Senoviniai vaikiški žaislai: istorija ir evoliucija
Žaislas - tai daiktas, naudojamas žaidimui. Žaislai daugiausia skirti pramogai ir pasilinksminimui, bet gali turėti ir kitokių tikslų. Kai kurių žaislų paskirtis - parengti vaikus suaugusiųjų gyvenimui. Pavyzdžiui, lazdelė su arklio galva padeda vaikui suprasti, kaip jojama arkliu, gerokai anksčiau, nei jis geba išsilaikyti balne. Ankstyviausi žaislai datuojami ketvirtu tūkstantmečiu prieš Kristų, jie atliko ir magines funkcijas (įkūnijo gamtą, naudoti bendravimui su mirusiaisiais). Antikoje atsirado lėlių su judamomis kūno dalimis, žaislai pradėti laikyti svarbia auklėjimo priemone. Senovės Graikijoje, Romoje gyvavo paprotys vaikui sulaukus pilnametystės savo žaislus aukoti dievams arba sudeginti.
Viduriniais amžiais žaislus dažniausiai gamino staliai. 17 a. pradėta gaminti dėliones, supamuosius arkliukus. 19 a. 20 a. pradėta masinė žaislų gamyba, naudojamos sintetinės medžiagos, radosi konstravimo (Rubiko kubas), elektroninių žaislų. Lėles imta gaminti pagal idealizuotą žmogaus modelį (vadinti žmonių vardais), pagal kompiuterinius žaidimus, filmus. Žaislų pramonė daugiausia žaislų gamina vaikams iki 11 metų (apie 88 %). 2016 Europos Sąjungoje veikė apie 2000 žaislus gaminančių įmonių, jose dirbo daugiau kaip 100 000 žmonių.
Žaislų istorija Lietuvoje
Lietuvoje seniausi rasti žaislai datuojami 12-13 amžiumi. Per archeologinius tyrimus rastas 351 žaislas, vyrauja sporto (154), stalo žaidimų (59) ir ūkinės veiklos (11) žaislai, dauguma jų rasti Vilniuje (276), Kernavėje (19), Trakuose (16). Rasta 13-18 a. datuojamų karybos (medinių kalavijų, špagų, peilių), ūkinės veiklos (kastuvėlių, valtelių, vežimų), namų apyvokos (raktų, ąsotėlių), globos (molinių, vaškinių antropomorfinių figūrėlių), pramogų (sukutis, vilkelis), švilpukų.
Žinoma, taip yra ne todėl, kad vilniečiai buvo didesni linksmybių mėgėjai - Vilniaus pilių bei senamiesčio teritorijos yra plačiau tyrinėtos archeologų. Kunigaikščių pilių bei miestų teritorijose paprastai dažniau aptinkama „intelektualių“ žaidimų - šachmatų atributų. XIV-XV a. datuojamų kaulinių šachmatų figūrėlių daugiausiai aptikta Trakų salos ir pusiasalio pilyse (11) bei Vilniaus žemutinėje pilyje (11). Kernavėje, Aukuro kalno piliakalnyje buvusioje kunigaikščio rezidencijoje, taip pat aptiktas kaulinės tekintos šachmato figūrėlės fragmentas. Ankstyviausia, XV a. II p. datuojama šachmatų žaidimo lenta aptikta Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje. Išlikęs lentos fragmentas iš degto molio, apvalainais kampais, su kojelėmis.
Kernavėje, Aukuro kalno piliakalnyje, rastas ir ankstyviausias Lietuvoje kubo formos lošimo kauliukas, datuotinas XIII-XIV a. Visi kiti Lietuvos archeologinėje medžiagoje žinomi lošimo kauliukai yra iš vėlyvesnių laikų - XVII amžiaus. Kernavės lošimo kauliukas skiriasi nuo šiandieninių skaičių sistema. Paprastai priešingų kauliuko plokštumų skaitmenų suma lygi 7, tai yra 6 priešais 1, 3 - 4, 5 - 2. Tuo tarpu Kernavės kauliuko taškų žymėjimas yra kitoks: 6 priešais 5, 4 - 3, 2 - 1. Manoma, kad tokia kauliukų žymėjimo sistema būdinga XII-XIV amžiuje. Kauliukais nebūtinai buvo lošiama, jais žaisti įvairūs stalo žaidimai, burtai.
