Profesinis perdegimas darželio auklėtojų darbe: iššūkiai ir įveikos strategijos

Mokytojo profesija apskritai yra susijusi su padidėjusia streso, perdegimo rizika. Taip rašoma ne viename šios srities tyrime. Darželio auklėtojo profesija yra be galo svarbi ir atsakinga. Tai žmogus, kuris formuoja pačius mažiausius visuomenės narius, padeda jiems adaptuotis pasaulyje ir ruošia tolimesniam gyvenimo etapui - mokyklai. Šiame darbe, kaip ir bet kuriame kitame, pasitaiko tiek sėkmių, tiek nesėkmių.

Nuošalyje paliekama problema - darželio auklėtojams, kaip ir kitų profesijų, kurių darbas reikalauja didelių emocinių išteklių, atstovams, būdingas perdegimas. Ruošiantis aptarti šią temą, paaiškėja, kad tai nėra nauja problema, o mokytojų perdegimas aktualus visą laiką. Tiesa, kai kuriose užsienio šalyse yra galimybė mokytojams pasiimti mokamas metų atostogas. Tačiau nuolatinis stresas, emocinis išsekimas ir jausmas, kad nieko nepavyksta, gali privesti prie profesinio perdegimo. Šiame straipsnyje aptarsime profesinio perdegimo priežastis, pasekmes ir būdus, kaip darželio auklėtojai gali įveikti šį sunkų iššūkį.

Kas yra profesinis perdegimas?

Profesinis perdegimas - tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena. Stresas pats savaime yra gerai ir būtinas. Situacijos ir konfliktai vyks, bet juos reikia išspręsti. Perdegimo sindromas pirmiausia yra emocinis išsekimas. Psichologė ir psichoterapeutė pabrėžia, kad emocinis perdegimas būdingas ne tik pedagogams, bet ir kitų profesijų atstovams - tiems, kurių darbinė kasdienybė - nuolat bendrauti su žmonėmis.

Pasak mokslininkų, mokytojai ypatingai linkę patirti profesinį perdegimą. Profesinis perdegimas apibrėžiamas kaip emocinis išsekimas, kylantis dėl tarpasmeninės sąveikos sukelto streso. Žmonės, kurių profesija yra susijusi su rūpinimusi kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų išteklius ir tampa mažiau atsparūs stresui. Užsitęsus šiai būsenai galimas visiškas fizinių jėgų ir psichikos išsekimas. Taigi profesinį perdegimą sukelia ne stresas apskritai, o stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe.

Profesinis perdegimas pasireiškia trimis pagrindiniais komponentais:

• Emocinis išsekimas: tai pirmasis ir pagrindinis požymis, kai jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų trūkumas ir motyvacijos stoka.
• Keičiasi santykiai su žmonėmis: atsiranda neigiamų emocijų, išauga ciniškumas arba atsiranda visiškas abejingumas.
• Profesinių siekių redukcija: „Aš atidirbu, aš turiu savo planą, tiek metų dirbu, kad atmintinai galiu kalbėti per pamoką, ir nieko daugiau nenoriu. Ryte atsikeliu ir nenoriu eiti į darbą, einu tik todėl, kad reikia. Trokštu, kad kuo greičiau pasibaigtų pamokos ir kuo greičiau ateitų atostogos. Nenoriu mokytis ko nors nauja.“

Pats žmogus vargiai pamatys, kad pasiekė tokią būklę. Jis tai supras tik kai kažkas pasakys. O tai išgirsti, kai esi tokios būsenos, yra labai nepaprasta. Jeigu esi piktas, nelaimingas, nieko nenori girdėti, manai, kad esi niekam nereikalingas arba visi tau priešai, kitų žmonių sakomo teksto apie save nenorėsi girdėti - tavo ausys užsidariusios, visas esi sulindęs į savo vidų.

Kodėl darželio auklėtojos patiria perdegimą?

