Privatūs darželiai: ugdymo ypatumai vaikams, turintiems specialiųjų poreikių

Nuo 2024 m. rugsėjo visos mokyklos ir darželiai turi priimti vaikus, turinčius individualiųjų ugdymosi poreikių, jei jų tėvai nusprendžia, kad atžala turėtų lankyti bendrojo ugdymo įstaigą, esančią arčiausiai namų. Nors oficialiai prieš vienerius metus startavęs įtraukusis ugdymas Lietuvoje pamažu keičia ugdymo įstaigų patirtis ir jų pasirengimą tinkamai priimti vaikus, turinčius individualiųjų ugdymosi poreikių, iššūkių vis dar lieka nemažai. Juos galima įveikti tik bendromis pastangomis.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Agentūra) direktorės Eglės Čaplikienės teigimu, šie pokyčiai padrąsino daugelį šeimų nebijoti ir leisti savo vaikus, kurie turi ir matomą, ir nematomą negalią, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą, į arčiausiai gyvenamosios vietos esančias mokyklas. „Žinoma, iššūkių dar yra daug, bet džiugina tendencija, kad daugėja mokinių, turinčių didelių ir labai didelių individualiųjų ugdymosi poreikių, lankančių bendrojo ugdymo įstaigas. Tarp jų - ir vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą. Iki permainų bendrojo ugdymo įstaigas dažniausiai lankė vaikai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dabar situacija keičiasi, mokyklose daugėja vaikų, kurių situacija yra sudėtingesnė, bet jie įtraukiami į bendruomenę ir mokosi kartu su kitais“, - sako E. Čaplikienė.

Įtraukiojo ugdymo svarba ir iššūkiai

Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Pagrindinis įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. Tai procesas, kuriame atsižvelgiama į vaikų socialinę, kultūrinę, mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksmais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis ugdymuiisi ir dalyvavimui švietime.

Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą.

Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.

Prisitaikymas ir parama

Pasak Agentūros direktorės, mokyklos turi būti tinkamai pritaikiusios ne tik savo aplinką, bet ir ugdymo procesus, norėdamos kuo geriau atliepti mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, poreikius. Tai ne tik ramybės kampeliai, sensoriniai kambariai ar kitos pritaikytos erdvės mokyklose, bet ir mokymo medžiagos pritaikymas, pavyzdžiui, informacijos lengvai suprantama kalba, struktūruotos mokymo medžiagos parengimas. „Siekiant kuo sėkmingiau įtraukti mokinį, turintį autizmo spektro sutrikimą, į ugdymo procesą, būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokyklos. Kai kuriais atvejais reikia, kad mokiniui būtų priskirtas mokytojo padėjėjas, kuris jį lydėtų ugdymo proceso metu, padėtų lengviau įsitraukti, priprasti prie aplinkos bei jaustis saugiai. Tam pasitarnauti gali ir vaiko iš namų atsinešti mėgstami daiktai, pavyzdžiui, įvairios sensorinės priemonės, alternatyviosios kalbos paveikslėliai su žodžiais, kurių įsigijimą kompensuoja valstybė. Tam, kad vaikas, turintis negalią, jaustųsi saugiai, svarbu taikyti ir labai aiškią ugdymo struktūrą, vieningas taisykles, bendradarbiauti su tėvais, konsultuotis su negalios ir švietimo specialistais“, - sako E. Čaplikienė.

Agentūra nuolat įgyvendina įvairias priemones, kurios sudaro sąlygas vaikams turėti lygias galimybes mokytis, žaisti, bendrauti ir džiaugtis. Pavyzdžiui, Agentūra rūpinasi techninės pagalbos priemonėmis - vaikams suteikiamos judėjimo, regos, klausos, komunikacijos ir sensorinės priemonės, padedančios jiems savarankiškiau dalyvauti kasdienėje veikloje, susikaupti pamokų metu, lengviau ruošti namų darbus. Kai kurios priemonės, prireikus, gali pasitarnauti ir mokyklose. Agentūra taip pat užtikrina ir asmeninę pagalbą, kai specialistas padeda vaikui atlikti veiklas, kurių jis negali atlikti savarankiškai.

„Matome, kad kasmet auga poreikis, jog kiekvienas vaikas, turintis negalią ar individualiųjų poreikių, turėtų tokias pat galimybes mokytis, augti ir džiaugtis kasdienybe kaip ir jo bendraamžiai. Siekiame, kad pagalbos priemonės padėtų ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms - suteiktų daugiau pasitikėjimo, užtikrumo ir galimybę lengviau įveikti kasdienius iššūkius. Norime, kad visapusė pagalba nuolat plėstųsi, stiprėtų ir užtikrintų, jog įtraukusis ugdymas Lietuvoje taptų realybe, o ne tik deklaracija“, - sako Agentūros vadovė Eglė Čaplikienė.

