Vaiko įvaikinimas Lietuvoje: svarbi informacija norintiems tapti tėvais
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Pagrindiniai skirtumai: įvaikinimas ir globa
Svarbu suprasti esminius skirtumus tarp įvaikinimo ir globos. Įvaikinimas yra procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su įtėviais. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą, o įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas yra tas, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas. Tuo tarpu globa - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kuri, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Globos formos
- Budintis globotojas: asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje.
- Nuolatinis globotojas: asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką iki jam sukanka pilnametystė.
Kas gali įvaikinti vaiką?
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai, tačiau išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Svarbūs kriterijai:
- Amžius: amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
- Sveikata: asmuo neturi būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir negali sirgti ligomis, įtrauktomis į medicininių kontraindikacijų sąrašą.
- Teistumas: vertinama, ar asmenys nėra teisti už tyčinius nusikaltimus.
- Gyvenimo sąlygos: GIMK darbuotojai vertina, ar turimos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinančios įvaikintam vaikui saugumą.
Tėvai atvirai pasakoja apie savo patirtį įvaikinant paauglius | Šiandien
Įvaikinimo proceso etapai
Įvaikinimo procesas Lietuvoje yra nemokamas ir susideda iš kelių nuoseklių žingsnių:
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| 1. Kreipimasis | Dokumentų pateikimas gyvenamosios vietos Tarnybos teritoriniam skyriui. |
| 2. Vertinimas | Pradinis dokumentų vertinimas ir pasirengimo patikrinimas. |
| 3. Mokymai | GIMK (globėjų ir įtėvių) mokymų programos lankymas. |
| 4. Įtraukimas | Įrašymas į Norinčių įvaikinti sąrašą. |
| 5. Pasiūlymas | Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas ir ryšio mezgimas. |
Vaiko kilmė ir atvirumas
Viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą ir savo šaknų žinojimą. GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui apie jo kilmę ir atsiradimą įtėvių šeimoje pagal jo amžių bei brandą. Labai svarbu, kad vaikas šią informaciją sužinotų iš savo įtėvių, o ne iš svetimų žmonių.
Svarbu žinoti
Daugiausia galimų įvaikinti vaikų globos namuose šiuo metu sudaro 10-17 m. vaikai ir jaunuoliai. Nors dauguma šeimų pageidauja įvaikinti mažus vaikus, verta atkreipti dėmesį, kad kuo lankstesni būsite apsibrėždami norimo įvaikinti vaiko amžiaus ribas, sveikatos būklę ar socialinę kilmę, tuo greičiau sulauksite pasiūlymo įvaikinti.
Apsisprendimas įvaikinti yra be galo rimtas ir atsakingas žingsnis. Svarbiausia - jūsų meilė ir galimybė patenkinti pagrindinius vaiko poreikius. Tegul nestabdo jūsų baimė - įtėvių rengimo programos metu suteikiama visa reikalinga teorinė medžiaga ir praktinė pagalba.
tags: #ar #sunku #isivaikinti #vaika
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