Darželio auklėtojos yra ypač pažeidžiamos profesiniam perdegimui dėl specifinių darbo sąlygų ir didelio emocinio krūvio. Štai pagrindinės priežastys, kodėl ši profesija susiduria su dideliu perdegimo iššūkiu:

1. Intensyvus bendravimas: „Darbui su žmonėmis reikia labai daug energijos. Įsivaizduokite, auklėtojas atvyko į darbą ir iš jo išeis po užsiėmimų ar dar vėliau - priklauso nuo darbo krūvio. Ir jis visą tą laiką nuolat bus tarp žmonių, dirbs su žmonėmis. Įsivaizduokite intensyvumą - emocijų, kalbų, minčių, situacijų.“ Tai neišvengiama. Auklėtoja turi būti nuolat budri.
2. Nuolatinė kaita ir prisitaikymas: „Didžiausias iššūkis pedagogams yra nuolatinė švietimo politikos reikalavimų, taisyklių, darbo sąlygų, mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių kaita.“ Auklėtoja, dirbanti 30 metų, prieš 30 metų dirbo vienaip, po 15 metų gauna vaikus, su kuriais reikia dirbti kitaip, ir su jų tėvais turi dirbti kitaip. Tematika, asmenybės, bendravimo stiliai, tempas - viskas pasikeitė. „Auklėtoja turi viską stebėti, domėtis, mokytis. Galimai pradėdama dirbti ji to neplanavo. Tad auklėtoja turi būti labai lankstus žmogus, nepervargęs.“
3. Viešumas ir pavyzdys: Auklėtoja nuolat yra matoma, neturi jokio privatumo. Tai reiškia, kad turi būti pasitempusi, tvarkinga. „Kad ir ką darytum, esi stebima.“ Mes neretai keliame didesnius reikalavimus mokytojams, kad jie turi būti kone idealūs. „Taip, mokytojas yra pavyzdys. Matomas žmogus, viešas žmogus turi elgtis tinkamai.“
4. Specifinės situacijos ir nuovargis: „Specifinių situacijų negali numatyti, nuspėti. Žinoma, kad tas, kuris ilgiau dirba, tų situacijų yra matęs ar mačiusi labai daug ir turbūt paprasčiau žiūri į jas, kai ką nuspėja iš anksto ir užbėga už akių. Bet apskritai dirbdamas darželyje kiekvieną dieną turi būti pasiruošęs bet kam.“ Dirbantys 10 metų ir ilgiau susiduria su dideliu nuovargiu - ne tik emociniu, bet ir fiziniu.
5. Kolektyvinis darbas ir vienatvė: Nors auklėtojos kasdien būna drauge su savo mokiniais, tačiau dirbant šį darbą gana dažnai jaučiamasi vienišai (ypač dirbant pirmais ar antrais metais). Dažnai neseniai pradėję dirbti mokytojai yra labiau linkę patirti profesinį perdegimą.
6. COVID-19 pandemijos įtaka: „Visą pasaulį netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija ypatingai paveikė ir pakeitė mokytojų kasdienybę, įnešdama į ir taip streso ir emocinės įtampos kupiną darbą dar daugiau streso, neapibrėžtumo ir atsakomybės.“
7. Kiti veiksniai: „Neadekvatūs atlyginimai, nutolintas pensijinis amžius, per didelis moksleivių skaičius klasėje - tai skundai, kuriuos tenka girdėti ir viešuose, ir asmeniniuose pedagogų pareiškimuose.“ Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, mokytojai darbe patiria specifinių sunkumų: tenka dirbti nuolatinių reformų bei pokyčių sąlygomis, pakelti dėl mokinių ir mokyklų mažėjimo augančią konkurencija. Sudėtinga socialinė situacija lemia tai, kad vis daugėja darbo su mokiniais iš socialinės rizikos šeimų, emigravusių tėvų paliktais vaikais, ekonominį nepriteklių išgyvenančių šeimų vaikais. Jiems reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko.

Tyrimų rezultatai: kas lemia perdegimą ir pasitenkinimą?

Alytaus miesto lopšeliuose - darželiuose atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 95 priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, rezultatai parodė konkrečius veiksnius, lemiančius profesinį pasitenkinimą ir perdegimą.

