Diana Dargienė: Biografija ir gyvenimo kelias
Diana Dargienė - dainininkė, vokalo mokytoja, mama, kurios gyvenimo kelias vingiuoja per pramogų pasaulį, motinystės džiaugsmus ir asmeninius iššūkius. Šiame straipsnyje panagrinėsime Dianos Dargienės biografijos faktus, asmenines patirtis ir požiūrį į gyvenimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Diana Dargienė gimė 1971 m. gruodžio 14 d. Panevėžyje. Ji turi du vaikus - sūnų Matą ir dukrą Unę. Diana visada pabrėžia stiprų ryšį su savo vaikais, teigdama, kad jie yra tikri draugai. Auginau dukrytę Unę, kuriai dabar treji. Esu viena iš tų mamų, kurioms svarbi kiekviena su kūdikiu praleista akimirka. Visur ir visada dukrytė būna su manimi. Diana teigia, kad vaikai buvo labai planuoti ir laukti. Skirtumas tarp abiejų taip pat nemažas. Diana turėjo tikrai pakankamai laiko ir vienam ir kitam. O ir dėmesio Matas ir Unė gauna užtektinai. Vaikai juk irgi asmenybės ir labai svarbu juos taip pat girdėti. Nes bandydama įpiršti jiems savo teorijas, nieko nepasieksiu. Dianai labai smagu, kai jie su manimi tariasi. Būrelius renkasi patys vaikai. Tačiau Diana, kaip mama, visada išsako ir savo nuomonę ir padeda priimti atitinkamą sprendimą. Jiems visada leidžiu pabandyti tai, kas juos domina ar kas sužavėjo. Juk kaip jie žinos, kas jiems tinka, jeigu to nepabandys.
Gražiausias vaikystės prisiminimas Dianai - pas senelius kaime. Kai rytas prasidėdavo močiutės dainomis, jos gamintais dideliais virtiniais su varške, vakarais - istorijų, kurios baigdavosi juoku iki ašarų, pasakojimai. Gražiausias vaikystės prisiminimas - pas senelius kaime. Kai rytas prasidėdavo močiutės dainomis, jos gamintais dideliais virtiniais su varške, vakarais - istorijų, kurios baigdavosi juoku iki ašarų, pasakojimai.
Karjeros kelias
Pirmasis Dianos darbas buvo baldų parduotuvėje, kurioje ji būdama 14 metų plovė indus mažoje kavinukėje. Pirmasis jūsų darbas? Buvo tokia baldų parduotuvė, kuri turėjo mažą kavinukę. Man tada buvo gal 14 metų. Ten plaudavau indus. Iki dabar atsimenu gražią raudonomis lūpomis bufetininkę ir pietų pertraukas, kai leisdavo pagulėti ant gražių sofučių.
Vėliau Diana išgarsėjo realybės šou "Holivudas". Po to sekė dalyvavimas televizijos projekte „Šok su manimi“. Diana pasakoja, kad dalyvavimas projektuose jai padėjo suprasti daugelį dalykų, įvertinti save. Anot Dianos, ji niekada nebebus tokia, kokia buvo. Diana pasakoja, kad dalyvavimas projektuose jai padėjo suprasti daugelį dalykų, įvertinti save. Anot Dianos, ji niekada nebebus tokia, kokia buvo. „Holivudas“ man padėjo suprasti daugelį dalykų, įvertinti save, pamatyti, kas iš tiesų vyksta. Aš niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau. Ir žaisti su manimi taip, kaip ten žaidė, nebeišeina. Per tuos dešimt metų daug visko patyriau. Ir pakilimų, ir kritimų žemyn. Nesigailiu, nes toks yra gyvenimas...
