Visos mamos, ypač pirmą kartą gimdančios, jaučia nerimą, kai artėja gimdymo data. Kūnas reguliariai susitraukdamas siunčia signalus, kad netrukus artėja gimdymas. Susitraukimai reiškia gimdos raumenų susitraukimą ir atpalaidavimą, kuris padeda kūdikiui išeiti iš gimdos, kai mama gimdo. Susipažinus su gimdymo eiga ir kūno siunčiamais signalais, galima tinkamai pasiruošti ir nusiteikti gimdymui, užuot sutrikus, žinoti kaip padėti sau ir džiaugtis suvokiant, kad kiekvienas sąrėmis - tai žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu.
Gimdos susitraukimai yra neatsiejama gimdymo dalis, reikalinga kūdikiui pasaulį išvysti. Jų metu gimdos kaklelis, kuris yra gimdos anga, suminkštėja ir išsiplečia. Susitraukimai jaučiasi kaip spaudimas pilvui, kuris trunka nuo kelių sekundžių iki minučių. Moterys patiria įvairaus intensyvumo susitraukimus. Beveik visos nėščios moterys patiria susitraukimus įvairiais nėštumo etapais ir mano, kad jos gimdo, tačiau tai taip pat gali būti klaidingas pavojaus signalas.
Nors motinos bet kuriuo nėštumo metu patiria klaidingus susitraukimus, pastarąjį trimestrą jie dažniau įvyksta, o tai gali sukelti painiavą. Sunku atskirti, ar gimda iš tikrųjų gimdo, ar repetuoja gimdymą susitraukimų metu. Pageidautina nustatyti susitraukimų laiką ir atkreipti dėmesį į visus papildomus simptomus.
Braxton Hicks susitraukimai, dar vadinami netikraisiais sąrėmiais, pasižymi keliais išskirtiniais bruožais. Nėra konkretaus Braxton Hicks susitraukimo modelio ir jis lieka nenuspėjamas. Kitas ženklas, kurį reikia stebėti, yra nekintantis netikrų susitraukimų stiprumas. Braxton Hicks susitraukimai paprastai paveikia vieną motinos pilvo dalį. Jie gali išnykti, jei atsistoja, juda, keičia padėtį arba atsigula ir atsipalaiduoja. Motina gali stebėti susitraukimų pobūdį, juos užrašyti ir keisti padėtį, kad įsitikintų, ar tai tikra, ar netikra.
Tikri susitraukimai vyksta reguliariais intervalais, laikui bėgant tampa dažnesni ir sunkesni. Iš pradžių susitraukimai gali pasireikšti kas dešimt minučių, vėliau intervalas sumažėja iki penkių minučių ir pan. Ankstyvojo gimdymo metu pastebimi susitraukimai, o nėščia moteris gali patirti stangrumą, kuris išlieka 30-90 sekundžių. Šie susitraukimai yra suplanuoti ir paskirstyti reguliariais intervalais. Intervalas tarp susitraukimų gali sutrumpėti, kai mama artėja prie aktyvaus gimdymo. Aktyviojoje fazėje, kuomet sąrėmiai tampa stiprūs, skausmingi ir dažni, reikėtų vykti į ligoninę. Geriau kreiptis į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei mama stipriai jaučia, kad sąrėmiai tikri.

Gimdymas skirstomas į tris etapus, nors mes jį suskirstytume į keturis, pridedant pasiruošimo gimdymui etapą:
Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis yra labai svarbus. Iki pastojimo gimda buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų. Prieš gimdymą - gimda sveria apie 1 kg, vaikelis sveria apie 3-4 kg, placenta - apie 0,5 kg, o vaisiaus vandenys dar apie 1 kg. Taigi, po gimdymo iškart atsikratysite apie 5-8 kg svorio. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu. Gimdymo metu gimdos kaklelis atsidaro, kad galėtų gimti kūdikis. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, be to, jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu.
Artėjant gimdymui vyksta šie pokyčiai:
Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) iki „pilno“ gimdos kaklelio atsidarymo, t. y. iki 10 cm. Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, čia raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai, todėl raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, jis išsilygina ir suplonėja. Kai gimdos kaklelis apgaubia vaiko galvutę per plačiausią jos matmenį (maždaug virš ausų), kaklelio atsidarymas yra pilnas ir prasideda antroji gimdymo fazė - stūmimo laikotarpis. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą jausi pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje jis primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Tavo gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias. Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
Dažniausiai sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | +20-30 s | 10-20 min |
| 3 cm | 20-40 s | 5-10 min |
| 8 cm | 40-60 s | 2-3 min |
| 10 cm | 60-90 s | 30-60 s |
Stūmimo laikotarpis, tai antrasis gimdymo laikotarpis, kuris trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo.
Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Tinkamiausios padėtys:
Visgi, kiekviena gimdyvė jaučia jai patogiausią padėtį. Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį. Kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet - galvytė. Išlindusi galvytė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti.

Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis (mūsų atveju, ketvirtasis) arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Vos gimęs naujagimis uždedamas mamai ant krūtinės. Tokiu būdu naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis, jos glėbyje jis greitai sušyla, nurimsta, girdint jos širdies plakimą. Vidutiniškai placenta yra 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, vidutinė masė - 500 g. Siekiant sumažinti kraujavimo riziką ir baiminantis galimo trečiojo gimdymo etapo užsitęsimo per pirmąsias 3 min. nuo naujagimio gimimo (o dažnai jam dar tebegimstant) moteriai suleidžiama oksitocino. Šio gimdymo etapu dažniausiai yra perkerpama naujagimį su placenta jungianti virkštelė. Virkštelę įprastai rekomenduojama perkirpti, kuomet ji nustoja pulsuoti, nes tai sumažina naujagimio mažakraujystės riziką. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas.
Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Skausmo valdymas gimdymo metu gali padėti moteriai jaustis patogiau ir labiau kontroliuoti procesą. Nemedikamentiniai skausmo valdymo metodai, tokie kaip karštas dušas, sėdėjimas vonioje su karštu vandeniu ar judėjimas, gali sumažinti skausmą. Praktikuojant švelnią jogą, taip pat gali padėti masažas, priešslėgis ar meditacija. Jeigu moteris pageidauja, jai gali būti pritaikyta epidurinė nejautra, dėl kurios reikėtų apsispręsti atsidarymo gimdymo etapu.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka.
Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas. Vidutiniškai nėštumas trunka 40 savaičių, arba 280-282 dienas. Jau nuo 37 nėštumo savaitės vaisius yra išnešiotas ir nuo tada laukiama, kada prasidės gimdymas. Tačiau dalis mažylių neskuba, todėl natūralu, jei naujagimis gimsta iki 42 nėštumo savaitės. Priešlaikinis gimdymas yra tada, kai vaikas gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Tokiam mažyliui reikia ypatingos priežiūros ir slaugos, nes jo organizmas nėra visiškai subrendęs. Nutrūkus vystymosi raidai natūralioje aplinkoje - mamos įsčiose, - vaikas toliau auginamas ir brandinamas dirbtinėmis sąlygomis. Iš pradžių atidžiai ištiriama ir įvertinama jo būklė, nustatoma būtinoji pagalba ir daroma viskas, kad būtų užtikrintos gyvybinės funkcijos ir mažylis kuo geriau bei saugiau jaustųsi.
Dažnai priešlaikinio gimdymo simptomai būna tokie neryškūs, kad nepastebimi iki tol, kol išsiplečia gimdos kaklelis, plyšta gemalinių vandenų pūslės dangalai ir nuteka vaisiaus vandenys. Gimdos susitraukimai būna neskausmingi ir apibūdinami kaip menstruacijų spazmai. Nugaros skausmas ir pilvo tempimas žemyn būna beveik visais atvejais. Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.
Pirmiausia bandoma išsiaiškinti galimą priešlaikinio gimdymo priežastį, nustatomas nėštumo laikas, numatoma vaisiaus masė, padėtis gimdoje, įvertinama vaisiaus būklė (išklausomi širdies tonai akušeriniu stetoskopu, užrašoma kardiotokograma - vaisiaus širdies veiklą ir gimdos sąrėmius atspindinti kreivė). Apžiūrint makštį makštinių skėtikliu, įvertinamas makšties išskyrų pobūdis, galimas vaisiaus vandenų tekėjimas, gimdos kaklelio padėtis, sutrumpėjimas, atsidarymas, apatinio gimdos segmento būklė, pirmeigės vaisiaus dalies padėtis. Paimamas makšties išskyrų tepinėlis bakterioskopiniam tyrimui, taip pat bakteriologiniai išskyrų pasėliai iš makšties ir gimdos kaklelio kanalo - makšties švarumo laipsniui nustatyti. Įtarus, kad teka vaisiaus vandenys, paimama išskyrų iš makšties kristalizacijos testui ir lakmuso popierėlio testui atlikti. Ultragarsiniu tyrimu (echoskopija) nustatomi vaisiaus matmenys, padėtis, pirmeiga, galimi vaisiaus sklaidos trūkumai, vaisiaus vandenų kiekis, placentos lokalizacija ir subrendimas, daugiavaisis nėštumas. Būtina atlikti kai kuriuos laboratorinius tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, biocheminį kraujo tyrimą, kraujo krešumo rodiklius, kraujo grupę ir Rh (rezus) faktorių, bendrą šlapimo tyrimą. Nėščiajai užrašoma elektrokardiograma. Kartais atliekama transabdominalinė amniocentezė.
