Kaip išmokyti vaiką valgyti savarankiškai: patarimai ir etapai
Ateina laikas, kai vaikas pradeda norėti valgyti pats. Tuomet tėvams neretai kyla klausimas, kaip elgtis - leisti bandyti valgyti pačiam, ar maitinti. Savarankiškas valgymas yra natūrali primaitinimo dalis ir nebūtinai reiškia, kad vaikas turi suvalgyti daug - svarbiausia patirtis. Savarankiškas valgymas - tai ne tik apie maistą. Tai apie pasaulio pažinimą iš dar vienos pusės, apie pojūčius, apie pasitikėjimą, ryšį ir leidimą vaikui augti savo tempu. Sugebėjimas savarankiškai valgyti svarbus mažylio raidai.
Kada pradėti mokyti vaiką valgyti savarankiškai?
Laikas bėga greitai. Net nepastebėsite, kaip (maždaug) nuo 8-12 mėnesio vaikas pradeda norėti bandyti valgyti savarankiškai. Viskas prasideda nuo 8-12 mėnesio. Pagal vaikų raidos specialistus, savarankiško valgymo pradžia dažniausiai sutampa su primaitinimo pradžia - apie 6 mėnesius. Neskubėkite mažylio pratinti prie savarankiško valgymo, kai tik jis pradeda sėdėti ant kėdutės. Kiekvienas mažylis vystosi individualiai ir vienus ar kitus įgūdžius įgyja skirtingu laiku. Pradėti šiuos mokslus reikia tuomet, kai kūdikis tvirtai sėdi maitinimo kėdutėje. Psichologai rekomenduoja pradėti siūlyti kūdikiui šaukštą, kai jis jau gerai sėdi ir valgo su mamos pagalba maitinimo kėdutėje.
Pasiruošimo ženklai
- Mažylis stebi, kai jūs valgote.
- Geba savarankiškai sėdėti arba su minimalia pagalba.
- Sugeba įsidėti maistą į burną.
Vaiko savarankiškumas valgant pirmiausia pasireiškia tuomet, kai jis pats pradeda valgyti sausainius, džiuvėsius, duoną. Kitame savo vystymosi etape mažylis pradeda imti maistą iš lėkštės rankomis. Barti jo už tai jokiu būdu negalima - tai savotiška treniruotė: jis ima rankomis maistą ir mokosi valgį pataikyti sau į burną. Būtent šie veiksmai priartina mažąjį žmogutį prie savarankiško maitinimosi įgūdžio įsisavinimo.
Savarankiško valgymo etapai: ko tikėtis skirtingame amžiuje?
Savarankiškas valgymas nėra tarsi jungtukas, kuris vieną dieną įsijungia ir mažylis gražiai ir noriai pradeda valgyti. Jis prasideda anksčiau, nei dažnai tikimės, ir ateina palaipsniui - per bandymus, tyrinėjimą ir netvarką.
Prieš valgymo įrankius: rankyčių ir maisto tyrinėjimas
Šiam etapui mažieji ruošiasi nuo pat gimimo:
- Nuo gimimo tobulina rijimo ir žindimo refleksus.
- Apie 3-ią gyvenimo mėnesį atranda savo rankytes ir pirštukus.
- Apie 3-4 mėnesį jau geba sugriebti daiktus ir mokosi juos nuvesti iki burnytės.
- Apie 6 mėnesį jau geba pagriebti daiktus ir tikslingai nunešti daiktus iki burnos (daiktus imdamas delnu, todėl patogiau imti juostelėmis pjaustytus maistro gabaliukus).
- Apie 9 mėnesį jau geba pincetiniu griebimu suimti daiktus (geba lengvai suimti maisto gabaliukus).
Pradžioje gali imti maistą pirštais. Labai svarbu skatinti šio amžiaus kūdikių savarankiškumą, tada jie greičiau išmoks pavalgyti patys (be kitų pagalbos). „Jis nevalgo, o tik žaidžia su maistu“ - kartais girdžiu mamas guodžiantis. Bet tai ir nėra žaidimas, tai pažintis su maistu ir mokymasis valgyti. Tokia patirtis yra labai svarbi tolimesniam vaiko santykiui su maistu.
6-9 mėnesiai - „Aš tyrinėju“
Vaikas pažindinasi su maistu: nori jį liesti, ima jį rankomis, dažnai atrodo daugiau žaidžia nei ragauja. Šiame etape vaikai susipažįsta su tekstūromis, skoniais, kvapais ir net maisto skirtinga temperatūra. Daug maisto nukris, bet tai normalu, tai mokymosi dalis. Jei maitinate patys, leiskite vaikui tyrinėti ir pačiam pirštukais.
