu

Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Psichologės Aistės Jasaitytės nuomone, vaikelį kuria du žmonės, o ne vienas, todėl ir gimdymo metu pora turėtų būti kartu - nuo vaiko gyvybės užsimezgimo iki gimimo. „Tai dviejų žmonių kūrinys ir atsakomybė. Žinoma, labai daug priklauso nuo moters. Gamtoje matome, kad gyvūnų patelės pagimdo pačios, tačiau mes esame žmonės. Yra moterų, kurios nori gimdyti vienos, be vyro, tačiau vyro dalyvavimas moteriai gali padėti psichologiškai ir fiziškai ištverti skausmą, o vyrui gimdymas atneša didelę prasmę. Abu išgyvena vaiko gimimą. Tapimas tėvais yra labai ypatingas momentas“, - įsitikinusi A.Jasaitytė.

„Kai prieš 25-erius metus pamačiau vyrą aprengtą pižama ir uoliai trinantį moteriai strėnų srityje - man buvo didelė nuostaba, pamaniau, kad tai bus naujas, šaunus gydytojas. Pasirodo, tai buvo moters vyras, kuris jai padėjo ir puikiai dalyvavo gimdyme. Džiugu, kad dabar tokių vyrų daugėja“, - komentuoja Lietuvos akušerių sąjungos prezidentė Ilona Joneliūnienė. Pašnekovės teigimu, Kauno klinikinėje ligoninėje kasmet vyksta apie 1000 gimdymų, iš jų apie 90 proc. dalyvauja ir padeda moterims vyrai. Visgi 25-erių metų patirtį akušerijoje turinti I.Joneliūnienė pabrėžė, kad nors artimo, mielo žmogaus dalyvavimas gimdyme visuomet yra graži patirtis, ar vyras dalyvaus gimdyme - turi nuspręsti abu partneriai. Ne kiekvienas vyras gali dalyvauti dėl emocinio jautrumo ar kraujo baimės. „Pirmuoju gimdymo laikotarpiu, kai moteris kenčia skausmą, jai sunku rasti patogią padėtį - vyras gali padėti, pamasažuoti, duoti vandens, palaikyti už rankos ar gražų žodį pasakyti. Antruoju laikotarpiu, kuomet vyksta vaikelio išstūmimas, moteris turi sukaupti jėgas ir vienoms norisi vyro palaikymo, kitos prašo, kad partneris palauktų už durų“, - teigė I.Joneliūnienė. Pašnekovė įsitikinusi, kad vaikelio gimimas yra labai subtilus moters gyvenimo virsmas. Vyro vaidmuo labai svarbus ir reikalingas, jis įprasminamas perkerpant kūdikiui virkštelę. Ši akimirka graži ir jautri abiems tėvams.

Pašnekovė teigia, kad nepritaria nuomonei, esą gimdymas - tai ne vyro, o moters reikalas. „Iš patirties galiu pasakyti - laukdamasi norėjau lankyti nėštumo kursus, pasiruošti gimdymui. Mano vyras iš pradžių pamanė, kad jo dalyvavimas nebūtinas. Tad kalbėjausi su juo, kad man labai svarbus jo dalyvavimas ir palaikymas. Bendra informacija mus labai sujungė ir vyras sužinojo, kaip galėtų padėti man gimdymo metu. Vyras taip pat yra atsakingas už nėštumą kaip ir moteris. Kai ji mato, kad vyras domisi vaiko vystymosi etapais, bendrauja, nori padėti, stiprėja ne tik moters - vyro ryšys, bet ir vaiko - vyro ryšys“, - aiškino psichologė. A.Jasaitytės teigimu, sprendžiant, ar vyras dalyvaus gimdyme, labai svarbu kompromisai ir vienas kito palaikymas. Jei vyras nenori dalyvauti gimdyme, moteris gali jausti nuoskaudą, tad būtina atvirai kalbėtis. Svarbu suvokti, kad vyras ir moteris atlieka skirtingus vaidmenis, į tai svarbu žiūrėti visapusiškai ir sąmoningai. „Reikia tiesiog abiems prisiimti atsakomybę tiek už nėštumą, tiek už tarpusavio santykius“, - patarė A.Jasaitytė. Viena svarbiausių poros patirčių gyvenime - kūdikio laukimas ir gimimas. Kartu jie kuria stebuklą, naują gyvybę. Ir tik jie patys gali nuspręsti, kaip tą gyvybę sutiks - kartu ar atskirai.

