JAV vėliavos kilmė ir simbolika
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vėliava, dažnai vadinama „Stars and Stripes“ (žvaigždės ir juostos), yra vienas svarbiausių šalies simbolių, turintis gilią istoriją ir reikšmę.
Vėliavos sukūrimo istorija
1777 m. birželio 14 d. Kontinentiniame kongrese Filadelfijoje buvo patvirtinta pirmoji JAV nacionalinė vėliava. Ji turėjo 13 baltų žvaigždžių mėlyname fone ir 13 raudonų bei baltų juostų. Šis skaičius simbolizavo trylika britų kolonijų, kurios 1776 m. liepos 4 d. paskelbė nepriklausomybę ir susivienijo į JAV. Tai buvo Delaveras, Džordžija, Konektikutas, Masačusetsas, Merilandas, Naujasis Džersis, Niujorkas, Naujasis Hampšyras, Pensilvanija, Pietų Karolina, Rod Ailandas, Šiaurės Karolina ir Virdžinija.
Dar prieš paskelbiant nepriklausomybę, 1775 m. gruodžio 2 d., Filadelfijoje, laive „Alfred“, buvo iškelta vėliava su baltomis ir raudonomis juostomis, kurios kantone buvo įkomponuota Didžiosios Britanijos vėliava. Dažnai ši vėliava laikoma pirmąja JAV nacionaline vėliava. Ją iškėlė leitenantas Džonas Polas Džonsas.
Naujajai vėliavai, kurioje buvo suderinti Didžiosios Britanijos ir trylikos kolonijų simboliai, prigijo kontinentinės vėliavos pavadinimas. Ji buvo naudojama iki 1777 m. ne tik karinėse jūrų pajėgose, bet ir sausumos daliniuose bei tvirtovėse. Pirmą kartą sausumos pajėgos, vadovaujamos Džordžo Vašingtono, šią vėliavą iškėlė 1776 m. sausio 1 d. Somervilyje (Masačusetso valstijoje). Tačiau 1776 m. liepos 4 d. paskelbus JAV nepriklausomybę, tapo akivaizdu, kad vėliava su buvusios metropolijos simboliu netinka nepriklausomai valstybei.
1777 m. birželio 14 d. Kontinentiniame kongrese buvo patvirtinta nauja vėliava, kurioje juostų skaičius liko toks pat, o kantone vietoj Didžiosios Britanijos vėliavos buvo mėlyname stačiakampyje pavaizduota trylika ratu sudėtų baltų žvaigždžių. Pirmasis šalies vadovas Dž. Vašingtonas naujosios vėliavos išvaizdą pakomentavo taip: „Žvaigždes mes paėmėme iš dangaus. Raudona spalva yra mūsų tėvynės [suprask - Britanijos] spalva, o baltos juostos, kurios ją dalija, rodo, jog mes atsiskyrėme. Šios baltos juostos įeis į istoriją kaip laisvės simbolis.“
Kas buvo naujosios JAV vėliavos autorius, nėra visiškai aišku. Daugelis tyrinėtojų mano, kad tai buvo vienas iš JAV nepriklausomybės deklaracijos signatarų Fransis Hopkinsonas. Taip pat minima šią vėliavą pasiuvusios siuvėjos Betseės Ros pavardė, kuri, pasak legendos, pasiūlė penkiakampes žvaigždes vietoje planuotų šešiakampių, nes jos atrodė dailiau ir lengviau iškirpiamos.
Pirmą kartą mūšio metu su žvaigždėmis papuošta vėliava buvo iškelta 1777 m. rugsėjį per amerikiečių ir britų pajėgų kautynes Pensilvanijos valstijoje. Už JAV ribų ši vėliava pirmą kartą plevėsyavo 1778 m. Bahamų salose.
Vėliavos evoliucija ir simbolika
JAV vėliava buvo keičiama net 26 kartus nuo pirmojo jos pripažinimo oficialia. Tai lėmė sprendimas vėliavoje atspindėti visas šalį sudarančias valstijas. Pirmoji JAV plėtra įvyko 1795 m., kai į JAV sudėtį buvo priimtos dvi naujos valstijos - Vermontas ir Kentukis. Vėliavoje buvo pridėtos dvi žvaigždės ir dvi juostos (iš viso 15). Žvaigždės jau buvo sudėliotos ne ratu, o eilėmis.