Miestiečiai taiklumą ir vikrumą lavino įvairiais „sportiniais“ žaidimais. Žemutinėje pilyje aptikti 24 XIV-XVI a. odiniai kamuoliukai arba jų dalys. Kamuoliukai būdavo nuo 4 iki 10 cm skersmens, susiūti iš kelių, dažniausiai trijų odos detalių, prikimšti samanų, vilnos, odos atraižų ar kitokių medžiagų. Kokie žaidimai su jais žaisti, galime tik spėlioti. Rastas ir vienas medinis apie 8 cm skersmens kamuolys. Spėjama, kad mediniai kamuoliai naudoti kėglių, kriketo ar panašiems lauko žaidimams žaisti.
Vilniaus pilių teritorijoje aptikti net 44 kėgliai, didžioji jų dalis datuojama XIV-XV amžiuje. Kėgliams gaminti naudoti gyvulių pirmųjų pirštikaulių kaulai, pasunkinti į išgręžtas kiaurymes pripylus švino. Žaidimas kauliniais kėgliais žinotas beveik visoje XII-XVI a.
Vaikiškais žaislais laikytinos to meto miestų kultūriniuose sluoksniuose aptinkamos nedidelės, medinės, primityviai išdrožtos įvairių daiktų kopijos. Vilniaus žemutinėje pilyje rastos dvi medinių kalavijų rankenėlės, miniatiūrinė priekinė vežimo ašis, nedideli vežimaičių rateliai. Kernavėje rastas medinis strėlės antgalis, nedidelis peiliukas, kastuvėlis, raktas, tošinė valtelė. Tiesa, archeologai gali ir klysti, dalį šių daiktų priskirdami žaislams.
Mediniai žaislai - nesenstantis paveldas
Mediniai žaislai per amžius demonstravo žmonių kūrybiškumą ir išradingumą. Šie nesenstantys žaislai savo paprastumu, patvarumu ir natūraliu grožiu sukelia nostalgijos ir žavesio jausmą. Medinių žaislų istorija siekia senovės civilizacijas, kai vaikai žaidimams naudojo paprastus medinius daiktus. Tačiau mediniai žaislai Europoje pradėjo populiarėti viduramžiais. Daugelyje Europos šalių mediniai žaislai buvo svarbi Kalėdų tradicijos dalis.
Tradiciniai lietuviški mediniai žaislai buvo gaminami iš vietinės medienos, tokios kaip ąžuolas, beržas, pušis, dažnai buvo raižyti ir dažyti ryškiomis spalvomis. Lietuvoje mediniai žaislai taip pat turi turtingą medžio apdirbimo ir žaislų gamybos kultūrinį paveldą. Mediniai žaislai buvo puoselėjami ištisas kartas.
Vienas iš žymiausių medinių žaislų Lietuvoje yra „sukutis". Dar vadinamas vilkeliu, ūže. Tai vienas seniausių žaislų ir labiausiai paplitusių medinių žaislų pasaulyje, sudarytas iš kotelio ir galvutės, įsukamas ranka arba rankena su virvute. Sukutis su skaičiais ar ženklais naudojamas vietoje šešiataškio žaidžiamojo kauliuko. Lietuvoje kaip sukučiu galėjo būti žaidžiama verpstuku, naudotu 3000-2000 m. pr. m. e.
Vienas iš žymiausių medinių muzikos instrumentų yra skrabalai. Įvairaus dydžio trapecijos formos mediniai loveliai su viduje įtaisytomis viena arba dviem medinėmis kabančiomis šerdelėmis - kankaliukais. Skrabalą judinant, šerdelė barbena į lovelio sieneles, kurios skleidžia duslų, bet gerai girdimą garsą. Skleidžiamo garso aukštumas priklauso nuo medinio lovelio matmenų. Skrabalai nuo seno buvo naudojami piemenų. Tokį medinį varpelį jie užrišdavo karvėms ant kaklo ir, ganant miške, lengviau atrasdavo gyvulius. Skrabalas skaptuojamas iš vieno gabalo kietesnės medienos medžio - ąžuolo, uosio. Šiomis dienomis vyksta ir skrabalų šventė, konkursas „Mediniai žirgeliai”.