Kitos tyrimo išvados rodo, kad kuo lopšelio - darželio auklėtojai jaučiasi stipriau perdegę savo darbe (kuo ciniškesni ir mažau profesiškai aktyvūs), tuo neigiamesnes nuostatas turi į profesinį tobulėjimą. Tačiau nuostatos į profesinį tobulėjimą neturi sąsajų su emociniu išsekimu. Taip pat, kuo lopšelio - darželio auklėtojai jaučiasi stipriau perdegę savo darbe (jaučiasi mažiau aktyvūs profesinėje srityje, labiau ciniški), tuo mažiau yra emociškai įsipareigoję organizacijai. Tačiau nepastebėta sąsajų tarp emocinio išsekimo ir emocinio įsipareigojimo organizacijai.

Profesinio perdegimo požymiai ir pasekmės

Kai profesinį perdegimą patiria darželio auklėtoja, tai daro tiesioginę neigiamą įtaką tiek ugdytiniams, tiek visai įstaigai, todėl labai svarbu kuo anksčiau pastebėti, jog auklėtoja yra perdegusi ir jai padėti. Profesinis perdegimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik auklėtojos sveikatai ir gerovei, bet ir jos darbui bei santykiams su vaikais. Auklėtoja gali tapti irzli, nervinga, prarasti susidomėjimą savo darbu ir vaikais.

Tai gali lemti prastesnę ugdymo kokybę, dažnesnius konfliktus su vaikais ir tėvais, didesnę klaidų tikimybę ir sumažėjusį darbo efektyvumą.

Profesinio perdegimo psichofiziologiniai požymiai:

• nuolatinio, nepraeinančio nuovargio jausmas, kuris pasireiškia ne tik vakare, bet jaučiamas ir ryte, iškart atsikėlus;
• emocinio ir fizinio išsekimo pojūtis;
• sumažėjęs domėjimasis naujais dalykais arba baimės nebuvimas pavojų keliančioje situacijoje;
• silpnumas, aktyvumo ir energijos sumažėjimas, kraujo biochemijos pablogėjimas, hormonų pusiausvyros pakitimai;
• dažni galvos skausmai;
• nuolatiniai virškinamojo trakto sutrikimai;
• ryškus kūno svorio padidėjimas arba sumažėjimas;
• visiška arba dalinė nemiga (greitas užmigimas ir ankstyvas prabudimas maždaug nuo 4 val. ryto arba atvirkščiai - nesugebėjimas užmigti vakarais iki 2-3 val. nakties).

Perdegimo įveika ir prevencija darželio auklėtojų darbe

Gera žinia yra ta, kad nors profesinis perdegimas yra gana plačiai paplitęs visuomenėje šiuo metu, galime padaryti kelis dalykus, kad jaustumėmės geriau ir patirtume mažiau streso. Nors iššūkių darželio auklėtojos darbe netrūksta, juos galima įveikti. Svarbiausia - mylėti savo darbą ir tikėti savo jėgomis. Jeigu visgi kenčiate nuo profesinio perdegimo, labai svarbu sau tai aiškiai įsivardinti ir pripažinti.

Savipagalbos būdai ir asmeninė atsakomybė

Žmogus turi būti susipažinęs su įtampos, streso, profesinio perdegimo pasireiškimo požymiais, gebėti juos identifikuoti. Svarbu saugoti asmeninį laiką, brėžiant ribą tarp darbo ir asmeninių poreikių, kokybiškai ir įvairiai leisti laisvalaikį, būti fiziškai aktyviems. Tai vertingi patarimai, kuriuos realiai taikant galima sumažinti profesinę įtampą. Štai keletas konkrečių patarimų:

• Rūpinkitės savo emocine sveikata: Raskite laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Pomėgiai, sportas, bendravimas su draugais ir šeima padeda atgauti jėgas ir išvengti perdegimo. Taip pat svarbu, kad būtumėte įvaldę savireguliacijos metodus, kurie padėtų valdyti patiriamą stresą, įtampą ir kitas nemalonias būsenas (pvz., meditacija, atsipalaidavimas).
• Nelyginkite savęs su bendradarbiais: Tai išties sunkiai įgyvendinamas, bet labai svarbus žingsnis. Norint jaustis laimingam, reikia nustoti lyginti save su kitais. Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums gaunasi geriausiai.
• Skirkite laiko sau: Auklėtojai būna tokie užsiėmę besirūpindami kitais, jog pamiršta apie save. Nemažai auklėtojo laisvo laiko būna skiriama galvojant ar planuojant veiklą su ugdytiniais. Tuomet nukenčia auklėtojo asmeninis gyvenimas. Norint būti laimingu auklėtoju, teks skirti laiko tik sau. Tai galima įgyvendinti po truputį ir pradėti nuo karto per savaitę, kada užsiimama sau malonia veikla.
• Sumažinkite savo lūkesčius: Auklėtojai dažnai būna orientuoti į aukštus pasiekimus, turi labai aukštus lūkesčius. Jeigu pamoka nepavyksta, labai graužiamasi. Šią pamoką reiktų priimti kaip galimybę pasimokyti iš klaidų. Meskit iš galvos mintį, kad kiekviena pamoka turi būti ideali.
• Išmokite pasakyti „Ne“: Jums reikia išmokti pajausti, kada esate apsiėmę pakankamai darbų bei atsakomybių ir dar daugiau padaryti jau bus jums tiesiog per daug.
• Darželio reikalus palikite darželyje: Tai sudėtingiausias dalykas daugumai auklėtojų, bet gali ypatingai padėti, jei pradedate jaustis emociškai išsekę. Jei tik įmanoma, stenkitės visus darbus atlikti būnant darželyje.
• Šypsokitės: Reikia imituoti, kad jautiesi ir esi laimingas, kol, galiausiai, tokiu ir tapsi. Kiekvieną kartą, kai jausitės liūdnai, prisiminkite šį posakį ir nusišypsokite.
• Gražiai atrodykite: Kiekvieną kartą, kai aplanko prastesnė nuotaika, apsirenkite mėgstamiausius savo drabužius. Pasipuošus nejučia pradedi jaustis geriau.
• Laikykitės režimo: „Dar vienas šventas, o gal švenčiausias, dalykas mokytojams - aiški ir fiksuota dienotvarkė. Turi atsigulti, tarkime, vienuoliktą vakaro. Jeigu norite gyventi sveikai, turite laikytis režimo. Gultis laiku, atsigulę nebetikrinti telefono.“
• Ieškokite ilgesnių pertraukų ir naujų veiklų: Vasaros atostogos yra neblogas atsitraukimas. Visada verta ir mokytis naujų dalykų. Siūloma gamta, menas, sportas, nes tai tikrai atitraukia, smegenis išvalo, padeda išlaikyti sveiką stuburą ir pasirūpinti raumenynu.

Organizacinė ir kolegų pagalba

Profesinis perdegimas atsiranda ir dėl priežasčių, susijusių su darboviete. Tai nėra vien dėl auklėtojos asmenybės ypatumų kylanti problema, kaip dažnai yra manoma. Todėl labai svarbus yra administracijos ir kolegų palaikymas:

• Psichinės sveikatos palaikymas: Užtikrinkite, kad jūsų darbovietėje būtų palankiai ir palaikančiai žiūrima į psichinės sveikatos problemas. Įsidėmėkite priežastis, dėl ko kyla profesinis perdegimas, tuomet galėsite sumažinti jų neigiamą poveikį.
• Kolegų akylesnis požiūris: Kadangi darbas darželyje yra kolektyvinis, gerai būtų, kad kolegos būtų akylesni, pamatytų, kad kažkas vyksta su kolega, pasirūpintų juo.
• Pertraukos ir įvertinimas: Užtikrinkite, kad kiekvienas auklėtojas kasdien turėtų pertrauką nuo darbų. Jeigu pastebite, jog kažkuris auklėtojas vis pervargsta, išleiskite pasiilsėti. Atkreipkite dėmesį ir įsiminkite situacijas, kai auklėtojas puikiai atliko savo darbą bei priminkite jam tai tuomet, kai kažkas nepasisekė.
• Bendros veiklos ir mentorystė: Ne viskam reikalingi finansiniai ištekliai. Suplanuokite darželio darbuotojų bendras veiklas, šventes. Galima neseniai pradėjusiems dirbti auklėtojams paskirti po mentorių, daugiau patirties turintį kitą auklėtoją.
• Teisingumo jausmo stiprinimas: Teisingumo jausmą darbe lemia gaunamas finansinis bei socialinis atlygis, laisvė veikti, galimybė savarankiškai priimti sprendimus, profesinis įvertinimas.