Diana Dargienė yra dainininkė ir vokalo mokytoja. Ji įrašė dainų albumą, kuriame yra apie aštuoniolika dainų. Dainas kūrė Mindaugas Lapinskis, Deivydas Zvonkus, Žilvinas Liulys. Diana mėgsta ramią muziką, yra be galo romantiška, tad jos sielai šios dainos artimos. Pastaruosius trejus metus daug dirbau su garsia vokalo mokytoja Nijole Maceikaite. Dabar įrašinėju dainas su prodiuseriu Mindaugu Lapinsku. Užsiimu tuo, kas man teikia malonumo. Anksčiau nerimo kalbos, kad Tavo vyras esą moka už visus Tavo dainų įrašus, investuoja į Tavo veiklą. Man buvo pikta girdėti tokias kalbas. Įrašinėdama pirmąjį albumą, pati už jį mokėjau. Taip pat ir už vaizdo klipo darbus. Jei atvirai, tuo metu dar nepažinojau savo būsimo vyro Viliaus. Tačiau nieko nepadarysi, žmonės šneka, ką nori. Jie kalbėdavo, kad visi straipsniai apie mane buvo rašomi mano sutuoktinio užsakymu (šypteli). Visą vasarą Dianos namai buvo automobilis, o ne gražus, Panevėžyje visai šalia pušyno stūksantis namas. Ji nebuvo prie jūros, tiek laiko, kiek norėtų, neleido su vyru Viliumi ir retai išsitiesdavo savo namų terasoje su puodeliu arbatos... Kiekvieną rytą degalinėje nusipirkdavo kavos, o pusę devintos jau būdavo Kaune, repeticijų salėje, kur jos laukdavo šokių partneris Dangius. Po repeticijos - vėl automobilis, 100 kilometrų iki Vilniaus, valanda kita prie dukrelės Unės baleto studijos ir vaikų studijos „Džimba“ durų arba darbas garso įrašų studijoje, tada - vėl automobilis, kelionė atgal į Kauną, ten Gintaro Svistunavičiaus studijoje dar viena šokių repeticija, o jau sutemus - namo, į Panevėžį. „Grįždavau siaubingai pavargusi, - pasakoja Diana. Regis, lygiai taip pat jausdavosi ir Unė - juk dažną dieną praleisdavo kartu su mama. „Nieko nedariau prieš jos norą, - lyg kaltę dabar jaučia Diana. - Unė norėdavo būti su manimi, be to, negalėdavome praleisti jos būrelių Vilniuje.“ Apie Vilnių Diana ir Vilius galvoja vis rimčiau. Sako, jei aplinkybės susiklostys, persikels. Tuomet būtinai susikurs tokius pat jaukius namus, kaip ir Panevėžyje. Diana, atrodo, ir čia, namuose, turi ką veikti. Žinau, daug kas manys: na, sugalvojo mergaitė pasirodyti! Garbės, šlovės pritrūko... Bet aš turėjau konkretų tikslą. Visų pirma norėjau pasimokyti šokių. Nėra taip paprasta rasti puikų šokių mokytoją ir partnerį, kuris tau skirtų tiek daug laiko. Be to, visai netrukus išleidžiu naujų dainų albumą. Man reikėjo apie save priminti. Penkerius metus beveik nesirodžiau viešumoje, o pramogų pasaulyje tai - gana ilgas laikas. Mano dainas grojo radijas, tačiau nedaug kas žino, kas tokia jas dainuoja. Unei buvo vos aštuoni mėnesiai, kai pradėjau lankyti vokalo pamokas pas vokalo dėstytoją Nijolę Maceikaitę. Ji stebėjosi: „O, kad kiti pamatytų, kaip tu dirbi!“ Ir iš tiesų - vaikas ant klubo, mikrofonas rankoje, ant ausų - ausinės. Nors kitiems atrodo, kad viskas paprasta ir lengva... Nors ir sėdėjau namuose, veiksmas visą laiką vyko. Unė nėjo į darželį, bet dabar, vos penkerių, ji jau skaito ir mokosi rašyti raides. Negailiu dukrai dėmesio, šilumos, ir laiko jai negaila. Juo labiau kad vyresnėliu Matu rūpintis nebereikia - jis puikiai mokosi, ypač sekasi kalbos. Būdama su manimi, Unė patiria įvairiausių dalykų. Tėtis juokiasi: „Une, einame žaisti, sužinosiu, ką su mama šiandien veikėte!