9-12 mėnesių - „Aš bandau pats“
Vaikas jau bando tikslingai pataikyti į burną, gali laikyti šaukštelį, bet dar nemoka jo pilnai valdyti. Šiame etape svarbu leisti vaikui bandyti. Net jei maitinate jūs, duokite vaikui laikyti jo šaukštelį, kad jis galėtų mokytis. Maždaug nuo 11-12 mėn. vaikas pats pradeda norėti valgyti. Leidus išmoksta greitai. Tokiu būdu vaiką maitinkite iki tol, kol išmoks suvalgyti visą porciją pats. Vėliau matysite, kaip vaiko valgymo įgūdžiai vis gražėja, savarankiškėja ir kultūringėja.
12-18 mėnesių - „Aš pats!“
Labai dažnas etapas, kai vaikas atsisako būti maitinamas. Tai ne blogas elgesys, o savarankiškumo poreikis. Vaikas nori kontroliuoti procesą. Telieka apsišarvuoti kantrybe ir valgymui susiplanuoti daugiau laiko. As nuo metu duodavau irankius i rankas, kad makaluotusi, o pati maitinau, pries gera menesi maniskis jau pats nebeleido jo maitinti, valgo savarankiskai. As su sunumi nieko nemokinau ypatingai.. Kai pats parode nora laikyti sauksta tiesiog leidau paciam, zinoma poto viska ir visur reikejo valyti jei tik vaikas nori duokit paciam bandyti be sito pats nesimoks na o mamytei nusiteikimo ir kantrybes nes ne per viena kart ismokstama.
2-3 metai - „Aš renkuosi“
Daugelis vaikų šiame amžiuje jau moka valgyti tvarkingiau, bet apetitas ir pasirinkimai dažnai svyruoja: vieną dieną suvalgo daug, kitą - vos kelis kąsnius. Tai normalu. Vaikas mokosi klausyti alkio ir sotumo, o tėvams svarbiausia išlaikyti ramią rutiną. Kartais gali atsirasti valgymo ar nevalgymo tam tikrų produktų etapų, pavyzdžiui, vieną dieną grikius dievina, kitą - nekenčia. 1,5 - 2 metukų vaikai yra tikri beždžioniukai, jie mėgdžioja žmones, kurie sėdi su jais prie stalo.
Kaip skatinti savarankišką valgymą: praktiniai patarimai
Sprendimas apie tai, kad mažylis mokysis valgyti savarankiškai, turėtų būti aptartas su visais šeimos nariais. Kad nesigautų taip, kad mama moko mažylį naudotis šaukštu, o močiutė ar kiti giminaičiai maitina patys. Mokyti vaiką valgyti šaukštu reikia kasdien, kad jis nepamirštų jau įgytų įgūdžių. Tačiau, jei mažutis serga, jam dygsta dantukai, jis pavargęs ar tiesiog blogos nuotaikos - nereikia versti jo savarankiškai valgyti. Maitinimas vaikui turi teikti teigiamas emocijas.
Aplinka ir ritualai
- Valgykite kartu su šeima: Tegul vaikas valgo kartu su šeima. Dengiame vaiko vietą padėdami jam šakutę, šaukštą, lėkštę ir stiklinę. Valgykit visa šeimyna vienu metu. Vaikas jus stebės ir mokysis.
- Užmegzkite kontaktą: Maitindamos kūdikį, užmegzkite kontaktą su juo. Jokiu būdu ne skaitykite laikraštį ar spoksokite į televizorių, o žiūrėkite viens kitam į akis, kalbinkite mažylį.
- Sudarykite patogias sąlygas: Vaikas turi jaustis saugiai - būtina atrama kojytėm, valgantysis turi patogiai remtis nugara. Nuo 4-5 mėnesių galima maitinti kėdutėje, kurių nugarėlė pakelta apie 45 laipsnius. Kai vaikeliui sueina devyni mėnesiai, jis gali valgyti kėdutėje su 90 laipsnių nugarėle. Specialios maitinimo kėdutės turi dirželius - prisekite jais kūdikį. Pasodinkite mažylį ant patogios kėdutės, nesinervinkite, neskubinkite ir nemaitinkite per prievartą.