1818 m. prie JAV prisijungė iškart penkios naujos valstijos. Žvaigždžių skaičius padidėjo iki 20, o juostų skaičius nebuvo didinamas - nuspręsta grįžti prie pirminio varianto - trylikos juostų, simbolizuojančių pirmąsias trylika valstijų.
XIX a. vėliavą teko atnaujinti daugybę kartų, nes žvaigždžių skaičius, JAV sparčiai plečiantis, daugėjo labai trumpais intervalais. Ilgiausiai buvo naudojama 48 žvaigždžių vėliava - net 47 metus. Po to, kai 1912-aisiais į JAV sudėtį buvo įtrauktos Arizona ir Naujoji Meksika, naujos plėtros teko laukti beveik pusę šimtmečio.
1959 m. 49-ąją žvaigždę į JAV vėliavą atnešė Aliaska, o jau po metų vėliavą vėl teko keisti - valstijų sąrašą papildė 50-oji valstija, Havajai.
Nuo 1960-ųjų iki mūsų dienų JAV vėliava nesikeitė. Praėjo jau daugiau nei 50 metų. Nors neaišku, ar žvaigždėtoje ir juostuotoje vėliavoje atsiras 51-oji žvaigždė, kandidatė, Puerto Rikas, jau yra.
JAV vėliavos reikšmė
JAV vėliava su girlianda turi didelę reikšmę kaip patriotizmo ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis. Vėliavėlės dažnai naudojamos dekoruoti ir puošti erdves per nacionalinės svarbos šventes, tokias kaip Nepriklausomybės diena, Atminimo diena, Veteranų diena ir kiti patriotiniai renginiai. JAV vėliava yra vizualus priminimas apie tautos istoriją, vertybes ir vienybę šiomis ypatingomis progomis.
JAV vėliava, bet kokia forma, atspindi pagrindinius idealus ir principus, kuriais remiantis buvo įkurtos Jungtinės Valstijos, tokius kaip laisvė, teisingumas, demokratija ir nepriklausomybė. Vėliava perteikia šias vertybes ir yra galingas Amerikos dvasios simbolis.
Vėliava su girlianda dažnai naudojama pagerbti kariškius, veteranus ir tuos, kurie daug pasiaukojo šaliai. Tai būdas parodyti dėkingumą ir pagarbą jų tarnybai bei pagerbti jų atsidavimą ginant ir išsaugojant tautos laisvę.
JAV vėliava yra vienijantis simbolis, suburiantis amerikiečius, nepaisant jų kilmės, įsitikinimų ar skirtumų. Ji atspindi bendrą Amerikos žmonių identitetą ir kolektyvinę dvasią, skatina vienybės ir pasididžiavimo jausmą esant tautos dalimi.
JAV vėliava yra galingas patriotizmo, vienybės ir amerikietiškų vertybių simbolis. Ji atspindi tautos istoriją, jos žmones ir idealus, kuriais remiantis ji buvo sukurta, primindama mums apie nuolatinį įsipareigojimą visų laisvei ir teisingumui.
Ką reiškia JAV vėliava? | DIDŽIULIAUSI KLAUSIMAI
Laisvės statula yra Niujorko ir visos Amerikos simbolis. Neoklasicistinė varinė statula primena draugystę ir pagalbą, kurią 1776 m. Prancūzija suteikė Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepriklausomybės kare. Laisvės simbolis nuo 1886 m. stovi ant dirbtinės salos Priešakinėje saloje.
Dešinėje rankoje ji laiko virš galvos pakeltą deglą, o kairėje rankoje - lentelę su užrašu JULY IV MDCCLXXVI (romėniškais skaitmenimis įrašyta 1776 m. liepos 4 d. - JAV nepriklausomybės paskelbimo data).
Pirminė didingo paminklo laisvei idėja kilo prancūzų markizui Eduardui Renė de Labulajui, Prancūzijos kovos su vergove draugijos prezidentui ir svarbiam to meto mąstytojui. Galutinis skulptūros atidengimas įvyko 1886 m. spalio 28 d.
Demokratų partijos simboliu tapo asilas, o Respublikonų - dramblys. Abu šie politiniai simboliai, taip pat Kalėdų Senelis ir Dėdė Semas, išpopuliarėjo per garsaus karikatūristo Thomaso Nasto darbus. Nors jo karikatūros dažnai vaizdavo dramblius ir asilus nepalankioje šviesoje, partijos vėliau juos priėmė kaip savo talismanus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