Mokyklos įtrauktį priskiria prie prioritetų

Kaip teigia Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė dr. Lina Tamulytė, švietimo bendruomenei svarbu ne tik kalbėti apie įtrauktį, bet ir kasdien ją įgyvendinti. Jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje mokosi apie pusšimtis mokinių, kuriems itin reikalingas aplinkos pritaikymas, todėl įtraukusis ugdymas progimnazijoje yra viena iš prioritetinių krypčių. Siekiama, kad kiekvienas vaikas jaustųsi laukiamas, saugus ir turėtų sąlygas tobulėti pagal savo galimybes.

„Mūsų mokykloje jau įgyvendinti keli konkretūs prieinamumo sprendimai. Turime įrengtus pandusus, turėklus, liftą, todėl mokiniai, turintys judėjimo negalią, gali judėti saugiai ir patogiai visose ugdymo erdvėse. Įrengtas sensorinis kabinetas ir ramiosios zonos - nedidelės erdvės, kuriose vaikai, ypač turintys autizmo spektro sutrikimų, gali atsitraukti, kai jiems tampa per sunku būti triukšmingoje aplinkoje. Taip pat turime specialiojo ir socialinių pedagogų, logopedo ir psichologų kabinetus, kuriuose vyksta individualios ar mažųjų grupių veiklos. Klases stengiamės įrengti pagal konkrečius poreikius - pritaikyti apšvietimą, sukurti jaukesnę aplinką, naudoti vizualines priemones“, - pasakoja progimnazijos vadovė.

Pasak dr. L. Tamulytės, tokia aplinka vaikams, turintiems individualiųjų poreikių, suteikia galimybę jaustis saugiau, labiau pasitikėti savimi ir išlikti įsitraukusiems į ugdymo procesą. Nors, tik fizinis aplinkos pritaikymas problemų neišsprendžia - svarbiausia, kad jis derėtų su pedagogų kompetencijomis ir bendruomenės požiūriu. „Iššūkiu išlieka tai, kad reikia nuolat stiprinti mokytojų gebėjimus atpažinti individualiuosius vaikų poreikius, taikyti įtraukiojo ugdymo metodus ir mokyti visą klasę priimti vaiką. Didelė atsakomybė tenka ir tėvų bendruomenei - padėti suprasti, kad įtraukusis ugdymas yra visos visuomenės laimėjimas, o ne atskiras vieno žmogaus atvejis“, - teigia ji.

Valstybės ir savivaldybių parama

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil pastebi, kad mokykloms prisitaikyti ir kurti naujas galimybes jau kurį laiką padeda valstybė bei savivaldybės, kurios prieinamumo reikalavimams įgyvendinti skiria papildomą finansavimą. „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte dalyvavusios mokyklos turėjo galimybę įrengti sensorinius bei nusiraminimo kambarius, dalyvauti įvairiuose mokymuose, stažuotėse užsienyje ir pasisemti gerosios patirties. Suprantame, kad labai daug lemia mokyklos kolektyvo požiūris, ar ši ugdymo įstaiga yra atvira įvairovei. Džiugu, kad bendruomenės nariai vis dažniau dalijasi teigiamais pavyzdžiais, kai mokyklos bendradarbiauja su tėvais, skiria laiko pažinti vaiką ir deda pastangas, kad kiekvienas turėtų galimybių mokytis ir gerai jaustis mokykloje“, - sako ji.

K. Košel-Patil taip pat priduria, kad didžiausias iššūkis švietimo sistemai yra tai, kad mokiniai, turintys autizmo spektro sutrikimų, yra skirtingi, todėl norint užtikrinti jų visavertį dalyvavimą reikia labai įvairių pritaikymų. „Vienam vaikui būtina padėjėjo pagalba visą dieną, kitam - galimybė išeiti į atskirą erdvę, dar kitam - keli trumpi judesio intarpai per pamoką. Mokytojai ir jų padėjėjai turi turėti kompetenciją atpažinti šiuos poreikius ir rasti tinkamus sprendimus. Nors daugelyje mokyklų vis dar trūksta realaus fizinių erdvių pritaikymo, džiugu, kad Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, jog mokyklos naudos Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinę sistemą stasis.lt. Tai padės matyti realų vaizdą apie pritaikymo lygį kiekvienoje įstaigoje ir, tikime, paskatins mokyklas geriau suprasti, ką reiškia būti atviroms visiems mokiniams“, - sako ji.