- Tinkama vieta: Nuo mažens būtina išmokyti vaiką valgyti virtuvėje ar valgomajame.
- Valgymo ritualas: Vaikams patinka pasikartojimas (ritualas), žinodami, kas bus, jie jaučiasi saugūs. Todėl nuo mažų dienų susikurkite valgymo ritualą - perspėkite vaiką, kad tuoj eisite valgyti, patieskite staltiesę. Net jei mažuliukas dar nekalba, pavalgiusi visada pasakykite „ačiū“. Kai mažylis paūgės, leiskite jam padėti - lai vaikas serviruoja stalą, nuplauna nuskustą bulvę.
- Planuokite laiką: Mokantis savarankiško valgymo, svarbu iš anksto planuoti pietums ar vakarienei daugiau laiko, nes greitai mažylis nepavalgys.
Šaukštas ir kiti įrankiai
Šaukštas - vienas pirmųjų įrankių, kurį mažylis pradeda naudoti "pagal paskirtį". Su šaukštu kūdikis susipažįsta pirmojo primaitinimo metu, kai mama pasiūlo košės ar tyrės, o kiek vėliau dažniausiai vaikas susidomėjęs imasi šaukšto ir bando pavalgyti pats.
- Pirmoji pažintis: Kūdikiui ūgtelėjus, apie 6 mėnesį ateina laikas susipažinti su jo didenybe šaukštu ir išmokti valgyti tirštesnį maistą. Geriausia pirmai pažinčiai tinka ne įprastas suaugusiųjų šaukštas, o lengvas, plastmasinis, neaštriais galais šaukštelis.
- Rodykite pavyzdį: Kad mažylis suprastų, kaip valgyti šaukštu, mamai reikia įdėti "įrankį" į jo rankytę ir parodyti, kaip tinkamai juo naudotis. Mama ima vaiko ranką į savąją, pakabina maisto iš lėkštės ir padeda jam įsidėti šaukštą su maistu į burną. Kai ši procedūra pakartojama keletą kartų, mažylis supras, kaip naudotis šaukštu.
- Leiskite bandyti: Kai jūsiškiui stukteli dešimt mėnesių, pats laikas duoti šaukštelį į rankas ir pasakyti: „Tu jau pakankamai didelis. Tikriausiai nori valgyti pats? Pabandyk“. Sunkiausia vaikams pakabinti maistą iš lėkštės, o ir kelias nuo stalo į burną kartais gerokai prailgsta, todėl pagelbėkite mažiesiems.
- Pagalba esant reikalui: Jei vaikas noriai pradėjo valgyti pats, tačiau greitai pavargo, mama turi jį pamaitinti. Geriau tai daryti lygiagrečiai - antru šaukštu. Jei mažylis pats nesugeba pasemti maisto šaukštu, galite pasiūlyti jam šaukštą su jau pasemtu maistu.
- Tinkami indai ir įrankiai: Visi vaikiški indai turi būti nedūžtantys, nes gal ne kartą jie bus numesti ant grindų.
Rekomenduojami indai ir įrankiai:
- Lėkštė: Pradžioje kūdikiui tiks lėkštė su aukštais kraštais ir siurbtuku - ji tvirtinama prie stalo, o mažyliui yra mažai tikėtina ją apversti. Reikia rinktis prilimpančias lėkštutes. Mažutėliui bus įdomiau valgyti, jei ant lėkštės bus pavaizduoti įvairūs žvėreliai ir pasakų personažai. Galima sukurti jam kokią nors pasakišką istoriją ir sudominti nupieštu siužetu. Kai kurios lėkštės prilimpa prie stalo arba turi dvigubą dugną, į kurį pripylus karšto vandens, košė ilgai neatšąla.
- Šaukštas: Parinkite mažyliui nedidelį, patogų laikyti rankytėje šaukštą. Specialistai dažnai rekomenduoja rinktis metalinius, kad vaikui burnytėje lengvai atsiskirtų maistas nuo šaukšto. Taip pat nesirinkite per mažų šaukštelių, jie turėtų būti pakankamai dideli, kad vaikas aiškiai pajustų maistą (bent arbatinio šaukštelio dydžio). Parduotuvėse galima rasti vaikiškų šakučių ir šaukštelių su išlenktais koteliais, esą jie pritaikyti mažylių rankytėms. Jie nebūtini, drąsiai galima vaikus iš karto pratinti prie normalaus „sudėjimo“ šaukštų. Svarbiausia, kad įrankiai būtų iš kokybiškų medžiagų, lengvi. Specialūs įrankiai labiau tinka vaikams su raidos sutrikimais, sergantiems cerebriniu paralyžiumi.