“ Vis sakau, kad po šito projekto ne man, o Unei reikėtų medalį ant kaklo kabinti. Prieš pirmąjį tiesioginį eterį nusprendžiau: paliksiu ją namie. Jau beveik susitarėm, o man taip širdį suspaudė: ji buvo su manimi per visas treniruotes, o dabar, kai šventė, kai žiūrovai, kai gražios suknelės, lauks manęs grįžtančios? Kaip galiu neleisti jai tuo pasidžiaugti?! Tą dieną Unė kantriai ištvėrė visas repeticijas - sėdėjo ramiai, akių neatitraukė nuo to, kas vyko scenoje. Nors, kai pagalvoji, juk vaikas kažką kita tuo metu turėtų veikti... Taip ir buvo. Namo grįždavau pavargusi, pilna emocijų. Bet juk pati prisiprašiau, niekas nevertė... Ir viena nenusprendžiau, kaip kad buvo prieš pirmąjį realybės šou „Holivudas“. Tuomet pirmam savo vyrui pasakiau: dalyvausiu, ir taškas. Šį kartą visi tarėmės. Tik Vilius nežinojo, ką iš tiesų reiškia televizijos projektas, kiek jėgų reikalauja. Kai susipažinome su Viliumi, po „Holivudo“ jau buvo praėję metai, viskas nuslopę, nutilę. Vyras tau niekada nieko nedraudė? Nesvarbu, ką kalbėsiu, vis tiek visi sakys, kad vyras man padeda. Pamenu, kai pasirašiau sutartį su muzikos leidybos firma „Naujoji Melodija“, ilgai su Viliumi vakare kalbėjomės. „Matai, - sakiau jam. Jis ir pagadino visus reikalus (juokiasi)! Iki šiol man žmonės sako: „Bet tu visai kitokia, nei buvai „Holivude“!“ Žinoma, kad kitokia! Kaip diena ir naktis. Praėjo dešimt metų ir aš nebesu TA Diana. „Holivudas“ man padėjo suprasti daugelį dalykų, įvertinti save, pamatyti, kas iš tiesų vyksta. Aš niekada nebebūsiu tokia, kokia buvau. Ir žaisti su manimi taip, kaip ten žaidė, nebeišeina. Per tuos dešimt metų daug visko patyriau. Ir pakilimų, ir kritimų žemyn. Nesigailiu, nes toks yra gyvenimas... Atėjusi į televiziją supratau, kad per tuos metus kai kurie žaidimai čia liko tie patys. Jei nori laimėti, privalai nusiteikti ir žaisti pagal taisykles. Nesvarbu, kiek šokau, tai buvo labai naudinga, neįkainojama patirtis. Aš ne tik išmokau šokti, bet ir radau bičiulių, užsimezgė naujos pažintys. Šokiai man plačiau atvėrė duris - per tuos penkerius metus juk buvau mama, ir tiek... Visą savo laiką, visą save atidaviau Unei, o sportą visiškai apleidau. Netgi kai su šeima nuvažiuodavome į Nidą ir vyras su vaikais mindavo dviračiais, aš geriau sėsdavau ant motorolerio. Kol laukiausi Unės ir dar gerus metus po to, kai ji gimė, man visiškai nesinorėjo viešumos. Kiek gali taip?! Rutina anksčiau ar vėliau ima slėgti. Man reikėjo daugiau. Neužteko kasdien pedantiškai sutvarkyti namus, nuvežti Unę į būrelius, pagaminti valgį. Grįžta vyras namo po darbo, o pasigirti nėra kuo: na, namus sutvarkiau, na, valgyti pagaminau... Anksčiau ar vėliau tai darosi nebepakenčiama. Unė ūgtelėjo, man paskambino muzikos prodiuseris, įrašėme vieną dainą, kitą. Jas pradėjo groti radijas, „Saulė“ netgi atsidūrė tarp populiariausių. Surengėme fotosesiją. Viskas lyg ir į gera... Dabar jau ir albumas rengiamas! Kai pradėjau šokti, viskas dar labiau pasikeitė - treniruotės sporto salėje, šokiai du kartus per dieną, įtampa... Su Viliumi kartu esate devyneri metai. Penkeri - susituokę. Taip! Nuo draugystės pradžios niekur neskubėjome. 