Gimdymas: fiziniai ir psichologiniai aspektai

Gimdymas - delikatus ir gana paslaptingas procesas. Visi žinome, kad gimdymas - skausmingas procesas, tačiau kiek intensyvus tas skausmas? Gimdymo metu lydintį skausmą apibūdinti sudėtinga. Vienos mamos jį lygina su dideliu pilvą apsivijusiu smaugliu: artėjant gimdymui sąrėmiai tampa vis intensyvesni ir kartu skausmingesni. Pirmojo kūdikio besilaukiančios moterys, skirtingų šaltinių duomenimis, vidutiniškai pagimdo per 8-12 valandų. Tačiau tai nereiškia, kad gimdymas tiek laiko ir užtruks. Užfiksuota atvejų, kai moterys gimdo ilgiau nei parą: galiausiai dalis tokių gimdymų gimdyvei pavargus baigiasi cezario pjūvio operacija.

Anot tyrimų, maždaug 70 proc. natūraliai gimdančių moterų patiria tarpvietės pažeidimus (plyšimą, kirpimą). Makštis gimdymo metu dažnai plyšta arba, jei būtina, gydytojas atlieka chirurginį pjūvį, vadinamą epiziotomija. Patyrus tarpvietės traumą gali prireikti nemažai laiko, kol moteris nebejaus diskomforto. Žaizdoms sėkmingai sugijus kai kurios moterys lytinio akto metu dar ilgai ar ir visą laiką jaučia nemalonius pojūčius. Taip pat neretai tarpvietės plyšimas arba kirpimas tampa šlapimo nelaikymo ateityje priežastimi. Kiekviena moteris gali pasirinkti, ar gimdyti be nuskausminamųjų, ar vis tik sumažinti skausmą. Anot medikų, gimdymo metu labai įprasta nevalingai tiek pagadinti orą, tiek pasituštinti. Vaisiui slenkant gimdymo takais oras iš išangės išstumiamas, tad kartu gali pasišalinti ir dujos. Taigi geriausia pasituštinti dar iki prasidedant gimdymo veiklai. Jei kartais nepavyktų, galima pasidaryti klizmą.

Gimdymas - vienas iš nedaugelio kartų gyvenime, kai, manoma, išlieti pyktį ant visų aplinkinių - tarsi leistina. Žinoma, daugelis mamų tvardosi ir neigiamų emocijų ant gydytojų ir slaugytojų neišlieja. Nemažai moterų svarsto, ar po gimdymo jos vis dar bus patrauklios savo vyrams. Kita vertus, jei vyras - itin jautrus ir gimdyvė mano, kad gimdymas gali neigiamai paveikti santykius, vaisiaus išstūmimo metu vyras gali palaukti už durų.

Pogimdyvinis laikotarpis ir motinos smegenų pokyčiai

Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Nors jaunos mamos kalba gimus vaikui apsiriboja cypsėjimu ir gugavimu, tačiau jos smegenys sparčiai vystosi, mėgindamos prisitaikyti prie pasikeitimų, susijusių su mažylio gimimu. Pastebima, kad po gimdymo suintensyvėja moters sensorinis suvokimas, ji gali atpažinti savo vaiką netgi pagal kvapą ar garsus. Tyrime dalyvavę profesoriai Craigas Kinsley ir Kelly Lambert žurnale „Scientific American magazine“ išspausdintame straipsnyje rašo: „Motinystė turi daugybę privalumų: motinos smegenys stengiasi „augti“, kad atitiktų naujos situacijos keliamus reikalavimus“. Problema slypi tame, kad mamos po gimdymo yra pernelyg pavargusios, kad galėtų aktyviai išnaudoti savo naujus protinius sugebėjimus, kuriuos dar maskuoja nuolatinis neišsimiegojimas. Teigiami pokyčiai gimdžiusios moters smegenyse susiję su hormonais - hormoniniai pokyčiai nėštumo, gimdymo ir žindymo laikotarpiu atskirose smegenų zonose stimuliuoja ląstelių veiklą. Įdomiausia tai, kad gimus vaikui teigiamus pokyčius gali pajusti ir mažylio tėtis. Suprantama, šiuo atveju „kalti“ ne hormonai. Mokslininkai tvirtina, kad nauji potyriai ir iššūkiai stimuliuoja aktyviai vaiko auginime ir auklėjime dalyvaujančio tėvo smegenis. Tyrimo autoriai mano, kad vyresniame amžiuje gimdžiusios moterys gauna šansą sulaukti 100 metų, nes tuo metu, kai pradeda silpti smegenų veikla, jos gauna naują impulsą. Tokius tyrimo rezultatus patvirtino ir kiti autoriai.

Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.

tags: #po #gimdymo #moteru #ugis #mazeja

• Saugumas ir stilius: vaikiškos raudonos liemenės
• Išsamus vadovas besilaukiančioms mamoms
• Kaip slaugyti naujagimius, sergančius NAS
• Efektyvus gydymas kūdikio užpakaliuko paraudimui.
• Pasaulinė pasisveikinimo diena vaikų darželyje: tradicijos ir iniciatyvos