Iššūkius turėtų keisti galimybės

Europos autistiškų asmenų tarybos (EUCAP) atstovės Kosjenkos Petek manymu, nors situacija daugumoje šalių po truputį gerėja, vaikai, kurie turi autizmo spektro sutrikimą ar kitas negalias vis dar dažnai susiduria su diskriminacija. „Mes, kaip visuomenė, nusprendėme dirbti su įtrauktimi, priėmėme daug įstatymų ir taisyklių, tačiau jie dažnai lieka teorijoje arba įgyvendinami tik pavienių mokytojų klasėse. Sisteminiai pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Vis dar turime dirbti su individualiu supratimu apie mūsų skirtumus, jų priėmimą ir įtrauktį“, - pabrėžia ji.

Pasak K. Petek, kad įtrauktis mokyklose taptų tikrove, visuomenė turėtų daugiau mokytis iš bendruomenių, kurios atstovauja žmonėms, turintiems negalią. Jų patirtis gali daug išmokyti apie tai, kiek žmonės yra svarbūs vieni kitiems ir kiek yra svarbi kiekvieno iš mūsų laiku teikiama kokybiška pagalba. „Gerosios praktikos pavyzdžiai, į kuriuos verta atsižvelgti, yra įsitraukimas, kai į švietimo politikos kūrimą, planavimą ir įgyvendinimą įtraukiami ir žmonės, atstovaujantys vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų bei kitų negalių, ir mokyklos. Jie gali daug papasakoti apie tai, ką reikėtų padaryti, kad būtų patenkinti šių mokinių poreikiai“, - sako K. Petek.

Siekiant daugiau, reikia noro mokytis bei keistis, įsitikinusi asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė K. Košel-Patil. „Džiugu, kad mokyklos kreipiasi į mus bei į nacionalinius ir regioninius centrus dėl konsultacijų, kaip racionaliai ir teisingai pritaikyti esamas erdves bei sukurti naujas. Visgi tobulėti reiškia ne tik gauti rekomendacijas, bet ir turėti kompetencijų, išteklių, aiškų planą bei norą keistis. Tik tuomet galėsime pasiekti, kad visos ugdymo įstaigos būtų draugiškos vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų ir individualiųjų poreikių“, - sako K. Košel-Patil.

Specialiųjų ugdymosi poreikių įvairovė

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų sąrašas yra platus ir įvairus, apimantis:

• kalbos, aktyvumo ir dėmesio, emocijų, motorikos sutrikimų.
• vaikų su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais.
• vaikų su dideliais ir labai dideliais ugdymosi poreikiais skaičiui.
• įvairiapusius raidos sutrikimus: autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus.
• intelekto sutrikimus: nežymų, vidutinį, žymų, labai žymų.
• judesio ir padėties bei neurologinius sutrikimus.
• mokymosi sutrikimus: bendruosius, specifinius (skaitymo, rašymo ar matematikos) ir neverbalinius.
• elgesio ir emocijų sutrikimus: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus, elgesio sutrikimus, emocijų sutrikimus.
• kalbos ir kalbos sutrikimus: tarimo, sklandaus kalbėjimo, balso valdymo, kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumus.
• kompleksinius sutrikimus (įvairius sutrikimų derinius).

Regos sutrikimai apima vidutinę silpnaregystę, žymią silpnaregystę, aklumą su regėjimo likučiu, praktišką aklumą, visišką aklumą bei kitus regėjimo sutrikimus. Klausos sutrikimai gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo.

Ugdymo programos ir metodai

Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi pagal individualizuotas programas, kurios apima įvairias veiklos sritis: komunikacinę, pažintinę, orientacinę, meninę ir darbinę. Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas reikalauja naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymo. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, yra mokymo diferencijavimas ir individualizavimas, atsižvelgiant į individualius specialiuosius poreikius.

Taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, paprastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Taip pat taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.

Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba, daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba.

Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, skiriama Brailio rašto mokymuisi. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrąsias programas ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, taikant formuojamąjį, diagnostinį ir apibendrinamąjį vertinimą.

Teisinė bazė ir ateities perspektyvos

Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.

Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis nustatytomis taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Kitiems specialiųjų poreikių mokiniams specialiojoje klasėje gali būti iki 10 mokinių.

Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.

Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.

tags: #privatus #darzeliai #specialiuju #poreikiu #vaikams

• Sužinokite daugiau apie Kauno Tirkiliškių lopšelį-darželį
• kodėl vaikams svarbu skaityti eilėraščius apie jausmus
• Ventolin vartojimas žindant
• Andrejaus Makarevičiaus – roko legendos – kelias ir pilietinė pozicija
• atraskite gyvūnų pasaulį