Jonas Ohmanas: Švedas, Kuriam Lietuva Tapo Namais ir Kovos Lauku
Jonas Ohmanas (šved. Jonas Öhman (Oehman)) gimė 1965 m. spalio 8 d. Umeo, Švedijoje. Šiandien jis yra gerai žinomas kaip švedų kilmės lietuvių žurnalistas, vertėjas, publicistas, kinematografininkas ir visuomenės aktyvistas. Jo gyvenimas ir veikla glaudžiai susiję su Lietuva, o pastaruoju metu - ir su Ukraina.
Ankstyvieji metai ir išsilavinimas
Jonas Ohmanas gimė mokytojų šeimoje. 1984 m. baigė Dragonskolan mokyklą. Tarnavo Švedijos karinių pajėgų desantiniuose daliniuose. 1996 m. baigė Upsalos universitetą, kur studijavo teologiją.
Ryšys su Lietuva
Ryšį su Lietuva J. Ohmanas užmezgė 1989 m., kai susipažino su lietuviais ir sužinojo apie Sąjūdį. Šis susitikimas pakeitė jo gyvenimą. Jonas Ohmanas domėjosi šalies kultūra, visuomeniniu gyvenimu. Galėčiau gyventi ir kitur - jokių problemų. Bet visgi Lietuvoje labai miela. Laikui bėgant Lietuva tapo mano namais, nors ne kartą internete esu sulaukęs replikų: „Važiuok namo, šveduk!“, „Ką tu čia veiki?“ ir panašių. Turiu jums liūdną naujieną: esu vienas tų baisiųjų migrantų. Aš čia gyvenu. Atleiskit.
Jonas Ohmanas į Lietuvą atvažiavo, nes jam buvo įdomu. Dabar jam dar įdomiau. Daugiau nei 10 metų gyvenęs Lietuvoje pradeda nutuokti, kas yra kas. Daug ką jau matau, suprantu kitaip ir galiu daryti tam tikras išvadas - imu suvokti šią visuomenę. Net jeigu kalbėtume apie vadinamąjį glamūrinį sluoksnį (kartais pasižiūri visokius talentų šou ar dainų kovas), Jonas Ohmanas pastebi daug tuštybės, pilstymo iš tuščio į kiaurą. Supranta - šou yra šou. Bet jį liūdina tai, ką mato, nes viską galima daryti žymiai rimčiau, gerokai daugiau padirbėti - ypač su jaunimu. Dabar jam tarsi siunčiamas signalas: „Ai, mes truputėlį pažaisime.“ Trūksta kritikos.
Kūrybinė ir visuomeninė veikla Lietuvoje
J. Ohmanas sukūrė dokumentinių filmų apie Lietuvos istoriją, tyrinėjo pokario rezistencijos temą, išvertė lietuvių autorių knygų į švedų kalbą. Tarp išverstų kūrinių - Jurgos Ivanauskaitės romanas „Ragana ir lietus”, Jurgio Kunčino „Tūla”, Sigito Parulskio „Trys sekundės dangaus”, Juozo Lukšos-Daumanto memuarai „Partizanai”, kitų rašytojų novelės, apysakos, esė.
Humanitarinė pagalba Ukrainai ir „Mėlyna ir geltona“
Nuo 2018 m. J. Ohmanas geriausiai žinomas kaip nevyriausybinės organizacijos „Mėlyna ir geltona“ vienas įkūrėjų. Ši organizacija teikia humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija.
Jonas Ohmanas Rusijos „priešų“ sąraše
Rusijos priešų sąraše „ForeignCombatants“ Jonas Ohmanas įvardijamas kaip „lietuviško nacionalizmo platintojas“. Jis pats feisbuke ironizavo: „Fame at last...! „Lietuviško nacionalizmo platintojas“, nu“. Į „Wikipedia“ panašiame tinklalapyje viešinama daugiau užsieniečių ir organizacijų, kurie dalyvauja karo veiksmuose Ukrainoje, aktyviai ją remia ar kitais būdais prisideda prie šalies pergalės prieš Rusiją.
Apie svetainę rašoma: „Ši svetainė yra apie žmones, kurie, nežinodami konflikto istorijos ir nesuprasdami tikrojo jo masto, nusprendė vykti kovoti už Ukrainą prieš Rusiją. Mūsų misija - grąžinti šiuos žmones jų šeimoms, kol jie nepadarė nepataisomo dalyko ir nebuvo sunaikinti.“
Apmąstymai apie karą ir meilę
Kai vyksta karas, daug rimčiau imi svarstyti, ką reiškia mylėti ir būti mylimam, ką gali dėl to padaryti ar ko nepadaryti. Pasakyti, kad meilė yra viskas, būtų banalu. Vis dėlto žmogus - kompleksiškas padaras, kuriame telpa ir neapykanta, ir baimė, džiaugsmas, smalsumas, agresija, išdavystės. Visame tame fone meilė - tik mažytė švieselė. Bet kai aplink tamsu, supranti, kiek daug ji reiškia. Man patinka trilogija „Žiedų valdovas“. Ten elfų karalienė duoda Hobitui švieselę sakydama: „Kai visur kitur nebus šviesos, turėsi šitą.“ Suprantu, kad reikia džiaugtis mažais dalykais, kasdieniu bendravimu, rūpintis kitais ir savimi. Tiesa, apie rūpinimąsi savimi neturėčiau šnekėti, nes pastaruoju metu dažniau sergu, esu išvargęs - fizinė ir psichologinė įtampa daro savo.