2004-aisiais, kai susipažinome, abu buvome išsiskyrę. Susituokėme po ketverių metų draugystės, jau gerai pažinę vienas kitą. Ir Unė jau buvo gimusi... Viskas įvyko natūraliai, paprastai. Nuostabu, kai du žmonės atranda vienas kitą. Tikiu, kad antroji pusė egzistuoja. Kai ji ateina į tavo gyvenimą, niekas neerzina - nei kaip jis kvėpuoja, nei kaip knarkia, jis tau mielas, geras, tu jį tiesiog myli. Su Viliumi daug laiko esame kartu. Nesakau, kad sėdime už rankų susikabinę ir taip leidžiame vakarus namuose. Visko būna... Juo labiau kad abu turėję kitas santuokas, esama įsiskaudinusių žmonių. Nežinia, kaip dar būtų, jei būtum likusi šokti. O aš visą laiką maniau, kad Vilius manimi pasitiki (juokiasi)! Iš tiesų mums - ne aštuoniolika, esame blaivaus proto žmonės, taigi tokių minčių niekam nekilo. Kartą Vilius pažiūrėjo, kaip mes repetuojame. Tik palingavo galvą, sako: nė neįsivaizdavau, kiek jėgų ir atsidavimo šokis reikalauja, per televiziją viskas paprasčiau atrodo. Žinau, jis gerbia mano pasirinkimą, tik jam buvo skaudu, kai matė, kad televizija suvalgo visą mano laiką. Tačiau iš jo lūpų neišgirdau nė vieno priekaišto. Net suabejojau: gal jam nė rūpi?! Gali būti, aštrialiežuviai bičiuliai kartais visaip pasišaipo, tačiau man Vilius nieko nėra pasakęs. pasakė ir tada, kai sušokai paskutinį savo šokį projekte? Pasakė. „Na, pagaliau, galėsime vėl būti visi kartu ir džiaugtis vieni kitais...“ - ištarė apsikabinęs.
Muzikinė veikla
Diana Dargienė yra dainininkė ir vokalo mokytoja. Ji įrašė dainų albumą, kuriame yra apie aštuoniolika dainų. Dainas kūrė Mindaugas Lapinskis, Deivydas Zvonkus, Žilvinas Liulys. Diana mėgsta ramią muziką, yra be galo romantiška, tad jos sielai šios dainos artimos. Diana teigia, kad viską darė labai sąmoningai. Ir tai, ko pasiekė ir kokios patirties įgijo Unė - didžiulė gyvenimo dovana. Muzikinė veikla Diana Dargienė yra dainininkė ir vokalo mokytoja. Ji įrašė dainų albumą, kuriame yra apie aštuoniolika dainų. Dainas kūrė Mindaugas Lapinskis, Deivydas Zvonkus, Žilvinas Liulys. Diana mėgsta ramią muziką, yra be galo romantiška, tad jos sielai šios dainos artimos.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
Diana Dargienė daugiau nei prieš 16 metų sukūrė šeimą su Viliumi Dargiu. Pora augina dukrą Unę. Tačiau vėliau Diana Dargienė prabilo apie įvykusias skaudžias skyrybas su dukros Unės tėvu, verslininku Viliumi Dargiu. Diana teigia, kad gyveno tikrai gražiai. Turėjo gražius namus, puikų gerbūvį, augo nuostabi dukra ir apie tokią pabaigą net nesapnavo. Vyras bankrutavęs išvažiavo į Angliją šeimai uždirbti pinigų, o, pasirodo, tiesiog pabėgo. Sukūrė ten naują šeimą, palikdamas didžiulius įsiskolinimus ne tik mums, draugams, bet ir svetimiems žmonėms. Diana liko su vaikais lygiai taip pat apgauta, be namų, pinigų, kaip ir daugelis kitų, niekuo dėtų žmonių. Bet Diana tikrai nesiskundžia. Blogiausia jau praeityje. Ji gavo dar vieną gyvenimo pamoką. Turi nuostabius draugus, kuriems yra be galo dėkinga, kad jie visada šalia! Už jų palaikymą ir tikėjimą. Diana turi patį geriausią darbą, muzikinę veiklą ir verčia naują lapą!
Diana dievina pastelines spalvas ir Juodkrantę. Diana dievina jūrą. Nuo rutinos Dianą gelbsti sportas. Riedučiai ir dviratis. Diana dievina pastelines spalvas ir Juodkrantę. Diana dievina jūrą. Nuo rutinos Dianą gelbsti sportas. Riedučiai ir dviratis.
