Priešmokyklinio Ugdymo Pakopos Reikšmė Vaikų Socialinės Kompetencijos Ugdymui(si)
Ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra kritiškai svarbus vaiko raidai, ypač jo socialinių kompetencijų ugdymui. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, aptariamos ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymosi galimybės, panaudojant ugdomąją aplinką. Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje neabejotina, kadangi socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. Tyrimas orientuotas į priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdytinų kompetencijų, ypač socialinės kompetencijos, lygio nustatymą, atskleidžiant ugdomosios aplinkos įtaką šiam procesui.
Ugdomosios aplinkos įtaka socialinei kompetencijai
Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda. Priešmokyklinio ugdymo įstaigos, idealiausiu atveju, turėtų būti vietos, kur tiek darbuotojai, tiek vaikai puikiai supranta, kas vyksta kiekviename socialinės interpretacijos etape. Ir labai budrūs dėl vaidmens, kurį ši sąveika atlieka padedant asmenims formuoti ir ugdyti savo socialinius gebėjimus. Straipsnyje nagrinėjama problema - kokią įtaką turi ugdomoji aplinka ugdant vaikų socialinę kompetenciją ikimokykliniame amžiuje.
Šešiamečių kompetencijos plėtojamos per realybę, skatinant pačius vaikus eksperimentuoti, pažinti, atrasti ir kurti. Svarbu padėti vaikui suvokti save, skiepyti vertybes, kuriant harmoningą aplinką, pažinti savo jausmus, ugdyti empatiją, priimti kitokį vaiką, išgyventi nepatogius dalykus.
Kaip ankstyvosios vaikystės patirtis veikia visą gyvenimą trunkančią sveikatą ir mokymąsi
Šeimos ir pozityvios tėvystės vaidmuo
D. Goleman (2003) teigia, kad šeima yra pirmoji vaiko emocinio gyvenimo mokykla. Bendraudamas šeimoje, jis mokosi suprasti savo jausmus ir tinkamai į juos reaguoti; suvokia, kaip kiti į juos reaguoja, taip pat suvokia ir išreiškia savo baimes ir viltis. Artimiausi vaikui suaugusieji yra tėvai, atliekantys gyvybiškai svarbų vaidmenį vaiko socialinės kompetencijos ugdyme. Pozityvios tėvystės įgūdžiai itin svarbūs ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinę kompetenciją.
Mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjanti pozityvios tėvystės reiškinį bei pozityvios tėvystės raiškos galimybes ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pabrėžia jos svarbą. Pozityvi tėvystė tyrime siejama su socialinės kompetencijos ugdymo svarba. Pozityvios tėvystės raiška laikoma itin svarbia sėkmingam vaiko socialinės kompetencijos vystymuisi. Atliktas tyrimas nustatė, kad pozityvios tėvystės įgūdžiai itin svarbūs ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinę kompetenciją. Mokslinės literatūros analizė bei atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad priešmokyklinio amžiaus vaikas, auklėjamas remiantis pozityvios tėvystės principais, įgyja dokumentuose nurodomas tokio amžiaus vaikui reikalingas socialines kompetencijas, socialinius ir efektyvius darbo įgūdžius, kurie užtikrina sėkmingą vaiko socializaciją, kūrybiškumą bei pasirengimą mokykliniam ugdymui.
Bendradarbiavimo reikšmė
Siekiant tobulinti pageidautinas savybes, svarbus ir lankomos ugdymo įstaigos indėlis, o kryptingai ugdyti vaiką padeda glaudus pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas. Tik bendra šeimos ir pedagogų veikla gali duoti pozityvių rezultatų šiuo klausimu.
Pedagogai socialinę kompetenciją laiko labai svarbia ar svarbia ir mano, kad efektyviausias jos ugdymo būdas yra institucijų ir šeimų bendravimas bei bendradarbiavimas. Tačiau tėvai ne visada mano, kad bendradarbiavimas yra reikšmingas, ypač dalyvavimas įstaigų renginiuose ar grupinėje veikloje. Daugelis tėvų palaiko pozityvios tėvystės principus ir jais vadovaujasi auklėdami savo vaikus. Jie laiko socialinės kompetencijos įgūdžius labai svarbiais ruošiant vaikus pradinei mokyklai. Tačiau jie ne visada vertina socialinę kompetenciją kaip pačią svarbiausią priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui.
Apibendrinant tėvų ir pedagogų požiūrius, galima išskirti šiuos skirtumus:
| Aspektas | Tėvų požiūris | Pedagogų požiūris |
|---|---|---|
| Socialinės kompetencijos svarba mokyklai | Laiko labai svarbia ruošiant vaikus pradinei mokyklai. | Laiko labai svarbia ar svarbia. |
| Socialinės kompetencijos svarba priešmokyklyje | Ne visada vertina kaip pačią svarbiausią. | Laiko labai svarbia ar svarbia. |
| Bendradarbiavimas su institucijomis | Ne visada mano, kad bendradarbiavimas yra reikšmingas, ypač dalyvavimas įstaigų renginiuose ar grupinėje veikloje. | Mano, kad efektyviausias ugdymo būdas yra bendravimas ir bendradarbiavimas tarp institucijų ir šeimų. |
Veiksniai, lemiantys socialinės kompetencijos lygį ir pasirengimą mokyklai
Skirtingą socialinės kompetencijos lygį gali lemti įvairūs veiksniai: vaikų turimos patirties skirtumai, atsiradę dėl nevienodų šeimos gyvenimo aplinkybių, ugdymo(si) aplinkos, vaikų raidos ir individualių skirtumų ir kt. Visi šie veiksniai gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos tolesnei vaiko raidai mokykloje. Straipsnyje analizuojama priešmokyklinio amžiaus vaikų pasirengimo ir subrendimo mokyklai problema. Tyrimas grindžiamas priešmokyklinio amžiaus vaikų kompetencijomis, reikalingomis jų auklėjimui ir ugdymui mokykloje. Gyvename socialiniame pasaulyje, tačiau trūksta įrodymų, kad dauguma iš mūsų žinotų, kaip analizuoti socialinę patirtį ir tobulinti socialinius įgūdžius. Tai ypač aktualu kalbant apie pačius jauniausius visuomenės narius, kurių socialinė kompetencija yra pamatas visai ateities sėkmei.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #pakopos #svarba #vaiku #socialines
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