Asmeninis gyvenimas ir santykiai
Jonas Ohmanas yra užsiminęs, kad įteisins santykius su drauge, kai pasibaigs karo veiksmai Ukrainoje. Kol tokių dalykų vyksta, noriu būti nevedęs. Nors suprantu, kad gyventi vis tiek reikia. Charakteris traukia vienur, realybė - kitur. Esu sau pasakęs: „Šį karą privalau laimėti!“ Žinoma, ne tik aš. Ir dėl įvairių priežasčių. Jeigu norime čia ramiai gyventi, auginti savo morkytes, žmonės turi laimėti ten. Ne visi tai suvokia. Bet aš esu matęs drakoną.
Su savo drauge Kotryna susipažino rinkdami labdarą Ukrainai. Aišku, kalbamės apie daug ką. Mes gyvename bendrą gyvenimą su visais jo priedais. Objektyviai žiūrint, amžiaus skirtumas egzistuoja ir kartais daro savo, bet aš jaunesnis, nei atrodau. Ir šiaip apie tai daug nemąstau. Ji labai rimta, neturi jos amžiaus merginoms būdingo fyfiškumo. Jaunas žmogus dažnai daug ko bijo ir dėl to nieko nedaro - Kotryna kitokia. Ji irgi bijo, kaip mes visi, bet stengiasi įveikti savo baimes. Jei kalbėsime apie santykius, jau įsitikinau, kad išorinis žmogaus patrauklumas labai svarbus, bet vis tiek charakteris yra pagrindinis dalykas.
Apmąstymai apie brandą ir atsakomybę
Jonas Ohmanas teigia, kad jis išmoko daug kalbų, tapo šiek tiek išmintingesnis. Ne iki galo, bet sugeba į daug ką žiūrėti gana filosofiškai, pernelyg nesidžiaugti pergalėmis ir nenusiminti dėl praradimų. Neleisti savo emocijoms paimti viršaus.
Dėl nuveiktų darbų, aišku, džiaugiasi, šį tą nuveikiau - vienas ar drauge su kitais. Bet kiekvienas darbas - tai tik vienas žingsnis. Truputį bijau, kad jei pradėsiu dėl tokių dalykų labai džiaugtis, galiu tiesiog sustoti. Esu iš Užsienio reikalų ministerijos gavęs „Lietuvos diplomatijos žvaigždės“ apdovanojimą už indėlį į šią veiklą, bet dėl pripažinimo jaučiu ir užgulusią atsakomybę. Tai ne šiaip paprasti fejerverkai, tai - įpareigojimas. Aš visada galvoju, kad galėjau geriau. Žiūriu kokį nors savo filmą ir svarstau: gal ir nieko, bet galima ir geriau.
Ateities planai ir filosofija
Kas su juo bus dar po 10 metų? Taip, tai vienas iš variantų - įsikurti vienkiemyje. Ir jam labai patinka gaminti iš obuolių - moku kepti žiauriai skanų obuolių pyragą, turiu tiesiog geležinį receptą. Iš obuolių daug ką galima padaryti: visokių obuolienių, netgi šnapsą pagaminti.
Jonui Ohmanui labai neįdomu, kai žmonės viską daro atsargiai, skaičiuoja, ar apsimoka, galvoja, kas ką pasakys, stengiasi pataikyti į mainstream. O mes gyvenime neprisižaidžiame? Dėl Dievo meilės! Mes ir gyvename tam, kad prisižaistume. Be to būtų taip nuobodu! Man labai neįdomu, kai žmonės viską daro atsargiai, skaičiuoja, ar apsimoka, galvoja, kas ką pasakys, stengiasi pataikyti į mainstream.
Jonas Ohmanas - švedas, bet vikingas
Aš myliu Švediją! Ir esu švedas - neapsigaukite! Supraskite, švedas žino savo vertę ir vis tiek yra vikingas - nieko nepadarysi. Jis gali daug keliauti, vesti derybas, bet jei reikės - kausis. Su švedais nežaiskit! Aš kalbu ne apie karą - Lietuvoje bemaž visa finansinė sistema yra švedų rankose. Jie atėjo ir kryptingai to siekė. Jie gerai gyvena ir žvelgia į kitus truputį iš aukšto. Man ten šiek tiek neįdomu. Viskas gerai, neturiu nieko prieš, bet čia įdomiau - Lietuva labiau atitinka mano charakterį. Čia jausmų ir emocijų amplitudė gerokai platesnė. Tik savo nacionaliniame kine jūs kažkodėl nemokate jos atskleisti. Kartais net norisi imtis pačiam tokio iššūkio.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