Diana Dargienė pasidalijo patirtimi, kaip atsakinėja į vaikų klausimus. Pavyzdžiui, į klausimą, kodėl karvės valgo žalią žolę, o pienelis išbėga baltas, ji aiškina, kad tai sudėtingas procesas, kurio metu suvalgytos žolės energija panaudojama pieneliui gaminti. Į klausimą, kodėl vieni vaikai serga, o kiti gyvena laimingai, Diana atsako, kad gyvenime ne viskas būna taip, kaip norime, ir sirgimas nebūtinai reiškia nelaimingumą. Ji taip pat paaiškina vaikams tėvų barzdų ir ūsų atsiradimą, kodėl negalima gyventi žaislų parduotuvėje, kas yra Dievas ir kaip įmanoma išeiti iš proto, remdamasi vaikų supratimu.
Apie skyrybas su dukros Unės tėvu, verslininku Viliumi Dargiu, Diana kalbėjo atvirai. „Vyras bankrutavęs išvažiavo į Angliją šeimai uždirbti pinigų, o, pasirodo, tiesiog pabėgo! Sukūrė ten naują šeimą, palikdamas didžiulius įsiskolinimus ne tik mums, draugams, bet ir svetimiems žmonėms. Likau su vaikais lygiai taip pat apgauta, be namų, pinigų, kaip ir daugelis kitų, niekuo dėtų žmonių. Bet tikrai nesiskundžiu. Blogiausia jau praeityje. Gavau dar vieną gyvenimo pamoką. Turiu nuostabius draugus, kuriems esu be galo dėkinga, kad jie visada šalia! Už jų palaikymą ir tikėjimą. Turiu patį geriausią darbą, muzikinę veiklą ir verčiu naują lapą!“ - rašė ji.
„Moterys turi tą šeštąjį jausmą, bet šiuo atveju aš neturėjau nei šešto, nei dešimto... Džiaugiuosi turėdama du vaikus“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ sako muzikos pedagogė Diana Dargienė, pastaruoju metu daug galvojanti ir nuo viešumos neslepianti, kaip liko su atžalomis viena. Diana sako niekada nesitikėjusi, kad laimingos šeimos idilė gali taip greitai griūti. „Buvęs vyras, Unės tėtis, mus paliko be jokios priežasties, iki šiandien nežinau dėl ko, kas ir kaip. Labai daug dalykų praradom, pradedant dukros mokykla, būreliais ir baigiant namais. Turėti namus yra bene saugiausias jausmas žmonėms. O kol turi, tol gyveni labai gražiai ir nieko netrūksta. Staiga atsiduri ant bedugės krašto, taip šiandien galiu pasakyti. Tad kapanojamės...“ - susijaudinimo balsu neslepia D. Labiausiai Diana jaudinasi dėl dukters. „Vaikas turi išeiti iš mokyklų, tada turi atsisakyti savo mylimiausio šokio - baleto, kurį lankė nuo trejų metukų, tai yra labai skausminga, - sako skyrybas išgyvenanti Diana. - Tokie dalykai palieka tam tikrą pėdsaką. Jai labai skaudu, kad nebegalėjo mokytis toje mokykloje, kažkokių skaudulių vis tiek yra likę. Skaudžiausia yra tai, kad tėčiui nebereikia dukros. „Unė tą labai jaučia, nes, kad ir kaip būtų, jai buvo dvylika metų, kai visa šita istorija atsitiko. [...] Unė atsirado iš meilės, ji labai planuota ir laukta mergaitė. Unei tikrai nėra lengva. Jai skaudu, jai skauda, bet dedam visas pastangas, kad nors kažkiek apmažintume jos vidinį skausmą. Dukra nori įrodyti, kad ir be tėčio gali daug ką nuveikti. Dėl to ji užsiima veiklomis, dirba - filmuojasi serialuose. Iš vienos pusės, tai yra labai skaudi pamoka, bet iš kitos pusės, ji ir sūnus pamatė, kad niekad nežinai, kaip gyvenime gali būti. Turi tikrai labai daug siekti, kad būtum nepriklausomas, kad būtum stiprus, kad turėtum kažkokią savo veiklą, kad baigtum mokslus ir panašiai. Be šito turbūt būtų buvę dar baisiau [...]