Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tėvų švietimo modelis: metodika ir pavyzdžiai

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) bei reflektyvaus ugdymo(si) principus. Ypač svarbus yra šeimos ir mokyklos partnerystės principas, skatinantis glaudų bendradarbiavimą rengiant ugdymo programas ir kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Viena iš naujų ugdymo(si) aplinkos modeliavimo krypčių, aktuali kuriant ar atnaujinant programą, yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę ir apima ugdymo turinį bei veiklas.

Siekiant įtraukaus ir visiems vaikams prieinamo ugdymo(si), Gairėse įtvirtinamas universalus dizainas mokymuisi. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų pasiekimus: vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus, kurie yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami. Pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, užtikrinančių optimalią vaiko potencinių galių ūgtį.

Aplinkos modeliavimas ir kontekstų kūrimas

Vaikų ugdymas(is) vyksta įvairiose aplinkose: mokyklos vidaus ir lauko erdvėse, taip pat už mokyklos ribų (parkuose, muziejuose, gamtos ir kultūriniuose objektuose). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, svarbu, kad aplinka būtų aktuali vaikams, patraukianti dėmesį, skatinanti veiklą, atvira vaikų iniciatyvoms ir estetiškai patraukli. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir išdėliojant priemones, kuriančias netikėtumo momentą.

Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, numatomi galimi komunikavimo būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaiko kontekstą jų plėtotei, numato galimas vaikų veiklos kliūtis.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstai

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, kuriame, nepaisant amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą, leidžia vaikams veikti savo tempu ir mokytis vieni iš kitų.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos patirtis tyrinėjant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Jis atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Jį kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas.

Kultūrinių dialogų kontekste vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinių socialinių ir kultūrinių sąveikų patirčiai.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, skatina aplinkos tyrinėjimą ir gilesnį jos supratimą, atrasti pažinimo ir mokymosi būdus. Jis kupinas žaismės, atviras iššūkiams, skatina vaikų spėliojimus ir atsakymų paieškas.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą, prioritetą teikiant patirtiniam tyrinėjimui ir kūrybiškumui.

Kūrybinių dialogų kontekste kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius.

Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai ir gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų pasiekimus: vertybines nuostatas, žinias bei supratimą ir gebėjimus. Kiekviena ugdymo(si) sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata, susijusi su sveikata ir gerove, apima vaiko susidomėjimą tuo, kas padeda jam augti sveikam ir saugiam. Pavyzdžiui, vaikas ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, su suaugusiojo pagalba ruošia maistą, įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Jis plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

Kalbant apie asmens higieną, vaikas kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu, savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja, taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

Saugumo srityje vaikas pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimo srityje vaikas noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Pavyzdžiui, jis pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

Smulkiosios motorikos srityje vaikas tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #istaigos #tevu #svietimo #modelis

• skaitykite Roberto Urbos mintis apie vaikų literatūrą
• Naujagimiui palankios ligoninės tikslai ir kriterijai
• Vaikiškų kombinezonų patikimumas
• idėjos dovanoms dinozaurų gerbėjams
• sužinokite daugiau apie globos namų paslaugas