Mediniai žaislai dažnai naudojami kaip mokomoji priemonė mokyti vaikus įvairių įgūdžių. Pavyzdžiui, medinės dėlionės, abėcėlės kaladėlės ir formų rūšiuotojai gali padėti mažiems vaikams lavinti smulkiąją motoriką, rankų ir akių koordinaciją bei pažinimo gebėjimus. Šie žaislai taip pat gali padėti smagiai ir interaktyviai mokytis raides, skaičius ir formas. Mediniai žaislai naudojami vaizdiniams žaidimams, vaikai gali kurti savo istorijas ir scenarijus.
Pastaraisiais metais Europoje ir Lietuvoje atsinaujino susidomėjimas mediniais žaislais, nes žmonės ieško ekologiškų, natūralių ir tvarių plastikinių žaislų alternatyvų. Mediniai žaislai yra žinomi dėl savo ilgaamžiškumo, saugumo ir ekologiškumo, todėl yra populiarus pasirinkimas tarp tėvų ir pedagogų.
Žaislų muziejus - istorijos liudininkas
Žaislų muziejus Vilniuje - tai unikali vieta, kurioje atsispindi žaislų ir žaidimų evoliucija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Muziejus gimė ne iš jau kauptos kolekcijos, o kaip mokslinio darbo tąsa. Idėja įsteigti muziejų kilo, kai vienas iš steigėjų, archeologas dr. Povilas Blaževičius, rengė disertaciją seniausiųjų Lietuvos žaislų tema.
Pagrindinis muziejaus steigėjų tikslas - eksponatus įveiklinti. Pasak I. Jovaišaitės-Blaževičienės, jei kalbama apie meną - paveikslą, skulptūrą - pažiūrėti pakanka. Tačiau, kalbant apie žaislus, ne tiek svarbu, kaip jie atrodo, - žaidimas yra pats įdomumas. Muziejus siekia, kad lankytojai, ypač vaikai, per žaidimą pažintų istoriją.
2012 metų gruodžio 7 dieną Žaislų muziejus buvo oficialiai atidarytas. Nuo 2017 m. muziejus yra ir Hands On! tinklo narys, jungiančio interaktyvius muziejus visoje Europoje. Daugiausiai dėmesio jie sulaukia iš vaikų lavinimo įstaigų: darželių ir mokyklų.
Pirmoji muziejaus ekspozicija „Seniausieji Lietuvos žaislai“ pristatė dr. P. Blaževičiaus disertaciją „Žaislai ir žaidimai Lietuvoje XIII - XVII a. remiantis archeologijos duomenimis“. Ilgainiui ši ekspozicija pasipildė naujausius mokslinius tyrimus apie vaikų darbą Viduramžiais pristatančia ekspozicijos dalimi „Vaikai ir plytos“.
Seniausias žaislas muziejuje yra ūžinė. Sunku pasakyti, kokia buvo jos funkcija senesniais laikais. Daiktų paskirtis keitėsi priklausomai nuo to, kas su juo žaidė, kokioje socialinėje, kultūrinėje aplinkoje tai buvo. Tos ūžinės dar ir XX a. pradžioje yra fiksuojamos etnografų. Jos buvo naudojamos tam tikrų ritualų metu. Šis žaislas randamas ir viduramžių sluoksniuose, ir geležies amžiuje.
Žaislai praeityje ir dabartyje | KS1 klasės 1 klasės istorijos, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos vasaros stovykla
Žaislų muziejus yra sulaukęs įvairių apdovanojimų už edukacinę veiklą su vaikais ir jaunimu, siekiant atskleisti archeologo profesijos svarbą ir archeologinių žaislų ryšį su istorinio žaidėjo kasdieniu gyvenimu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad žaislai - tai ne tik priemonės vaikų pramogoms, bet ir svarbūs kultūros bei istorijos artefaktai, atspindintys visuomenės vertybes, tradicijas ir technologijų raidą. Lietuvoje žaislų istorija siekia gilią senovę, o jos pažinimas leidžia geriau suprasti šalies kultūrinį paveldą ir vaikystės patirtis.
tags: #senoviniai #vaiku #zaislai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