“, - garsiai apie dukros jausmus kalba D. Gimus išsvajotai dukrai, muzikinę karjerą Diana nutraukė. „Aišku, kai gimė Unė, visas dėmesys buvo jai, nes, kaip ir minėjau, buvo labai laukta mergaitė, - patikina pašnekovė. - Ir po dešimt metų po sūnaus gimimo ji atsirado mūsų šeimoje. Muzikinę karjerą buvau nutraukusi, nes kai gimė Unė, koncertams ir važinėjimams tiesiog nebuvo laiko. Pasišvenčiau, kad gyvensiu šeimai, savo vaikams. Tad po skyrybų mane išgelbėjo baigti mokslai. Jei ne jie, nežinau, ką būčiau dariusi. Blogiausiu atveju eičiau kiemų šluoti. Dėl to savo dukrą mokau, kad bet kokiu atveju reikia baigti mokslus. Dviejų vaikų mama į gyvenimą žvelgia šviesiai, tačiau dabar jos kasdienybė kitokia. Muzikos pedagogė dirba septynias dienas per savaitę. Be pertraukų, be atokvėpio. „Mano visi mokiniai, kuriuos turiu, man labai padėjo ir užsimiršti, ir nusiraminti. Vienaip ar kitaip tu vis tiek turi dirbti, eiti į priekį. Be muzikos nebūtų buvę nieko, absoliučiai, nes tai yra ir mano pragyvenimo šaltinis, ir mano džiaugsmas. Tikrai buvo tas momentas, kad aš šitą visą situaciją labai slėpiau nuo visuomenės. Visi buvo labai nustebę, nes niekas net neįtarė ir nesuprato, kas mano gyvenime vyksta, kokios audros ir kokie uraganai. Per tuos metus iš esmės pasikeitė ir Dianos atostogų tradicijos. Anksčiau su šeima ji kasmet po keliskart leisdavosi į tolimus kraštus. Paklausta, ar nenustojo tikėti meile, Diana sako apie tai tiesiog negalvojanti. Kartą stipriai nusvilus, sako ji, tampi daug atsargesnis. Šiandien visą savo rūpestį ir dėmesį dovanojanti vaikams pašnekovė puikiai suvokia, kad po metų kitų gali likti vienui viena. Pati Diana sunkiausiomis akimirkomis pagalbą randa ne tik tarp draugų ar psichologo kabinete, bet ir bažnyčioje. „Aš turbūt turiu tą angelą sargą, kuris man labai padeda. Ir kai man būna labai sunku, kai aš galvoju, viskas, jau nežinau sprendimo, paleidžiu mintis ir tegul bus taip, kaip bus - jau man nesvarbu. Kažkas man padeda kažkokią pagalvėlę. [...] Taip, aš esu tikintis žmogus. Manau, kad tikėti nėra blogai. Nežinau, gal išėję seneliai man padeda. Tai, kad yra kažkas ir man sunkiausiomis akimirkomis vis kažkaip padeda, tikrai faktas. Gyvenimas yra labai gražus.
Diana Dargienė su šeima persikėlė gyventi į Vilnių dėl vaikų mokslų ir užklasinės veiklos. Diana džiaugiasi, kad priėmė sprendimą čia persikelti. Atsikratėme didžiulės naštos. Anksčiau kiekvieną dieną tekdavo važinėti į Vilnių. Čia - dukros veikla, būreliai. Paskutinius metus kelionės pirmyn ir atgal buvo jau gerokai išvarginusios. Pagaliau nusprendėme pakeisti gyvenamą vietą. Pirmiausia, vaikai čia turi kur kas didesnių galimybių.
Dabar ji daug dažniau pradėjo lankyti privačias baleto pamokas. Neapleido ir dainavimo, bet jai labiausiai patinka šokti, klasikinė muzika. „Mane labai džiugina galimybė padėti kitiems. Jei mano istorija įkvėps bent vieną moterį, kuri šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, tai jau bus didžiausias atlygis. O visoms moterims patariu, jog reikia turėti savo finansus! Mes nė viena nežinome, kas mūsų laukia. Jeigu tuo metu aš būčiau atsidėjusi pinigų, nebūtų reikėję skaičiuoti paskutinių centų“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