- Šakutė: Su vaikiška šakute mažylį galima pažindinti apie 1,5-2 metukų, kai jis jau gerai moka naudotis šaukštu. Vaikiškų šakučių dantukai turi būti ne aštrūs, o užapvalinti, kad mažylis negalėtų savęs susižaloti.
- Seilinukas: Kad mažylis neišsiteptų valgymo metu, būtina uždėti jam specialią neperšlampamą prijuostėlę arba antkrūtinį su kišenėle apačioje. Prijuostėlių geriau turėti keletą, nes po kiekvieno maitinimo jas reikės skalbti. Labai patogūs seilinukai su lenktu apatiniu krašteliu, nes jie apsaugo nuo skysto maisto nutekėjimo ant mažylio drabužių. Šie seilinukai yra gaminami iš specialaus lankstaus ir minkšto plastiko. Jie geri tuo, kad jų nereikia skalbti - jie lengvai plaunasi ir greitai džiūsta. Mažyliui visiškai pakanka turėti vieną tokį seilinuką. Patogiausi seilinukai su rankovėmis arba su klijuotės pamušalu, kuriuos lengva nuvalyti.
- Kiti patarimai: Po kėdute galite padėti rankšluostį ar kitą patiesaliuką, kad maisto likučiai kristų ant jo.
Kramtymo įgūdžių lavinimas ir pirštukų maistas
Kūdikis lengviau išmoksta trinti maistą dantenomis ir kramtyti. Laikotarpis nuo 9 mėnesių iki metukų yra ypatingai svarbus, nes tada kūdikis išmoksta kramtyti.
- Gerai kramtantiems kūdikiams reikia pasiūlyti ir tokių produktų, kuriuos galima patiems graužti laikant rankoje, pvz., duonos, obuolio, virtos morkos.
- Maždaug nuo 8 mėnesių galima skatinti mažylį imti pirštukais ir įsidėti į burną nedideliais gabalėliais supjaustytą kietesnį maistą, pavyzdžiui, banano gabalėlį ar obuolio skiltelę. Taip lavinsite smulkiąją motoriką ir vaikas mokysis kramtyti.
- Taip pat svarbu, kad maistas būtų toks, kurį būtų galima lengvai pasiimti pirštais ir įsidėti į burną, pvz., sūrio, virtos mėsos.
- Kai košės jau išragautos ir mažylis pripranta prie tiršto maisto, nuo 8 - 9 mėnesių kūdikiams galima duoti pagraužti kietesnio maisto. Tinka lengvai burnoje tirpstantys sausainiai, kukurūzai. Rinkdamiesi juos, atkreipkite dėmesį į sudėtį - kad būtų ne per saldūs ir neprifarširuoti įvairių konservantų.
- Siūlykite maistą, kurį lengva suimti rankomis, arba supjaustykite jį, kad mažyliui būtų patogu suimti, didesniais kūbeliais, juostelėmis ir pan.
- Svarbu: Būkite atsargūs, nes kūdikiai labai lengvai gali užspringti. Šiuo laiku netinka duoti kūdikiui duonos, minkšto batono, pavojinga ir sriuba. Jeigu ji nepertrinta ir skystoje sriuboje plaukioja kieti bulvės, morkos gabaliukai, kūdikių liežuvio raumenys dar nėra įgudę, ir, neatskyrę, kur skysta, o kur kieta vaikučiai gali užspringti. Valgančio kūdikio nepalikite be priežiūros.
Gėrimas iš puodelio
Mokyti vaiką naudotis puodeliu galima pradėti nuo 6-8 mėnesių. Sulaukus aštuonių mėnesių pats metas pasimokyti savarankiškai gerti iš puoduko. Sulaukę metukų - pusantrų vaikai jau moka savarankiškai gerti iš puodelio.
- Tinkamas puodelis: Tam labiausiai tinka lengvi nedūžtantys puodeliai su dviem rankenėlėm, į kurias mažieji gali įsitverti abiem rankom. Gydytojai nerekomenduoja puodelių su snapeliais, iš kurių neišsipila skystis. Kodėl? Ogi gerdami iš tokio puoduko vaikai čiulpia snapelį (panašiai kaip buteliukas su žinduku) ir nesimoko gerti. Kartais vaikai gali bijoti gerti iš puoduko, nes prisidėję jį prie lūpyčių, užsidengia sau akiratį. Kad taip nebūtų, kai kurių puodelių kraštas būna išpjautas. Vaikas geria ir viską mato, puodelis neužstoja matymo.