Priešlaikinį gimdymą gali lemti daug priežasčių:
Jei priešlaikinis gimdymas pasireiškia nereguliariais ar reguliariais (1-2 kartus/per valandą) gimdos susitraukimais, gimdos kaklelio išsiplėtimas yra 2-3 cm, medikamentais dar galima sustabdyti priešlaikinio gimdymo progresavimą. Gimdos susitraukimams slopinti skiriamas magnio sulfatas, iš pradžių jo tirpalo lašinama į veną, po to palaipsniui pereinama prie geriamųjų tablečių arba miltelių, kurie tirpinami stiklinėje vandens ir geriami pagal gydytojo nurodymą, dažniausiai vienąkart per dieną vakare. Jei šios priemonės nepadeda, skiriamas selektyvus ß2 - adrenomimetikas Hexoprenalini sulfas lašine infuzija į veną, po to - geriamomis tabletėmis. Jei nėštumo trukmė yra iki 34-35 nėštumo savaičių, vaisiaus plaučių brandinimui skiriamos gliukokortikoidų dvi injekcijos į raumenis 12 val. intervalu.
Infekcijos profilaktikai skiriami nėščiajai ir vaisiui nepavojingi antibiotikai, priklausantys penicilinų ar makrolidų grupei, sunkesniais atvejais - cefalosporinai. Gimdos kaklelio apsiuvimas dabar taikomas retai, tik tais atvejais, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas (gimdos kaklelio atsidarymas be gimdymo veiklos), jei per 2 ir daugiau buvusių nėštumų vaisius gimė neišnešiotas arba per buvusius gimdymus plyšo gimdos kaklelis. Bendrą organizmo būklę gerina multivitaminai nėščioms su mikroelementais.
Svarbu iki nėštumo gydyti visas organizmo ligas, ypač infekcijos židinius, koreguoti gimdos kaklelio nepakankamumą, planuoti būsimą nėštumą, laikytis subalansuoto darbo ir poilsio režimo, gerai maitintis, nedirbti kenksmingomis sąlygomis ir svarbiausia - vengti streso. Gulėjimas, ypač ant kairiojo šono, pagerina inkstų ir placentos kraujotaką.
Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja. Svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).
Itin svarbi grandis yra mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, galinčios tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją.

Normalus gimdymas - toks gimdymas, kurio metu yra maža medicininių intervencijų tikimybė ir teikiama pagalba atitinka akušerio profesinę kvalifikaciją. Normalaus gimdymo kriterijai - nėštumo metu buvo maža rizika, sklandžiai prasidėjo ir progresuoja gimdymas, prognozuojama normali eiga po gimdymo, reikalinga ir/ar planuojama akušerinė pagalba neviršija akušerio kompetencijos. Kiti gimdymai, kurie neatitinka normalaus gimdymo kriterijų, vadinami patologiniais plačiąja prasme. Patologinį gimdymą gali lemti daug priežasčių: placentos funkcijos nepakankamumas, neišnešiotumas, infekcija, daugiavaisis nėštumas, placentos prisitvirtinimo anomalijos, atšoka ir kitos. Kartais vietoje patologinio gimdymo yra vartojamas komplikuoto gimdymo terminas. Dažniausiai terminas komplikuotas gimdymas vartojamas, kai gimdymo metu diagnozuojamas gimdyvės kraujavimas ar nestabili vaisiaus būklė. Priešlaikinis gimdymas yra priskiriamas patologinių gimdymų grupei plačiąja prasme, tačiau ne visi priešlaikiniai gimdymai yra komplikuoti.
Vidutiniškai nėštumas trunka 40 savaičių, arba 280-282 dienas. Gimdymo data nustatoma skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos. Jau nuo 37 nėštumo savaitės vaisius yra išnešiotas ir nuo tada laukiama, kada prasidės gimdymas. Išnešioto naujagimio svoris gali svyruoti nuo 2,5 iki 4,5 kg. Tuomet užklupus nemaloniems sąrėmiams, užuot sutrikusi, žinosite kaip padėti sau, galėsite džiaugtis suvokdama, kad kiekvienas sąrėmis tai yra žingsnis arčiau susitikimo su mažyliu.
tags: #gimdos #susitraukimai #pries #gimdyma