Profesionalų pagalba - supervizija

Pagalba, kurią gali suteikti profesionalas (psichologas, psichoterapeutas). Profesinį perdegimą patiriantis žmogus yra kaip žvakė, kuri kažkada skaisčiai spindėjo, vėliau pradėjo mirgėti ir galiausiai užgeso. Pedagogų bendruomenei jau yra žinomos tokios profesinės praktikos konsultavimo formos kaip supervizija ir ugdomasis konsultavimas (angl. coaching).

Supervizija - tai procesas, kurio metu specialistas (supervizorius) padeda darbuotojui (supervizuojamajam) geriau suprasti savo darbą, išspręsti problemas ir tobulėti. Supervizija gali būti individuali arba grupinė. Jos pagrindas yra supervizijos dalyvių realių profesinės praktikos atvejų analizė ir refleksija, dirbant kartu su profesionaliu supervizoriumi, tačiau siekiant, kad pats problemą įvardijęs žmogus rastų jam tinkamiausią problemos sprendimą.

Individualios ar grupinės supervizijos gali padėti adekvačiai pažvelgti į situaciją, kurioje esate, susidėlioti prioritetus, išspręsti kai kuriuos asmeninius sunkumus, kurie trukdo dirbti. Supervizijos metu užduodami tiesūs ir įvairiapusiai klausimai, kurie veda prie gilesnės analizės, verčia sustoti, pamąstyti ir galiausiai kažką keisti. Supervizija - tai pirmiausia yra laikas, kai nagrinėji ir ieškai atsakymų, o supervizorius, kaip žmogus iš šalies, padeda užduodamas klausimus. Taip turite erdvę priimti sprendimus, juos taikyti darbe ir aptarti, kaip tie sprendimai keičia situaciją.

Pasaulinėje praktikoje supervizija pripažįstama ir kaip viena iš kvalifikacijos kėlimo formų. Šio profesinio tobulėjimo rezultatas - pakitęs požiūris, naujas suvokimas, įgytas žinojimas ar atsiradęs aiškumas, kaip pakeisti įsisenėjusią pasikartojančią probleminę situaciją ar santykius. Po pirmojo projekto etapo 2012 m. atlikus žvalgomąjį tyrimą paaiškėjo, kad pedagogai, dalyvavę grupės supervizijoje, įžvelgia supervizijos teikiamą asmeninę, profesinę, pažintinę naudą, vertina jos teikiamą emocinį bei profesinį palaikymą, galimybę rasti tinkamą problemų sprendimo būdą.

Nors Lietuvos pedagogai susiduria su rimtomis profesinėmis problemomis ir profesinis perdegimas jiems pažįstamas, tai nėra neišsprendžiama problema. Minėti pedagogų profesinio perdegimo prevencijos bei įveikimo būdai yra prieinami. Švietimo organizacijose - ir darželiuose, ir mokyklose, ir aukštosiose mokyklose - ypač svarbu kurti darbo kultūrą, grįstą tarpusavio parama, atvirumu, gebėjimu kalbėti apie kylančius sunkumus be baimės būti pasmerktam, sulaukiant kolegų palaikymo ar profesionalios pagalbos iš šalies. Mokytojai, pasirūpinkite ir savo poreikiais, atraskite darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, pakankamai pailsėkite!

tags: #profesinis #darzelio #aukletoju #perdegimas

• saugios grožio priemonės mažiesiems
• Paneikite nėštumo mitus
• Vaikų apyrankės
• Sužinokite viską apie apvaisinimo mėgintuvėlyje procesą ir mėnesines
• Neplanuoto nėštumo rizika