- Mokymo procesas: Daugelis tėvų, pereinant vaikui nuo krūties ar buteliuko prie puodelio, naudoja kaip tarpinę grandį gertuvę. Juk išmokti gerti iš gertuvės vaikui yra daug lengviau, nei iš puodelio. Gertuvė - tai plastikinis puodelis, kuris uždengiamas specialiu dangteliu su snapeliu, skystis iš šio snapelio patenka tiesiai į mažylio burną. Pirmiausia, mama turi parodyti savo mažyliui, kaip reikia naudotis puodeliu. Tam ji turi pati atsigerti iš puodelio, kad vaikas matytų. Tada švelniai prispauskite puodelį prie vaiko lūpų, šiek tiek pakreipkite ir leiskite jam nuryti 1-2 gurkšnius jo mėgstamo gėrimo. Iš pradžių būtina prilaikyti puodelį ir kontroliuoti vaiko veiksmus, apsaugant jį.
Maisto paruošimas ir valgymo kiekis
- Būtina pasiruošti du indelius maistui - vieną vaikui, kitą - sau. Svarbu, kad vaiko inde turi būti nedaug maisto, o jūsų tiek, kiek vaikas valgo įprastai.
- Geriausiai tinka košės ir tyrės - tai tirštas maistas ir mažyliui lengviau jį įsidėti į burną. Pirmus kartus maistas turi būti toks minkštas, kad lengvai jį suspaustume dviem pirštais.
- Parengti maistą, kurį būtų lengva valgyti šakute (didesnius, pusiau minkštus daržovių gabaliukus, mėsą, vaisių griežinėlius) ir kuris vaikui patrauklus.
- Geriau vaikui siūlyti valgyti savarankiškai, kai jis tikrai alkanas. Nereikia iš karto visko, kas yra paruošta pietums, sudėti prieš vaiką ant stalo. Nes jis pasirinks, kas jam labiau patinka, o kitko atsisakys.
- Į vaiko lėkštę dėkite nedideles kiekvieno patiekalo porcijas. Į lėkštę dėkite nedaug maisto ir kai vaikas suvalgys - pakartokite.
- Leiskite vaikams patiems nuspręsti, ko įtarkuoti į avižų košę - obuolio ar kriaušės.
Ko reikėtų vengti mokant vaiką valgyti savarankiškai?
Mokant vaiką savarankiško naudojimosi šaukštu įgūdžių tėvams reikia būti kantriems. Maitinimas užtruks ilgiau nei įprastai, o mokymosi procesas užtruks ne vieną dieną.
- Per didelė globa: Kuo labiau tėvai globoja mažylį, tuo lėčiau jis įsisavina naujus įgūdžius. Svarbu: jei neleisite vaikui to daryti pačiam, ateityje jis gali priprasti, kad jį visada maitinate tik jūs, dings jo noras mokytis valgyti pačiam. „Ai, maniškis dar per mažas“, „Svetainėje naujas kilimas“, „Kai pats valgo, atšąla košė“ - kokių tik pasiteisinimų nebūna. Kai kurios paslaugios mamytės viską daro už savo vaikus ir savo per didele meile dažnai atitolina raidą.
- Skubėjimas ir spaudimas: Klysta tėvai, kai norėdami kuo greičiau sumaitinti košę, kyšteli kūdikiui šaukštą ir nubraukia juo per vaiko dantukus ar viršutinę lūpytę. Taip mes ne greitinam, o stabdom vaiko valgymo raidą. Nedera kritikuoti, gėdinti ir barti vaiko, jeigu jam nesiseka, verčiau padrąsinkite.
- Blaškymas ir žaidimai: Valgančio mažylio neturi blaškyti žaislai, televizorius ar knygelė ir valgymas neturėtų virsti žaidimu. Svarbu šiame etape leisti koncentruoti dėmesį tik į maistą, t.y. vengti žaislų, televizoriaus ir kitų dėmesio blaškytojų. Nereikia maitinti vaiko ne virtuvėje ir žaidimo metu. Negalima leisti, kad vaikas žaistų su maistu ir stalo įrankiais. Patartina kuo greičiau atsisakyti tokių „cirkų“ valgant. Tėvai - ne klounai, o valgymas - ne žaidimas. Valgymas vaikui turi asocijuotis su alkiu, o ne su linksmybėmis. Jis turi mąstyti: „Mano pilvelis gurgia, metas valgyti“, o ne „Tėvelis stovi ant galvos, tikriausiai man laikas valgyti“. Jei savarankiškai valgantis pypliukas pradeda žaisti su maistu, perspėkite, kad atimsite košę. Jei neklauso - pakartokite įspėjimą. Jei toliau mažylis žaidžia, paimkite košę. Kai vaikas valgo, kuo mažiau blaškykite jo dėmesį - išjunkite televizorių, padėkite tolėliau žaislus.
- Neskubioti su įrankiais: Pradžioje jis laikys šaukštą kumštyje, nes dar menkai išsivysčiusi smulkioji motorika ir judesių koordinacija. Pagrindinis tikslas šiame etape - įsidėti maistą į burną. Nebarkite, jei jis atkakliai ima šaukštą į kumštį ir netaisyklingai jį laiko, iš pradžių leiskite valgyti taip, kaip jam išeina. Nebandykite savo ranka nukreipti kūdikio laikomą šaukštą.
- Maisto mėtymas: Krentantis maistas rodo, kad vaikas mokosi, tačiau kartais vaikas gali maistą mėtyti. Jei tai daro intensyviai, tai gali reikšti: vaikas nežino, ką daryti su maistu; vaikas yra per daug pavargęs, suirzęs; vaikas nenori valgyti; vaikui nepatinka maistas arba jis sunkiai valgomas. Bet kuriuo atveju, reaguokite ramiai, bet brėžkite ribas ir pasakykite, kad negalite leisti maisto mėtyti, jis turi būti ant stalo. Tiesiog paimkite maistą ir išmeskite, pasiūlykite dar kartą, jei vaikas vėl numeta - baikite maitinimą. Jei tai naujas maistas, galite parodyti, kaip šį maistą valgyti.
Kada vaikas nevalgo?
Dažniausiai vaikas nevalgo, kai:
- Nori pats liesti ir tyrinėti, o ne būti maitinamas.
- Yra peralkęs arba pavargęs (sunku susikaupti).
- Per karštas maistas, kuris gali ir ilgesniam laikui atbaidyti ragauti.
- Jaučia spaudimą („dar vieną kąsnelį“).
- Aplink per daug dirgiklių (ekranai, žaislai ant stalo).
- Skubinimas, nelieka laiko tyrinėjimams.
- Maistas sunkiai suimamas / per slidus / per didelis.
- Nepatiogi padėtis (ypatingai pirmaisiais mėnesiais, kai sėdėti dar sunku, galbūt šiek vos vos gulstesnę ir stabilesnę padėtį reikėtų pabandyti).
Svarbiausia suprasti, kad vaikas neatsisako maisto, tiesiog jam tuo metu kažkurios iš sąlygų yra netinkamos. Be to, dažnai vaikui leidus kartu ruošti maistą, jis mieliau jo ragauja, taigi jei mažylis jau virš metukų, paprašykite jo kažką paduoti, kažką įdėti ar kitų lengvų darbelių.
Svarbu: kantrybė, paskatinimas ir higiena
Pozityviai nusiteikite. Jei mažylis supykęs numetė šaukštą ar išsiterliojo - jokiu būdu nedrausminkite jo ir nebarkite - tik taip leisite jam tobulėti. Matydami, kaip vaikas stengiasi valgyti pats, nepamirškite pagirti jo, pasidžiaugti, kad jam puikiai sekasi. Nekritikuokite vaiko. Vietoj: „Tu per mažas, tau neišeis“ sakykite: „Šaunuolis, kad stengiesi. Tačiau darai ne visai teisingai. Pamėgink taip…“.
- Prieš valgį būtina plauti vaiko rankas. Tai yra vienas iš pagrindinių higienos įpročių.
- Niekada nepalikite valgančių kūdikių vienų, nes yra paspringimo pavojus. Valgančio kūdikio nepalikite be priežiūros, tikėdamiesi, kad jis vis tiek susitvarkys ir pavalgys.
- Prieš pradedant mokytis valgyti savarankiškai itin svarbu nepamiršti lavinti ir smulkiosios motorikos įgūdžius (pavyzdžiui, ryžių perdėjimas šaukštu iš vieno indo į kitą; vandens perpylimas iš vienos stiklinės į kitą; modelino/plastilino pjaustymas vaikams pritaikytu peiliu ir pan.).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
